Kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų (51 proc.) teigia, kad jie patys arba jų artimieji yra pargriuvę namų aplinkoje, rodo draudikų užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Didžioji dalis pargriuvusių nurodo susižeidę arba patyrę traumų, dėl kurių teko kreiptis į medikus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad griuvimų rizika padidėja nuo 55 metų amžiaus, todėl vyresnio amžiaus gyventojų namų aplinka turėtų būti įrengta kuo saugiau ir funkciškai pritaikyta.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien dėl sužeidimų ir traumų, patirtų pargriuvus namuose, praėjusiais metais buvo užregistruota daugiau nei 1,9 tūkstančiai žalų kreipinių.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, dažniausiai traumos patiriamos susižeidus lipant arba leidžiantis laiptais, atsitrenkus ir sumušus galūnes į baldus, duris ar kitas kliūtis. Nemaža dalis traumas patyrusių gyventojų susižeidžia paslydę ant šlapių ir slidžių paviršių.
„Stebina tai, kad saugiausia vieta turinti būti namų aplinka daliai gyventojų pakiša koją tiesiogine to žodžio prasme. Dėl neatsargumo ir išsiblaškymo, slidžių paviršių, netinkamos avalynės ir panašių priežasčių žmonės namuose patiria rimtų traumų. Tai gali būti minkštųjų audinių, raiščių, sausgyslių patempimai ir dar sunkesnės traumos, kai lūžta pėdos, čiurnos, blauzdos kaulai, riešai, delnai, pirštai ar net šonkauliai“, – komentuoja A. Juodeikis.
Kas vyksta organizmui senstant
„Affidea Lietuva“ gydytoja ortopedė-traumatologė Rasa Simonaitytė pastebi, kad anksčiau didesnė griuvimų rizika buvo siejama su vyresniais nei 60 metų žmonėmis, o dabar ji aktuali jau nuo 55 metų amžiaus. Einant metams mažėja žmogaus raumenų jėga, keičiasi kraujotaka, vyksta natūralūs amžiniai pakitimai. Senėjimas neretai susijęs ir su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, dėl ko nusilpsta raumenys ir sumažėja sąnarių mobilumas.
Pasak specialistės, su amžiumi lėtėja ir žmogaus reakcija, prastėja judesių koordinacija – visa tai lemia didesnę riziką užkliūti ar prarasti pusiausvyrą. Be to, situaciją gali bloginti ir įvairios lėtinės ligos, kurių su amžiumi dažnai daugėja, jos progresuoja.
„Didžiausios įtakos griuvimams turi pusiausvyros sutrikimai. Jie gali būti susiję su galvos smegenų kraujotaka ar lėtesne reakcija. Dažnai užkliūvama už daiktų, kurie anksčiau nekėlė jokios grėsmės ir buvo kasdieniai aplinkos elementai. Vyresnio amžiaus žmonės dėl griuvimų dažniau patiria sunkias traumas, ypač kaulų lūžius. Tai susiję su pakitusia medžiagų apykaita, lėtesniu žaizdų gijimu ir didesniu kaulų trapumu“, – sako gydytoja R. Simonaitytė.
Pasak gydytojos, griuvimų pasekmės gali būti gerokai rimtesnės nei tik minkštųjų audinių sužalojimai. Dažnai fiksuojami šlaunikaulio ar blauzdos kaulų lūžiai, kurių gydymas yra sudėtingas ir ilgas, neretai prireikia ne vienos operacijos. Taip pat pasitaiko rankų, plaštakų, pėdų bei šonkaulių lūžių. Ypač pavojingi galvos sutrenkimai – jie gali sukelti kraujo išsiliejimą į smegenis, kuris kai kuriais atvejais baigiasi laikinu ar net nuolatiniu neįgalumu ir judėjimo sutrikimais.
Anot R. Simonaitytės, su amžiumi griuvimų riziką didina ir bendras sveikatos būklės pokytis – daugėja lėtinių ligų, vartojama daugiau medikamentų, skirtų širdies, kraujotakos ar smegenų veiklai gerinti. Šių vaistų šalutinis poveikis arba netaisyklingas vartojimas gali paveikti reakciją, koordinaciją ir taip padidinti kritimų tikimybę.
Specialistė pabrėžia, kad ypač pavojinga pargriūti ir susižaloti yra vyresniems nei 80 metų gyventojams, mat šiame amžiuje kaulų lūžiai gyja itin sunkiai.
Namų aplinkos pritaikymas – labai svarbu
Didelės reikšmės saugumui namuose vyresniame amžiuje, pasak gydytojos, turi namų aplinka ir jų apstatymas. Slidžios grindys, parketas, plytelės, kilimai, nepakankamas apšvietimas, nelygūs ar nusidėvėję paviršiai smarkiai didina griuvimų riziką.
„Kalbant apie griuvimų prevenciją namuose, svarbu pasirūpinti, kad praėjimai būtų kuo platesni, tarp baldų nebūtų papildomų kliūčių. Laiptai turėtų turėti turėklus abiejose pusėse. Reikėtų vengti kilimų, ypač tokių, kurie laisvai juda ant grindų, o taip pat paaukštintų slenksčių ir silpno apšvietimo. Vonioje ir dušo kabinoje reikalingos rankenos, nes būtent ten dažnai pasitaiko paslydimų. Avalynė turėtų būti stabili, su pilnu padu ir neslystančiu protektoriumi“, – pataria gydytoja ortopedė-traumatologė.
Pasak R. Simonaitytės, kalbant apie vyresnio amžiaus gyventojus, svarbus vaidmuo tenka ir artimiesiems. „Daugelis senjorų nori išlikti savarankiški, todėl jiems sudėtinga prašyti pagalbos, išsakyti pasikeitusius savo poreikius. Tačiau artimieji turėtų skatinti juos nerizikuoti ir pasiūlyti savo pagalbą. Vyresniame amžiuje, pavyzdžiui, nepatartina lipti ant kėdžių ar kopėčių kabinant užuolaidas ar siekiant aukštai esančių daiktų. Taip pat nereikėtų vieniems maudytis užsirakinus vonios kambaryje, nešti sunkių pirkinių, perstatyti baldų“, – sako specialistė.
Gydytoja pastebi, kad prie didesnės rizikos prisideda ir netinkama avalynė, ypač apavas su aukštesne pakulne ar nestabiliu padu. Taip pat dažnai neteisingai naudojamos arba visai ignoruojamos pagalbinės judėjimo priemonės. Kartais sunkiau judančiam žmogui jau neužtenka vienos lazdos, tačiau jis nenori naudoti stabilesnių priemonių, tokių kaip lazda su trimis atramos taškais ar vaikštynė, kurios suteikia didesnį stabilumą.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
