Metų pradžioje daugybę aistrų sukėlusi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio tvarka iki kitų metų turėtų būti tobulinama.
Kaip numatyta specialios darbo grupės parengtose pataisose, kelioms dienoms verslo liudijimą nusipirkę žmonės neprivalės PSD mokėti už visą mėnesį, taip pat bus apibrėžiama, kas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Kitų PSD pakeitimų neplanuojama.
Kaip DELFI sakė premjero sudarytos darbo grupės vadovė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė, siekiant išvengti šių metų pradžioje išryškėjusio emigrantų apmokestinimo siūloma numatyti nuolatinio Lietuvos gyventojo apibrėžimą ir leisti gyvenamąją vietą nurodyti remiantis Civiliniu kodeksu.
„Kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko praėjusiame etape, kai dėl informacijos stokos, į Airiją išvykęs gyventojas, kuris niekam nieko apie tai nepasakė, sužino, kad yra skolininkas, nesumokėjęs PSD, mūsų pasiūlymas yra, jog PSD nebūtų draudžiami asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra įrodoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Jame yra įvardyti kriterijai, kaip galima parodyti, kad jo gyvenamoji vieta nebuvo Lietuva ir jis gyveno kitur. Tada šis žmogus neturėtų mokėti PSD”, – sakė viceministrė.
Nuolatiniu gyventoju siūloma įvardinti Lietuvos piliečius ir turinčius teisę nuolat Lietuvoje gyventi užsieniečius, kurių duomenys apie gyvenimą Lietuvoje yra įrašyti į Gyventojų registrą. Iki šiol Sveikatos draudimo įstatyme nebuvo apibrėžta, kas yra nuolatinis gyventojas.
Šiuo metu galiojanti nuostata, kad emigrantai gali atgaline data deklaruoti savo išvykimą, anot jos, buvo „šiek tiek pritempta, remiantis kitais įstatymais”.
„Mes norime, kad mūsų virtuvėje būtų tvarka ir kad mūsų įstatyme būtų pasakyta, kas draudžiamas, o kas nedraudžiamas”, – tvirtino viceministrė.
Dirbus kelias dienas PSD už visą mėnesį neims
Pataisose taip pat siūloma, kad PSD būtų skaičiuojamas proporcingai nuo dienų skaičiaus, kiek žmogus dirbo su verslo liudijimu.
„Dabartiniame įstatyme numatyta, kad jeigu močiutė prie kapų tris dienas pardavinėjo gėlytes, jei vis tiek PSD reikėjo mokėti už visą mėnesį – 72 Lt. Dabar siūloma, kad įmoka būtų mokama tik už tas tris dienas, nes žmogus dirbo tik tas dienas ir tik už jas gavo pajamų”, – kalbėjo J. Kumpienė.
Šiuo metu premjero sudarytos darbo grupės parengtas projektas išsiųstas derinti Teisingumo ministerijai. Planuojama, kad įstatymo pakeitimai Vyriausybę turėtų pasiekti spalio viduryje, vėliau jis turėtų keliauti į Seimą.
DELFI primena, kad niekur nedirbantys, nesimokantys ar valstybės lėšomis nedraudžiami gyventojai per mėnesį savarankiškai turi sumokėti 72 Lt arba per metus 864 Lt PSD. Dalis gyventojų piktinosi apie tokią tvarką nežinoję, šio mokesčio skolingi liko ir emigrantai, nedeklaravę savo išvykimo.
Taip pat paaiškėjus apie skolas už PSD mokestį, į darbo biržas plūstelėjo niekur oficialiai nedirbantys gyventojai. Darbo birža skaičiuoja, kad iš maždaug 300 tūkst. bedarbių 100 tūkst. yra netikri.
Nuo 2009 metų sveikatos draudimo mokestis asmenims, kurie jį patys moka, nes neturi darbdavio, siekia 72 litus – 9 proc. minimaliosios mėnesio algos.
Anksčiau specialiai sudaryta darbo grupė skaičiavo, kad dalies PSD nesumokėjo maždaug 200 tūkst. gyventojų, 70 tūkst. iš jų per metus nesumokėjo nė lito.
