2026 m. sausio 28 d. sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės įsakymu Nr. V-71 patvirtinta 2026–2035 metų Donorystės ir transplantacijos programa, kurioje numatoma ilgalaikė valstybės kryptis donorystės ir transplantacijos srityje – nuo donorystės ir transplantacijos procesų koordinavimo ir inovacijų diegimo iki visuomenės švietimo ir pacientų gyvenimo kokybės gerinimo.
Programa siekiama užtikrinti donorystės ir transplantacijos paslaugų tęstinumą, saugumą ir prieinamumą visiems pacientams, kuriems transplantacija dažnai yra vienintelė galimybė gyventi. Kasdien viltingo skambučio – kvietimo į transplantaciją Lietuvoje laukia daugiau nei 700 sunkiai sergančių žmonių.
Maža Lietuva – rezultatais didelė
Vienas iš pagrindinių audinių, ląstelių ir organų donorystės rodiklių yra efektyvių donorų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, kuris Lietuvoje 2024 m. siekė 24,81, o 2014 m. šis rodiklis buvo tik 10,3. Per dešimtmetį šis rodiklis išaugo daugiau nei dvigubai.
2024 metais pasiektas rodiklis, Lietuvą iškėlė į 9 vietą Europoje ir 11 vietą pasaulyje. Tikėtina, kad 2025-ųjų rodiklis – 28,7 – Lietuvą pakylės dar aukščiau.
2015–2024 m. šalyje atliktos 4165 inksto, kepenų, širdies, plaučių, širdies ir plaučių komplekso, kasos ir inksto komplekso, kamieninių kraujodaros ląstelių, ragenos ir kaulinio bei raumeninio audinio transplantacijos, išgelbėjusios tūkstančius gyvybių ir sugrąžinusios žmones į pilnavertį gyvenimą.
Pagrindiniai prioritetai
Siekiant įgyvendinti 2026–2035 metų Programos tikslą – išsaugoti pacientų gyvybes ir atkurti gyvybiškai svarbias funkcijas, taikant transplantaciją tais atvejais, kai kiti gydymo metodai nebėra veiksmingi, keliami šeši pagrindiniai uždaviniai:
- tobulinti donorystės ir transplantacijos proceso valdymą ir koordinavimą;
- plėtoti donorystės viešinimo iniciatyvas ugdant informuotą visuomenę;
- gerinti donorystės ir transplantacijų prieinamumą;
- gerinti pacientų gyvenimo kokybę, socialinę bei psichologinę integraciją prieš transplantaciją ir po transplantacijos;
- užtikrinti visapusišką ir kokybišką donorystės ir transplantacijos srities duomenų registraciją ir informacijos skaitmenizavimą;
- užtikrinti inovacijų diegimą transplantacijų procese.
Siekiama, kad 2030 m. efektyvių donorų skaičius pasiektų 30 vienam milijonui gyventojų, audinių, ląstelių ir organų transplantacijų skaičius didėtų kasmet ne mažiau kaip po vieną procentą, būtų ieškoma galimybių donorystės ir transplantacijos paslaugų didesniam finansavimui, trumpėtų pacientų laukimo laikas.
Žinojimas gelbsti gyvybes
Programoje akcentuojama – donorystės ir transplantacijos procesas neįmanomas be visuomenės pritarimo ir pasitikėjimo. Apklausos rodo, kad 80 proc. gyventojų pritartų donorystei. 2024 m. 38,9 proc., 2025-aisiais 28,9 proc.donorų artimųjų atsisakė aukoti. Dažniausia atsisakymo priežastis – žinių apie organų donorystę ir transplantaciją neturėjimas, mirusio artimojo valios nežinojimas, smegenų mirties nesuvokimas.
Todėl vienas pagrindinių Programos uždavinių – nuoseklus visuomenės informavimas, atviras ir pagarbus kalbėjimas apie donorystę kaip sąmoningą, gyvybes gelbstintį pasirinkimą.
Žingsnis po žingsnio
Programa bus įgyvendinama etapais iki 2035 m., kas trejus metus nuolat vertinant pasiektus rezultatus ir medicinos bei technologijų pažangą. Audinių, ląstelių ir organų donorystėje ir transplantacijoje dalyvauja ir bendradarbiauja daug skirtingų institucijų, medikų ir pacientų bendruomenės. Jos visos kartu, įgyvendindamos Programą, sieks bendro tikslo – daugiau išgelbėtų gyvybių ir geresnės pacientų gyvenimo kokybės.
Susipažinti su 2026–2035 metų Donorystės ir transplantacijos programa galima čia.
