Europinė depresijos asociacija (European Association of Depression) nuo 2004 metų vykdo visuomenės informavimo kampanijas, kurių tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į depresiją ir ja sergančiuosius. Tradiciškai tokios kampanijos prasideda spalio 1-ąją, kuri vadinama Europos depresijos diena. Šiemet pagrindinis informacinės kampanijos šūkis: „Sveikdamas nuo depresijos nebesu vienišas minioje”. Norima atkreipti dėmesį, kad depresija sergantys žmonės dažniausiai atsiriboja nuo kitų ir būna labai vieniši. Europinės depresijos asociacijos atstovai ragina būti dėmesingesniems aplinkiniams ir negailėti pastangų, padedant tiems, kurie negali patys susidoroti su ištikusia krize.
Šiemet Europos depresijos dienai skirtas renginys vyks ir Vilniuje. Penktadienį, spalio 1 dieną, 17 valandą Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje vyks plačiai visuomenei skirtas seminaras, kuriame apie depresiją paskaitas skaitys žymūs Lietuvos psichiatrai, taip pat dalyviai turės galimybę pateikti klausimų pranešėjams.
Tiek apie šį seminarą, tiek apie tai, kaip atpažinti depresijos ženklus ir išsilaisvinti nuo šios ligos kalbiname seminaro iniciatorę Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovę docentę Vitą Danilevičiūtę.
Pirmiausia, plačiau papasakokite apie organizuojamą seminarą.
Europos Sąjungos valstybėse jau keletą metų minima Europos depresijos diena, organizuojami jai skirti renginiai. Paprastai tai nėra mokslinės konferencijos, specialistų tarpusavio diskusijos, bet veikiau viešos paskaitos, seminarai, skirti plačiajai visuomenei.
Šiemet mes susisiekėme su Europine depresijos asociacija, ir Lietuva prisijungė prie informacinės kampanijos apie depresiją.
Spalio 1 dieną Vilniuje vyks seminaras plačiajai visuomenei, kurį organizuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinika ir Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai.
Numatyti trys pranešimai, kuriuose turėtų būti aiškiai, trumpai be specialios terminijos išdėstyti dalykai, kurie svarbūs kiekvienam, vienaip ar kitaip susidūrusiam su depresija ar besidominčiam psichikos sveikatos klausimais. Po pranešimų tikimės, kad klausytojai užduos klausimų. Tai puiki proga pabendrauti su įvairius depresijos aspektus išmanančiais gydytojais psichiatrais ir sužinoti daug naujos svarbios informacijos.
Pirmąjį pranešimą skaitysiu aš. Jis bus skirtas supažindinti su svarbiausiais depresijos požymiais, taip pat kalbėsiu apie depresijos gydymo aplinkybes. Apie tai, kad yra ne tik specialūs vaistai, bet svarbu ir psichoterapinė pagalba. Kalbėsiu taip pat apie depresijos paplitimą Lietuvoje, apie tai, kodėl svarbu, kad žmonės laiku kreiptųsi į specialistą.
Lietuvos suicidologijos asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas kalbės apie savižudybės riziką, sergant depresija. Jis kiek plačiau pakomentuos bendrą savižudybių statistiką Lietuvoje ir jos tendencijas. Taip pat atkreips dėmesį, kaip turėtume elgtis, jei įtariame, kad pažįstamas žmogus svarsto apie savižudybės galimybę.
Docentė Virginija Adomaitienė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kalbės apie depresiją, sergant somatinėmis ligomis. Labai dažnai, sirgdami lėtinėmis sąnarių, inkstų ar širdies ligomis, žmonės taip pat kenčia ir nuo depresijos, tačiau tai yra ignoruojama, nes negalavimai priskiriami somatiniam sutrikimui. Deja, tai reiškia, kad žmogus sveiks sunkiau, jį ilgiau kankins varginantys simptomai.
Kaip situacija Lietuvoje skiriasi nuo situacijos kitose Europos valstybėse?
Valstybėse, kuriose atlikti išsamūs epidemiologiniai tyrimai, depresija sergančių skaičius paprastai yra apie 5-6 procentus, o mes epidemiologinių tyrimų, deja, nedarome. Tad galime remtis tik statistika tų pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija. Valstybinis psichikos sveikatos centras surenka tokią statistiką, pagal ją, Lietuvoje depresija serga 0,6 procentai gyventojų. Ar tai reiškia, kad esame dešimt kartų atsparesni depresijai nei kitų valstybių gyventojai? Nemanau. Veikiau galima teigti, kad yra daug atvejų, kai žmonės, kenčiantys nuo depresijos, nesikreipia į specialistus. Vadinasi, jie nesulaukia ir kvalifikuotos pagalbos.
Tikrai galima teigti, kad Lietuvoje būtų labai svarbu atlikti išsamius epidemiologinius tyrimus, tada daug daugiau žinotume apie visuomenės būklę.
Žmonės nesikreipia į specialistus, nes juos stabdo psichiatrijos ar psichoterapijos baimė? Ilgą laiką buvo tarsi gėda pripažinti kokį nors psichinės sveikatos sutrikimą?
Priežastis yra ne viena. Veikiausiai įtakos turi ir žmonių nenoras eiti pas psichoterapeutą ar psichiatrą. Pastebime, jog, jei depresija nėra tokia sunki, kad visiškai sutrikdytų kasdienę veiklą, žmogus dažnai viliasi, jog tai tik laikinas silpnumas, kuris praeis. Ima atostogas, bando ilsėtis, tačiau paprastai būsena negerėja. Tiesa, būna ir savaiminės remisijos, pagerėjimo atvejų. Tačiau dažniausiai žmogus paprasčiausiai lieka be pagalbos, kuri jam gerokai palengvintų gyvenimą.
Ne paslaptis, kad neretai žmonės problemas bando „skandinti” alkoholyje. Teigiama, jog kas antra moteris ir kas trečias ar ketvirtas vyras, kurie serga lėtiniu alkoholizmu, taip pat serga ir depresija. Paprasčiausiai priklausomybės simptomai tarsi užgožia depresiją, ir ji neretai lieka nepastebėta. Tai apsunkina ir priklausomybės gydymą.
Depresija kartais tampa bendriniu žodžiu, kai bet kokia prasta nuotaika visuomenėje pradedama vadinti depresija.
Savo pranešime pabrėšiu, kad vien prislėgta nuotaika dar nėra depresija. Neretai girdime, kai žmogus sako – šiandien man depresija. Taip sakyti netikslu, nes iš tiesų kalbama apie prastą nuotaiką, kuri po dienos ar kelių praeina.
Noriu pabrėžti, jog, kai kalbame apie depresiją, tai jos simptomai tęsiasi ne dieną ar dvi, bet mėnesius. Todėl viena neišmiegota naktis – dar ne depresija. Tačiau iš tiesų net 90 nuošimčių depresija sergančių žmonių miegas yra smarkiai sutrikęs: negali užmigti arba pabunda viduryje nakties ir toliau negali miegoti. Tokiais atvejais žmogus paprastai bando ieškoti kokių žolelių ar net tabletės nemigai gydyti, tačiau jis gydo simptomą, o ne jo priežastį, ir tai nebūna labai veiksminga.
Vienas iš dažnų depresijos simptomų – domėjimosi aplinka praradimas, tai, kas anksčiau domino, dabar atrodo atgrasu, depresija sergantis žmogus dažnai atsiskiria nuo kitų. Taip pat neretai dingsta apetitas ir krenta svoris.
Jei depresija yra vidutinė ar sunki, tai paprastai gyvenimas pradeda atrodyti beprasmis, atsiranda minčių apie savižudybę.
Taigi, depresija nėra vien prasta nuotaika, bet visas požymių kompleksas. Jos gydymas taip pat niekada nėra vienadienis, bet yra ilgalaikis ir ganėtinai sudėtingas.
Jei matome, kad žmogus kankinasi, įtariame, kad jam depresija, kaip jam padėti?
Pirmoji pagalba, kurią gali suteikti aplinkiniai, – tai domėtis, kaip jis jaučiasi, kalbėtis su juo. Reikėtų išsiaiškinti, kiek ilgai tęsiasi simptomai. Jei jie kankina jau ilgai, tai paskatinti kreiptis į specialistą, padrąsinti, kad galima atrasti pagalbą.
Jei žmogui baugu kreiptis į psichiatrą, jis gali kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kuris dažniausiai tikrai sugeba atpažinti depresiją ir gali ją diagnozuoti. Paprastai žmonės į bendruosius praktikos gydytojus kreipiasi daug mieliau nei į kitus specialistus. Kai dirbau Šeimos centre, tikrai džiaugiausi, jog kolegos bendrosios praktikos gydytojai puikiai sugebėjo diagnozuoti depresiją pacientams.
Kita vertus, yra ligų, kurių simptomai labai panašūs į depresijos. Pavyzdžiui, skydliaukės patologija. Todėl labai svarbu, kad žmogus, kuriam įtariama depresija, būtų visapusiškai mediciniškai ištirtas. Taip išvengtume rizikos, kai žmogus gydomas nuo depresijos, o iš tiesų priežastis somatinė.
Ar yra pakankamai informacijos, skirtos plačiajai visuomenei, apie depresiją?
Ir taip, ir ne. Viena vertus, tie žmonės, kurie patyrę interneto vartotojai, tikrai gali atrasti įvairios informacijos. Tačiau esu įsitikinusi, kad bent šiuo metu Lietuvoje informacijos apie depresiją tikrai nebus per daug, jei net ji bus reguliariai kartojama. Ypač trūksta populiariai, bet tiksliai pateiktos informacijos, profesionalių žurnalistinių tekstų apie depresiją.
Manau, kad svarbu ir vieši seminarai. Iš patirties žinau, jog į juos ateina labai skirtingi žmonės, ir paskui informacija sklinda tarsi vandens ratilai, iš lūpų į lūpas.
Neretai prastai besijaučiantis žmogus bando gydytis pats, pasitaręs su artimaisiais ar kaimynais, nes yra girdėjęs, jog viena ar kita priemonė kam nors padėjo. Kartais žmonės net geria tabletes, nes kaimynui jos padėjo.
Tokia „savigyda” yra didelė problema. Kiekvienas vaistas gali būti vartojamas tik pasitarus su specialistu, nes jis gali veikti nevienodai skirtingus žmones. Be to, reikia atsižvelgti į sąveiką su kitais vaistais. Bandant „pagydyti” save galima sukelti visokiausių komplikacijų, kurias paskui bus sunku pašalinti. Depresija yra rimta liga, ir čia reikalinga profesionali pagalba. Esu įsitikinusi, kad geriau dešimt kartų pas gydytoją nueiti be reikalo, nei nenueiti, kai tai būtina, tikėtis, jog viską padarysi pats.
Kalbino Andrius Navickas
