Nuo rytojaus gydytojai vaistų receptuose galės nurodyti tik bendrinį pavadinimą. Konkretaus gamintojo medikamentus turės parinkti vaistininkai. Kokių vaistų jie pirmiausia pasiūlys: pigesnių ar brangesnių, originalų ar jų kopijų? Žurnalistai nutarė pasižvalgyti po vaistines ir suprasti, ko galima tikėtis iš naujosios receptų išrašymo tvarkos.
„Skauda stuburą. Kokių vaistų patartumėte nusipirkti?” – paklausiau sostinės Kalvarijų gatvėje esančios vaistinės provizorės.
„Paimkite „Voltaren Emulgel”, – vaistininkė padavė tepalą, kurio 1 proc. 50 gramų pakuotė kainavo apie 14 litų.
Gal būtų pigesnių vaistų? Vaistininkė surado „Diclac” tepalo pakuotę.
Bet jame daugiau veikliosios medžiagos (5 proc.): to paties dydžio pakuotė kainavo apie 17 litų.
O dar? „Nebent „Feloran”, – pasiūlė vaistininkė. Šis tepalas kainavo 11,55 lito.
Visų šių tepalų veiklioji medžiaga – ta pati: skausmą ir uždegimą mažinantis diklofenakas. Tačiau pigiausių tokio veikimo vaistų teko keliskart paprašyti.
Pirmenybė – brangesniems
Kitoje Vilniaus centre esančioje vaistinėje nuo skausmo paprašiau geriamųjų vaistų.
„Turėtų padėti „Movalis”, – vaistininkė pasiūlė įsigyti vaistų, kurių 10 tablečių juostelė kainavo 8,82 lito.
Ar nebūtų pigesnių? „Nebent „Diclac” tablečių. Bet jos pasižymi didesniu šalutiniu poveikiu”, – paaiškino vaistininkė.
Po tokių žodžių 3,34 lito kainavusių 10 tablečių Slovėnijoje gaminamų vaistų „Diclac” nesinorėjo pirkti.
„Pasaulyje pagrindiniai vaistai skausmui malšinti – paracetamolis”, – sakė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintarė Vaitkienė, kurios nuomonės teiravausi prieš žygį po vaistines.
Paprašiusi šių medikamentų vaistinėje, sužinojau, jog Lietuvoje gaminamo paracetamolio 20 tablečių pakuotė nekainuoja nė 2 litų.
Pirkėjai jau piktinasi
Tai, kad vaistinėse pirmiausia siūloma brangių preparatų, įsitikino ir anglų kalbos specialistė vilnietė Vilūnė Visackienė.
„Kai pasiskundžiau dėl paūmėjusios veido odos alergijos, gydytoja patarė nusipirkti „Bepanthen” ir „Cutivate” tepalų.
Tačiau vaistinėje provizorė kažkodėl pareiškė, kad „Bepanthen” tepalas parduodamas tik su receptu, ir pradėjo siūlyti brangių nereceptinių preparatų”, – V. Visackienė piktinosi tuo, kad vaistininkė melavo – „Bepanthen” tepalui recepto nereikia.
Moteris liko nepatenkinta ir tuo, kad kitoje vaistinėje norėdama nusipirkti maždaug 12 litų kainuojančio nakvišų aliejaus ji pirmiausia turėjo atremti vaistininko spaudimą įsigyti kitą esą daug geresnį preparatą su nakvišų aliejumi, kainuojantį 60 litų.
Panaši tvarka jau buvo
„Dirbu nuo 1993 metų. Tai ne pirmas kartas, kad receptuose bus rašomi tik bendriniai vaistų pavadinimai”, – kalbėjo Sauliaus vaistinės Rokiškyje savininkas, Provincijos vaistinių asociacijos prezidentas Saulius Jasiulevičius.
Tokia tvarka galiojo ir iki 2002 metų.
Anot S. Jasiulevičiaus, parduodant vaistus, ligonio apsisprendimui vaistininkas turi ne tiek daug įtakos, kaip kalbama. Pirkėjo pasirinkimą dažnai lemia gydytojo sprendimas ir kaina.
Gydytojai ir anksčiau atrasdavo būdų, kaip paakinti žmogų nusipirkti tam tikro gamintojo vaistų. Pavyzdžiui, užrašydavo prekinį vaistų pavadinimą ant atskiro lapelio, o recepte nurodydavo bendrinį pavadinimą. Todėl manoma, kad bus grįžta prie tokių įpročių.
Gal iš tiesų vieni gydytojai norės, kad ligonis gautų tinkamų vaistų, o kiti pirš su jais susijusios farmacijos bendrovės medikamentus.
Sieks pamaloninti vaistininkus?
Kurį preparatą parinkti, jeigu to paties veikimo vaistus gamina keletas gamintojų?
Farmacijos rinkos dalyviai neatmeta tikimybės, kad pasikeitus receptų išrašymo tvarkai pradės stiprėti vaistų gamintojų daroma įtaka mažmeninėms vaistų prekybos įmonėms.
Teigiama, kad gamintojų atstovai veiklą nukreips į vaistininkus – papirkti smulkiomis dovanomis (dovanų kuponais, pirkinių čekiais) juos galbūt bus lengviau nei gydytojus, kurių daugelis vis dėlto jaučia atsakomybę už paciento sveikatą.
Juolab kad signalų apie gamintojų daromą įtaką vaistininkams būta ir anksčiau.
Kita vertus, Lietuvoje dauguma vaistinių priklauso tinklams, kurie kartu yra ir vaistų tiekėjai. Todėl įtakos vaistų pardavimui gali turėti ir gamintojų bei tinklų savininkų susitarimai.
Kainos – visur panašios
Šiuo metu vaistų kainos visose vaistinėse maždaug susilygino.
Gamintojams deklaravus kainas, vaistininkai ir tiekėjai jas perskaičiavo pagal Vyriausybės nustatytus antkainius.
Vaistinės, iki šiol konkuravusios skirtingomis vaistų kainomis, prarado tokią galimybę. Kaip jos varžysis toliau?
Vienas būdų – vilioti pirkėjus nuolaidomis, kurias galima taikyti maisto papildams ar kosmetikos prekėms.
Kitas būdas – lenktyniauti farmacinių paslaugų kokybe.
„Visų vaistinių finansinės veiklos sąlygos tampa maždaug vienodos. Todėl konkuruoti teks darant kuo geresnės kokybės ir patrauklesnę paslaugą pacientui”, – aiškino S. Jasiulevičius.
Sveikatos apsaugos ministerija ketina įvesti ir kitų vaistinių veiklos apribojimų. Vienas jų – planuojama uždrausti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokoms.
Pacientai nesijaus saugūs
Kęstutis Čereška, Bendrovės „GlaxoSmithKline” generalinis direktorius:
„Pakeista receptų išrašymo tvarka nepakeis situacijos vaistų rinkoje, tačiau padidins pacientų nerimą – jie nebesijaus saugūs.
Pastaruoju metu Lietuvoje apskritai daug kalbama apie pinigus, jų taupymą, o ligoniai pamirštami.
Gydyti turi gydytojai. Jie yra atsakingi už žmonių sveikatą. Jie stebi, kaip veikia paskirti vaistai, prireikus – keičia gydymą. Vaistininkų pareiga – išduoti tinkamus gydytojų paskirtus vaistus.
Beveik visose Europos šalyse paskutinis žodis nurodant vaistus tenka gydytojams. Kodėl skiriama tam tikrų vaistų, gydytojai argumentus nurodo ir ligos istorijoje.
Bet Lietuvoje jais nepasitikima. Jeigu manoma, kad jie yra susaistyti korupciniais ryšiais su vaistų gamintojais, tai reikia atskleisti teisinėmis priemonėmis.
Dėl pacientų saugumo receptuose turi būti nurodomas ne tik bendrinis, bet ir prekinis vaistų pavadinimas. Nes veiklioji medžiaga – tai dar ne vaistai.
Būta ne vieno atvejo, kai dėl nekokybiškos veikliosios medžiagos buvo uždrausta platinti tam tikrus vaistus.
Pavyzdžiui, gegužės pradžioje iš apyvartos buvo išimti vaistai, kurių veiklioji medžiaga klopidogrelis („Clopidogrel”) yra pagaminta Indijos įmonėje.
Tai padaryta todėl, kad veikliosios medžiagos gamybos vieta neatitiko geros gamybos praktikos reikalavimų. Paprasčiau tariant, ta veiklioji medžiaga, kurią vaistams gaminti naudojo kelios farmacijos įmonės, tapo nuodais.”
Lietuvoje mažėja vaistinių
2010 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje licencijos buvo išduotos 1504 vaistinėms. Iš jų 879 priklausė septyniems tinklams.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, šiuo metu licencijų galiojimas yra sustabdytas 21 vaistinei.
Dešimt vaistinių šiuo metu yra likviduojama. Visos jos nepriklauso tinklams. Dar 44 vaistinėms šiemet panaikintas licencijų galiojimas joms pačioms prašant.
Licencijų panaikinimas dar nereiškia, kad jos bankrutavo. Yra vaistinių, kurios atsisako preparatų gamybos, todėl naikina vaistus gaminančios vaistinės licenciją ir pasiima kitą.
Licencijos naikinamos ir tuomet, kai uždaromas konkrečiam tinklui priklausantis filialas. Kai tose pačiose patalpose vaistinė tęsia veiklą kitu pavadinimu, reikia naujos licencijos.
