Pieno gaminių rinka vartotojams užmena vis daugiau mįslių. Sviestą pradangino riebalų mišiniai, sūrius – gaminiai iš augalinės kilmės baltymų.
Kaip renkantis nepaslysti?
„Vis dažniau vartotojus domina rinkoje esančių pieno gaminių kokybė, tačiau šiek tiek trikdo pavadinimų įvairovė”, – pripažino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas.
Lietuvos rinkoje prekiaujama ir gryno pieno produktais, ir tokiais, kuriuos gaminant tam tikros pieno sudėtinės dalys, dažniausiai – riebalai, pakeistos kitų maisto produktų dalimis.
Sūris ar sūrio gaminys?
Pieno gaminiai klasifikuojami ir pagal jų terminį apdorojimą. Pavyzdžiui, vieni jų būna pasterizuoti, kiti – apdoroti ypač aukštoje temperatūroje.
„Visa tai suteikia vartotojams galimybę rinktis pieno produktus pagal poreikius ir maistingumą. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį ir į jų pavadinimus”, – kalbėjo D. Kliučinskas.
Pieno produktų maistinė vertė priklauso nuo juose esančio pieno ir augalinių riebalų santykio, taip pat – nuo drėgmės ir sausųjų medžiagų kiekio.
Ženklindami pieno produktus gamintojai privalo neklaidinti vartotojų. Pavyzdžiui, sūriu gali būti vadinami tik natūraliai sutraukto pieno ar jo baltymų gaminiai.
Produktų, kurie gaminami laikantis tradicinių technologijų, bet į nugriebtą pieną pridedama ir augalinių riebalų, pavadinime turi būti rašoma „sūrio gaminiai su augaliniais riebalais”.
Gaminiai, kurių forma panaši į sūrio, bet kurie gaminami nesilaikant įprastinės sūrių gamybos technologijos – gaminami iš pieno kilmės baltymų ir augalinių riebalų, turi būti vadinami baltyminiais gaminiais.
Tepieji mišiniai – ne sviestas
Augaliniame aliejuje polinesočiųjų riebalų rūgščių yra daugiau nei pieno riebaluose. Todėl gaminant tepiuosius mišinius dalis pieno riebalų vis dažniau keičiama augaliniais.
Tokių gaminių konsistencija geresnė – riebalų mišiniai yra tepūs. Tačiau kai kuriuose jų pieno riebalų būna labai mažai.
Pasak D. Kliučinsko, derėtų atkreipti dėmesį, kad ant tepiojo riebalų mišinio pakuotės nurodyti procentai žymi ne pieno riebalų kiekį gaminyje, bet bendrą mišinio riebumą.
Todėl vartotojams būtų pravartu ženklinimo etiketėse atkreipti dėmesį į tai, koks yra pieno riebalų ir augalinių riebalų santykis.
Anot D. Kliučinsko, jeigu augalinių riebalų produkte labai daug, toks mišinys ir skoniu, ir maistingumu artimesnis margarinui nei sviestui.
Būtina tirti laboratorijoje
Augant vartotojų poreikiui gauti grynesnių ir natūralesnių, t. y. nepakeistos sudėties, pieno produktų Lietuvos rinkoje gausėja ne tik pieno asortimentas. Vis įvairesni ir jų pateikimo būdai.
VMVT duomenimis, Lietuvoje veikia 33 pieno automatai, kuriuose vartotojai gali įsigyti nepasterizuoto, nepakeistos sudėties pieno, tiekiamo tiesiai iš ūkių.
Ši paslauga yra ypač populiari Kaune. Šiuo metu ten veikia net 17 pieno automatų.
Šiemet gegužės ir birželio mėnesiais VMVT inspektoriai tikrino automatuose parduodamo pieno kokybę.
Pieno kokybė per porą mėnesių buvo tiriama 34 kartus. Dar 3 kartus ją teko tikrinti tiriant vartotojų skundus.
Tyrimų duomenimis, ir riebalų, ir baltymų kiekis piene atitiko normą. Tačiau anaiptol ne visas automatuose parduodamas pienas atitiko kokybės reikalavimus.
„Atliekant tyrimus buvo penki atvejai, kai piene bendras bakterijų skaičius viršijo leistiną normą. Triskart ir somatinių ląstelių kiekis peršoko normas. Būta atvejo, kai piene rasta inhibitorinių (antimikrobinių) medžiagų”, – pasakojo D. Kliučinskas
Jo teigimu, kiekvienas pieno ūkis, prekiaujantis pienu iš automatų, privalo kartą per ketvirtį ištirti pieną laboratorijoje. Pirkėjai turi būti informuojami apie parduodamo pieno sudėtį ir kokybę. Vartotojams taip pat turi būti patariama, kad tokį pieną prieš vartojant reikėtų pakaitinti.
Kokybė dar šlubuoja
Kuo pienas riebesnis ir kuo daugiau jame baltymų, tuo didesnė jo maistinė vertė. Ypač daug įtakos pieno kokybei turi tai, kaip pieno ūkyje laikomasi higienos ir gyvūnų gerovės reikalavimų.
„Higieninės pieno kokybės užtikrinimas kelia dar daug problemų”, – sakė D. Kliučinskas.
Pienas iš pieno gamintojų superkamas atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos patvirtintas pieno supirkimo taisykles. Naujausios redakcijos taisyklėse numatomos griežtesnės nuoskaitos už tokį superkamą pieną, kurį tiriant nustatomas reikalavimų neatitinkantis somatinių ląstelių skaičius ir inhibitorinių medžiagų kiekis. Tai liudija, kad sveikų karvių pienas sumaišytas su sergančiųjų pienu.
Todėl sugriežtinus superkamo pieno kontrolę ūkininkai buvo skatinami daugiau dėmesio skirti gyvulių sveikatai. Jiems siūlyta atskirti sergančias karves nuo sveikųjų ir neparduoti jų pieno tol, kol jos nebus išgydytos.
Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo atlikta pora eksperimentų: buvo tikrinama supirkto pieno kokybė prie „pieno įmonės vartų”. Kovo mėnesį buvo patikrinti ir 99 pieno ūkiai, kuriuose laikoma per 10 proc. visų karvių.
Per patikrą atliktų tyrimų duomenys buvo lyginami su 2010 metų tyrimų rezultatais.
„Pirmąjį šių metų pusmetį bendras inhibitorinių medžiagų kiekis piene mažėjo. Pavyzdžiui, gegužę, kai prasideda ganiava, inhibitorinių medžiagų piene nustatyta 0,3 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku”, – pasakojo D. Kliučinskas.
Vis dėlto pieno mėginiai, kuriuose randama inhibitorinių medžiagų, sudaro apie 2 proc. ištirtų mėginių. Šis procentas nekinta keletą pastarųjų metų. Pašnekovo teigimu, tai rodo, kad sergantys gyvuliai dar ne visada atskiriami nuo sveikos bandos.
Sustabdė veiklą
2011-ųjų pirmąjį pusmetį VMVT patikrino 719 pieno supirkimo punktų veiklą. 14 punktų veikla buvo laikinai sustabdyta.
Tikrinant pieno punktus buvo nustatyti 123 sanitarijos, 88 dokumentacijos, 296 kitokie pažeidimai. Būta 10 pieno falsifikavimo atvejų.
Pirmąjį šių metų pusmetį buvo patikrinti 2397 pieno ūkiai, 15 jų veikla buvo laikinai sustabdyta.
Ūkiuose buvo nustatyta 305 sanitarijos, 543 dokumentacijos pažeidimai. Smulkesnių pažeidimų rasta dar 409.
