68-erių Ralphas Steinmanas, kuriam pirmadienį skirta Nobelio medicinos premija, praėjusią savaitę mirė nuo vėžio.
„R. Steinmanas mirė rugsėjo 30 dieną. Jam kasos vėžys diagnozuotas prieš ketverius metus. Jo gyvenimo trukmę prailgino jo paties sukurta dendritinių ląstelių imunoterapija”, – pranešė Rockefellerio universitetas, kuriame mokslininkas dirbo.
„Rockefellerio universitetas labai džiaugiasi, kad Nobelio fondas įvertino R. Steinmaną už jo atradimus, susijusius su organizmo imunine reakcija”, – teigė universiteto prezidentas Marcas Tessier-Lavigne’as.
„Tačiau šios žinios malonios ir kartu liūdnos, nes šį rytą Ralpho šeima pranešė, kad prieš kelias dienas jis po ilgos kovos su vėžiu mirė”, – pridūrė jis.
Pagal Alfredo Nobelio testamentą, premijos skiriamos tik gyviems mokslininkams.
„Mes ką tik gavome šią informaciją. Dabar mes galime tik apgailestauti, kad jis nespėjo pasidžiaugti savo atradimais”, – pareiškė žurnalistams medicinos premiją skiriančio Karolio instituto Nobelio komiteto sekretorius Goranas Hanssonas.
Tačiau, anot jo, komiteto sprendimas lieka galioti, o naujas laureatas nebus renkamas.
„Mes dabar aiškinamės, kas sakoma taisyklėse. Iš esmės mirę mokslininkai negali būti apdovanojami. Ši situacija unikali, kadangi apdovanotasis mirė likus kelioms valandoms iki sprendimo priėmimo. Mes nerinksime naujų laureatų, toks mūsų verdiktas. Kaip bus išspręstas premijos įteikimo klausimas, mes turėsime išsiaiškinti. Dabar nieko negaliu pasakyti”, – pažymėjo G. Hanssonas.
Biologui Nobelio premija skirta už „dendritinės ląstelės atradimą ir jos įtaką prisitaikančiajam imunitetui”.
Imuninę sistemą tyrinėjęs kanadietis R. Steinmanas Nobelio premiją pasidalino su dar dviem kolegomis – amerikiečiu Bruce’u A. Beutleriu ir Julesu A. Hoffmanu iš Liuksemburgo. Jie įvertinti už „atradimus, susijusius su įgimto imuniteto aktyvinimu”.
„Šių metų Nobelio premijos laureatai iš pagrindų pakeitė imuninės sistemos supratimą, atrasdami esminius jos aktyvavimo principus”, – pranešime teigė premiją skyrusi komisija.
Mokslininkai ilgą laiką ieškojo imuninės reakcijos, kuria žmonės ir kiti gyvūnai ginasi nuo bakterijų ir kitų mikroorganizmų, sargų. B. Beutleris ir J. Hoffmannas, kurie pasidalins pusę 10 mln. Švedijos kronų dydžio premijos, atrado proteinus receptorius, kurie gali tokius mikroorganizmus atpažinti ir aktyvuoti įgimtą imuninę sistemą, pirmąją imuninės reakcijos stadiją.
R. Steinmanas, kuriam teks antroji premijos dalis, atrado imuninės sistemos dendritines ląsteles ir unikalų jų gebėjimą aktyvuoti ir reguliuoti prisitaikantį imunitetą, vėlesnę imuninės reakcijos stadiją, kurios metu mikroorganizmai išvalomi iš organizmo.
Trijų Nobelio premijos laureatų tyrimai atskleidė, kaip aktyvuojamos įgimtos ir prisitaikančios imuninės reakcijos stadijos ir taip pateikė naujų įžvalgų apie ligos mechanizmą.
Jų darbas atvėrė naujus kelius vystant prevencines ir terapines priemones kovojant su infekcijomis, vėžiu, uždegiminėmis ligomis, pažymėjo komisija.
Kiekviena Nobelio premija dotuota 10 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų). Laureatai taip pat gauna diplomus bei auksinį medalį. Premijos įteikiamos gruodžio 10-ąją, premijos įkūrėjo Adolfo Nobelio mirties dieną.
