Po 14 mėnesių šalyje trukusios H1N1 viruso pandemijos medikai prakalbo apie jos pasekmes. Nors dar tik baigiasi rugsėjo mėnuo, tačiau susirgimų gripu riba Lietuvoje pasiekė tą patį lygi, koks buvo pernai metų sausio mėnesį – 60 atvejų 10-čiai tūkstančių gyventojų. Tai yra rimtas signalas prieš artėjančią žiemą, kurią kai kurie meteorologai įvardina kaip šalčiausią per tūkstantį metų.
Aiškūs signalai verčia susirūpinti
Į Lietuvą jau atkeliavo naujausia vakcina nuo sezoninio gripo. Kitą savaitę injekcijos bus išvežiotos po visas šalies gydymo įstaigas ir visi norintys galės pasiskiepyti nuo naujausios viruso formos.
Specialistai primena, kad pernai, kilus gripo epidemijai, o po to ir pandemijai, Lietuvoje gripu susirgo beveik 58 tūkstančiai gyventojų. O tai 8,5 karto daugiau, negu 2008-2009 metais. Dėl įvairių paūmėjimų buvo hospitalizuota 31,1 procentas pacientų, tarp jų 84 nėščiosios. Iš visų atvejų net 23 baigėsi mirtimi, tarp jų – viena kūdikio besilaukianti moteris.
Atsižvelgus į tai, kad pandemijų plitimui būdingos kelios pakilimo bangos, tikėtina, kad 2010–2011 m. gripo sergamumo sezonas gali kaip ir pernai pasižymėti aukštu užsikrėtusiųjų lygiu.
Medikams trūksta kompetencijos
Nors skaičiai kalba patys už save, tačiau daugelis žmonių vis dar skeptiškai žiūri į skiepų poveikį organizmui. Ypač prie to prisidėjo nepagrįstos, įvairias gandais paremtos kalbos apie šalutinį vakcinos poveikį. Tačiau, remiantis mokslininkais, jokių neigiamų pasekmių užfiksuota nebuvo.
„Norėčiau kreiptis į medikus, kad šie teiktų mokslu pagrįstą informaciją visuomenei. O visiems Lietuvos piliečiams patariu – pasitarkime su savo gydytoju ir pasinaudokime galimybe pasiskiepyt nuo gripo, kad išvengtume ligos, arba bent sunkesnių komplikacijų”, – visuomenę atkreipti dėmesį į visame pasaulyje egzistuojančią problemą ragina ULAC centro vadovas doc. dr. Saulius Čaplinskas
Vis dėlto poliklinikose dirbantys bendrosios praktikos gydytojai patys pateikia klaidinančią informaciją pacientams. Statistika rodo, kad 4 iš 5 medikų atkalba ligonį skiepytis nuo gripo viruso.
Kaip teigia ULAC centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, gydytojams trūksta žinių apie virusines ligas ir jų gydymą, todėl jiems belieka tikėti žiniasklaidoje sklindančiais gandais. Tokiu būdu beatodairiškai medikais tikintys ligoniai tampa viruso aukomis. Maža to, kad žmonės rečiau skiepijosi nuo gripo, neigiamas požiūris paveikė ir vakcinaciją nuo kitų infekcinių ligų. Nuo hepatito A pernai pasiskiepijo net 60 proc. mažiau 12 metų amžiaus vaikų, o nuo hepatito B – 30-40 proc. mažiau. Nežiūrint į tai, kad šie skiepai yra daromi visiškai nemokamai.
Naujas skiepijimo būdas
Kai praėjusiais metais, kilus naujojo gripo bangai, gruodžio mėnesį valstybė įsigijo 27 tūkstančius vakcinų. Jomis pasinaudojo tik 5000 žmonių, iš kurių net 2400 buvo medikai. O pastarieji kaip tik patenka į padidintos rizikos grupę ir jiems skiepai nieko nekainuoja.
„Galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties, kad pernai gripas atrodė baisiai. Reanimacija buvo perpildyta, skyriai pilni, visur trūko dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Nes tie žmonės, kurie susirgo, nesvarbu kokio amžiaus jie būtų, jie sirgo sunkiai. Ir be to – visomis šeimomis”, – nemalonų gripo epidemijos laikotarpį prisimena Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos doc. dr. Ligita Jančorienė.
Šiemet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukūrė naują skiepijimo būdą, labiau skirtą tiems žmonėms, kurie bijo adatų ir dūrio į raumenis. Naujoji technologija leidžia vakciną įšvirkšti į poodį su vos 1,5 mm ilgio adata. Nors kartais toje vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, ar niežulys, bet tai kelis kartus sumažina karščiavimo galimybę.
Tačiau nepaisant to, visi norintys skiepytis, galės rinktis bet kurį iš dviejų būdų. Vis dėlto nesantiems rizikos grupėje, skiepai kainuos. Tradicinės injekcijos į raumenis kaina sieks apie 30 litų, o naujosios – apie 45 litus.
Gydytojai primena, kad į rizikos grupę įeinantys žmonės nuo visų gripo formų skiepijami nemokamai. Į šią kategoriją įeina asmenys nuo 64 metų amžiaus, medikai, lėtinėmis ligomis – širdies kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma – sergantys asmenys ir socialinės globos namų gyventojai.
Skiepų skeptikų lyderė – Estija
Nuo gripo Lietuvoje kasmet skiepijasi vos 6 procentai gyventojų. Remiantis PSO statistika, mūsų šalis pagal tai užsima priešpaskutinę vietą Europos sąjungoje, aplenkdama tik Estiją, kurioje skiepijasi vos 1 procentas gyventojų. Tuo tarpu labiau išsivysčiusiose šalyse, kuriose mažesnis ir mirtingumas – Airija (apie 65 proc.), Italija (apie 67 proc.), Didžioji Britanija (apie 75 proc.), skiepai yra savaime suprantamas apsisaugojimo nuo gripo būdas. Labiausiai pažengusi šalis šioje srityje yra Nyderlandai. Čia kasmet skiepijasi daugiau kaip 80 proc. žmonių.
