Europos Sąjungos (ES) institucijose skambinama pavojaus varpais – pinigų vėžio gydymui lyg skiriama nemažai, o apčiuopiamų rezultatų nematyti. Tad ko reiktų imtis?
Pabandykime kiek detaliau paanalizuoti, kad ir prostatos vėžio ankstyvą nustatymą, kuris ES lygiu lieka opi problema. Deja, ES prevencijos priemonėms skiriama tik iki 3 proc. nuo visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų, o tai per mažai. Nors visi lyg žino, kad nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas yra svarbūs neigiami faktoriai, sukeliantys daugybę susirgimų, tame tarpe ir vėžį, bet padėtis keičiasi sunkiai – prevencijai dėmesys per mažas, o ir vien švietimo nepakanka.
Kita tendencija – Europoje išlieka nemaži skirtumai tarp šalių gydant prostatos vėžio diagnozę turinčius ligonius: jei vienose šalyse prostatos vėžys sėkmingai išgydomas, kitose – pacientų galimybės kur kas mažesnės.
Patirties ar žinių lyg turime nemažai, bet padėtis negerėja. O reiktų iš tiesų nedaug – pagrindinių vaistų prieinamumo, inovatyvių terapijų ar testų.
Prostatos vėžio statistika rodo, kad pacientams liga diagnozuojama per vėlai, stinga gydymo procedūrų. Taip pat kyla daug techninių problemų, ypač dėl prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo periodiškumo, priklausančio nuo ankstesnio PSA rodiklio.
Nemažiau svarbu ir tai, kad diagnozė paveikia ir asmeninį gyvenimą – ligoniams tenka dorotis su savo emocine būsena, keičiasi galimybės tęsti profesinę veiklą, liga paveikia šeimą.
Pažiūrėkime į vėžio gydymą kiek plačiau. Šalies ligoninėse labai dažnai chemoterapija ar spinduliuote gydomi trečios ar ketvirtos vėžio stadijos pacientai. Tačiau kodėl nesugebame aptikti ligos dar jai neįsisiautėjus organizme. Savivaldybių gydytojai, visuomenės sveikatos biurai turėtų tiesiog „praskenuoti“ visą savo rajono gyventojų populiaciją. Galbūt tai būtų analogai su automobilių technine apžiūra – be „žalio lapo“ negali dalyvauti eisme. Be tam tikrų „žalių lapų“ mums, individams, būtų degami raudoni signalai dalyvauti gyvenimo „eisme“. Dabar susidaro įspūdis, kad daroma lyg ir daug, bet išblaškytai.
Tas „žalio lapo“ principas nėra kokia nors fantasmagorija – prieš 15–20 metų tai masiškai darė švedai ir dabar ten uždelstų vėžio atvejų vos vienas kitas. Vis dėlto Lietuvoje matyti ir teigiamų pokyčių – gerėja krūties vėžio prevencinė programa.
Kita vertus, iš pacientų organizacijos perspektyvos svarbu, kad Europos Sąjunga toliau nuosekliai įgyvendintų Europos kovos su vėžiu planą (EU Beating Cancer Plan). Šis strateginis dokumentas europiniu lygiu numato kompleksinius veiksmus ankstyvos vėžio prevencijos, ankstyvos diagnostikos, gydymo ir pacientų priežiūros srityse, tačiau jo poveikis bus juntamas tik šiuos veiksmus įgyvendinus nacionaliniu lygiu. Todėl svarbu, kad ES institucijos vykdytų nuoseklią priežiūrą ir koordinavimą, kad valstybės narės imtųsi realių priemonių įgyvendinant šiame plane numatytas užduotis. Būtų labai naudingos tokios iniciatyvos kaip valstybių forumai, konferencijos ir gerosios patirties mainai padedančios kurti glaudesnį bendradarbiavimą ir tobulinti nacionalines praktikas. Ypač reikšminga, kad naujoje ES finansinėje perspektyvoje išliktų tikslinis finansavimas Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimui, užtikrinant mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo tąsą.
Ne mažiau svarbu, kad ES aktyviai skatintų pacientų įgalinimą ir įtraukimą į sprendimų priėmimą visais sveikatos priežiūros lygmenimis – nuo individualaus gydymo pasirinkimo iki politikos formavimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientų balsas ir dalyvavimas ne tik gerina gydymo rezultatus bei pacientų pasitenkinimą, bet ir didina visos sveikatos sistemos efektyvumą, skaidrumą ir tvarumą. Įsitraukę į prevencijos programų įgyvendinimą pacientai tampa partneriais, padedančiais sveikatos priežiūros sistemoms geriau reaguoti į realius poreikius, optimaliau naudoti išteklius ir kurti inovacijas, atitinkančias žmonių lūkesčius. Todėl pacientų įgalinimas turėtų būti laikomas vienu iš kertinių ES kovos su vėžiu ilgalaikių tikslų.
Ir pabaigai – nedidelis reziumė. Vėžinių ligų gydymas – nėra vienos šalies uždaviniai. ES piliečių sveikata yra vienas iš pagrindinių Europos prioritetų. Todėl prostatos ir kitų vėžio ligų prevencija privaloma tvarka turi būti integruojama į ES ir šalių narių bendrąsias finansines programas. Politinis įsipareigojimas rūpintis Europos šalių piliečių sveikata neturėtų pasimesti tarp kitų darbotvarkės klausimų.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D) narys
