Klimato kaita vis dažniau pasireiškia ne tik ekstremaliais orų reiškiniais, bet ir tyliais padariniais žmonių sveikatai. Karščio bangos, staigūs temperatūros svyravimai ar atmosferos slėgio pokyčiai gali turėti tiesioginę įtaką insultų, širdies smūgių ir net savižudybių skaičiui. Siekdami išsiaiškinti, kaip šie reiškiniai veikia Lietuvos gyventojų sveikatą, mokslininkai pradėjo naują projektą, kuris pateiks įdomių įžvalgų.
Nerimą kelianti statistika
Mirtingumas nuo insulto, ūminio miokardo infarkto ir savižudybių Lietuvoje išlieka didele visuomenės sveikatos problema. Viena pagrindinių mirties priežasčių mūsų šalyje yra insultas – mirčių nuo jo skaičius net du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. 38 proc. moterų ir 44 proc. vyrų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų šalyje lemia ūminis miokardo infarktas.
Lietuva taip pat jau daugelį metų patenka tarp dešimties pasaulio valstybių, kuriose savižudybių skaičius yra didžiausias. Ši statistika atskleidžia rimtus visuomenės sveikatos iššūkius, kuriems spręsti būtini nauji, įrodymais grįsti sprendimai.
Atsižvelgdami į šiuos rodiklius, Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai 2025 m. pabaigoje pradėjo projektą „CliMed-LT“. Jo tikslas – išsiaiškinti, kaip ekstremalūs orų reiškiniai veikia žmonių sveikatą ir mirtingumo riziką Lietuvoje bei padėti geriau pasirengti klimato kaitos iššūkiams.
Ekstremalūs orai ir sveikatos rizikos
JAV, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Europos šalyse atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ekstremalūs klimato reiškiniai gali turėti reikšmingą poveikį žmonių sveikatai. Karščio ir šalčio bangos, oro slėgio svyravimai, kritulių kiekis, drėgmė bei saulės spindėjimo trukmė siejami su didesne mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei savižudybių rizika.
Tačiau Lietuvos kontekste šios sąsajos vis dar menkai suprantamos ir nepakankamai ištirtos. Trūksta išsamių tyrimų, kurie leistų įvertinti, kaip būtent mūsų šalies klimato sąlygos veikia visuomenės sveikatą.
„Užsienyje atlikti tyrimai atskleidė, kad ekstremalūs orų reiškiniai turi apčiuopiamą ir statistiškai reikšmingą poveikį žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, karščio bangų metu kai kuriose šalyse mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išauga dešimtimis procentų, o staigūs oro slėgio ar temperatūros pokyčiai siejami su padidėjusia insulto ir infarkto rizika. Taip pat vis daugiau duomenų rodo ryšį tarp ekstremalių meteorologinių sąlygų ir savižudybių skaičiaus, ypač tam tikrais metų laikais ir specifinėse gyventojų grupėse. Tačiau šis poveikis priklauso nuo regiono, klimato, socialinių veiksnių ir sveikatos sistemos pasirengimo. Todėl negalime tiesiog perkelti užsienio rezultatų į Lietuvos kontekstą. Naujasis projektas siekia atsakyti į klausimą, kaip šie procesai veikia mūsų šalyje, kaip jie gali keistis ateityje ir kokią įtaką tam turės stiprėjanti klimato kaita“, – sako viena iš projekto vykdytojų, LEI Hidrologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė.
Kuriami pažangūs prognozavimo modeliai
Lietuvos mokslininkų vykdomo projekto metu siekiama nustatyti sąsajas tarp ekstremalių orų reiškinių ir jų poveikio visuomenės sveikatai šalyje. Ypatingas dėmesys skiriamas savižudybių skaičiui ir mirtingumui nuo neinfekcinių ligų – insulto ir ūminio miokardo infarkto.
Šiam tikslui pasiekti jungiami skirtingų sričių duomenys: didelės skiriamosios gebos meteorologiniai duomenų rinkiniai ir nacionalinių mirčių registrų informacija. Naudojant statistinius metodus bus kuriami pažangūs prognozavimo modeliai, leidžiantys atpažinti svarbiausius rizikos veiksnius, kiekybiškai įvertinti jų poveikį ir modeliuoti galimus ateities scenarijus klimato kaitos kontekste.
„Mūsų naudojama metodologija leidžia analizuoti ne tik bendras tendencijas, bet ir trumpalaikius, pavėluotus ekstremalių orų poveikius žmonių sveikatai. Naudosime pažangius laiko eilučių ir statistinius modelius, padedančius nustatyti, per kiek laiko po ekstremalaus oro reiškinio padidėja susirgimų ar mirtingumo rizika ir kaip ji skiriasi pagal amžių, lytį ar regioną. Tai ypač svarbu anksčiau minėtų sveikatos problemų atvejais, nes poveikis nebūtinai pasireiškia tą pačią dieną“, – pasakoja dr. D. Meilutytė-Lukauskienė.
Nuo tyrimų – prie praktinių sprendimų
Projektas orientuotas ne tik į teorinius tyrimus, bet ir į praktinę naudą. Siekiama sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kurios padėtų stiprinti nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ir atsparumą ekstremaliems orų reiškiniams. Tokia sistema leistų, remiantis orų prognozėmis, iš anksto identifikuoti laikotarpius, kai sveikatos rizika didėja, ir laiku informuoti tiek sveikatos priežiūros institucijas, tiek visuomenę.
Sujungdamas aplinkos ir sveikatos duomenis, projektas prisidės prie gilesnio klimato kaitos ir visuomenės sveikatos sąveikos supratimo bei padės kurti atsparesnę ir geriau pasirengusią sveikatos sistemą Lietuvoje.
„Projektas leis pirmą kartą nacionaliniu mastu įvertinti, kaip konkretūs ekstremalūs orų reiškiniai veikia mirtingumą nuo insulto, infarkto ir savižudybių Lietuvoje. Iki šiol apie tai dažniausiai kalbėjome remdamiesi užsienio pavyzdžiais, tačiau neturėjome išsamių tyrimų, pritaikytų būtent mūsų šalies klimato ir gyventojų ypatumams. Praktinė projekto nauda sveikatos sistemai – galimybė pasirengti iš anksto, o ne reaguoti jau po skaudžių pasekmių. Identifikavus pavojingiausius orų scenarijus ir pažeidžiamiausias gyventojų grupes, sveikatos institucijos galės iš anksto planuoti prevencines priemones, sustiprinti paslaugų pasirengimą ir geriau apsaugoti rizikos grupes“, – paaiškino mokslininkė.
