Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio klinikai nestinga visuomenės dėmesio. Šį kartą atvyko Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atstovai, nešini dovanomis paramos iniciatyvų organizatoriams Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrui bei klinikos pacientus lankantiems savanoriams. Svečiai apsilankė klinikos skyriuose, susipažino su organizacijos „Savanoriai vaikams“ veikla, kuriems ir perdavė „Niekieno vaikams“ skirtą Šiaulių kalėjimo bendruomenės surinktą paramą.
Pyragų dienos parama
Šiaulių kalėjime, kaip ir visoje Lietuvoje, kasmet rengiama Pyragų dienos labdaringa akcija, kurios metu dalinamasi pyragais ir renkamos lėšos, skirtos vaikų paramos organizacijoms. „Esame įgyvendinę daug paramos projektų, pildę vaikų svajones, rėmę beglobius gyvūnus. Šiais metais kilo sumanymas surinktas lėšas skirti „Niekieno vaikams“, – apie savo sumanymą pasakojo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininkas Paulius Blažukas, atvykęs drauge su Resocializacijos skyriaus viršininke Skaiste Andruliene ir Personalo valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Monika Klimišauskiene.
Surinktos lėšos – 125 eurai jau pervesti į organizacijos „Savanoriai vaikams“ sąskaitą. Kalėjimo tarnybos atstovai atvyko ne tuščiomis: susitikimo organizatoriams – Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vaikams dovanojo saldžių dovanų krepšelį, o savanorėms įteikė paramą patvirtinantį raštą.
„Tikrai daug dovanojate. Už tokią sumą galime nupirkti nemažai knygučių, flomasterių, kitų priemonių vaikų veiklai skatinti. Mums tokia suma yra didelė“, – patikino savanorė Laura Niprikienė.
Į šio renginio organizatorę Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovę vaikų chirurgę Eveliną Klepšytę-Janauskienę ir kreipėsi Šiaulių kalėjimo atstovė M. Klimišauskienė, prašydama patarimo įgyvendinti savo sumanymą – skirti paramą vaikams. „ Nusprendėme ne tik parodyti „Savanorių vaikams“ organizacijos veiklą, bet ir supažindinti su Vaikų ligų klinikos aplinka, medikų veikla bei rasti bendradarbiavimo sąlytį su Šiaulių kalėjimo bendruomene. Kuo skirtingesni žmonės, tuo įdomiau bendradarbiauti, susipažinti, atrasti daugiau galimybių vaikų labui“, – kalbėjo centro vadovė, ne tik gydanti traumų ir ligų varginamus vaikus, bet rengianti gyvūnų bei psichologines terapijas centro pacientams.
Savanoriai padeda ir vaikams, ir tėveliams
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų klinikoje jau keletą metų lankosi prieš septynerius metus Lietuvoje įsikūrusios emocinės paramos vaikams organizacijos „Savanoriai vaikams“ savanorės, kurios ligoninėje yra tarsi tarpinė grandis tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų. Pasak laikinai einančios Moters ir vaiko klinikos vaikų ligų profilio koordinatorės pareigas gydytojos Danutės Jadzevičienės, ne kasdien į ligoninę ateina savanoriai. Pavyzdžiui
vakar nebuvo nei vieno savanorio, nes nebuvo poreikio. „Kai būna poreikis – skambiname ir kviečiame. Kartais ir pačios savanorės skambina ir klausia, ar nereiktų atvažiuoti, o prireikus ir atvažiuoja“, – džiaugiasi D. Jadzevičienė, nes savanorės labai padeda vaikams, ir ne tik mažiukams, bet ir paaugliams, kuriems liūdna, pikta, kažkas nepatinka, o savanorės pamoko įvairių veiklų, atitraukia nuo telefonų.
Džiugina savanorių veikla ir Vaikų ligų skyriaus vedėją Indrę Stankevičienę. Gydytoja prisiminė praėjusių metų Kūčių vakaro situaciją. „Skambiname savanorei labai nedrąsiai, prašome galbūt rytoj galės atvykti į skyrių. Ir ji atvyksta. Suprantame, kad teko palikti šeimą ir eiti daryti gerų darbų sergantiems vaikams. Labai džiaugiamės žmonėmis, kurie savanoriauja – jie tikrai nuoširdžiai dirba šį darbą“, – patikina skyriaus, kuriame dažnai lankosi savanorės, vadovė.
Pasak Šiaulių miesto savanorių koordinatorės Lauros Niprikienės, per mėnesį savanorės aplanko 7-12 vaikų, gydomų ligoninėje. „Mūsų darbo rodiklis yra ne aplankytų vaikų skaičius, bet valandos, kurias savanoriai praleidžia ligoninėje. Būna, kad reikia budėti visą parą, būna, kad naktį savanorio nereikia ir budi dienomis, būna, kad pas tą patį vaiką ateinama ne vieną kartą, bet daug dažniau“, – sako savanorė.
Pirmenybė skiriama vaikams iš globos namų ar šeimynų, nes jie yra vieni, o šios institucijos neturi tiek žmonių, kad galėtų ateiti ir pasirūpinti vienu vaiku. Situacijų būna įvairių. Pavyzdžiui, palatoje guli du paaugliukai, bet jie vienas su kitu nebendrauja. Ateina savanoris, pasiūlo bendros veiklos, vaikai susidraugauja ir pagalbos nebereikia.
Neretai vaikai yra iš šeimų. Yra buvę, kad ateina savanorė ir randa 8-9 metų vaiką, apsiklojusį galvą antklode ir verkiantį. Paaiškėja, kad mama yra skyriuje, bet ji būna su jaunesniu taip pat sergančiu broliuku ar sesute, ir negali šiuo metu ateiti. Vaikas jaučiasi labai liūdnas, vienišas. Savanorė pabūna, pasikalba, pažaidžia ir liūdesys praeina.
Prireikia savanorių pagalbos ir tėvams. Kai tėveliai būna su sunkesnės būklės vaiku ir reikia trumpam išeiti iš ligoninės, kviečia savanorę, kuri prižiūri ligoniuką, kol mama ar tėtis grįžta iš parduotuvės ar namų. Būna, kad mama su sergančiu vaikeliu atvažiuoja iš krizių centro. Mamai trūksta įgūdžių, rūpintis sergančiu vaiku ir jai reikia pagalbos. Ateina savanorė keletui valandų per dieną ir padeda mamai susitvarkyti, pamoko elementarių vaiko priežiūros ir slaugos dalykų.
Savanoriai – tarpinė grandis
Vaikų ligų skyriaus darbuotojai ne tik laukia savanorių pagalbos, bet ir suteikia reikiamas jiems sąlygas. „Skyriuje yra speciali patalpa, kur laikome savo daiktus, priemones, užkandukų, kurių prireikia vaikui nuraminti“, – džiaugiasi Šiaulių miesto savanorių koordinatorė Sonata Statkutė artimu bendravimu su skyriaus personalu.
Jai pritaria ir savanorė Vida Kulevičienė, tądien savanoriavusi Vaikų ligų skyriuje. „Savanoriauju tik gerą mėnesį, tad patirties dar daug neturiu, bet ji labai maloni, šilta“, – sako savanorė ir džiaugiasi labai geru skyriaus personalu bei geranoriška organizacijos „Savanoriai vaikams“ bendruomene.
Ryte atėjusi į ligoninę ir įžengusi į palatą Vida pamatė po antklode besislepianti 11 metų berniuką. „Bandėme pasikalbėjome, klausėmės muzikos, stengiamės susidraugauti ir atspėti, ko vaikas nori. Jis yra iš globos namų, pats pavalgo, bet reikia paraginti, dabar jau po trupytį pradeda bendrauti“, – dalinasi savanorė Vida patirtimi, besikaupiančia su kiekvienu bendravimu su vaiku.
Dažnai savanorėms tenka lankyti ir Psichiatrijos skyriaus pacientus, kur patirtis kiek kitokia. „Kai einame į Psichiatrijos skyrių, su vaikais žaidžiame žaidimus, sportuojame, užsiimame jų mėgiama veikla“, – dalinasi patirtimi savanorė Vida.
Kai vaikai pradeda tarpusavyje bendrauti, savanorės jiems nebereikia. Net patys pasako: „Galite nebeateiti“. Į Psichiatrijos skyrių vienu metu ateina 3-4 savanoriai. Vienas su vaiku piešia, kitas – sporto salytėje užsiima, trečias skaito. Vaikai prisijungia prie veiklų pagal savo norus. Porą valandų būna intensyvus darbas, po kurio savanoriai grįžta kaip iš sporto salės.
Neslepia savanorės, kad laibiausiai patinka lankytis Psichiatrijos skyriuje – vaikai neslepia draugiškmo, apsikabina sutikdami ir išlydėdami, laukia savanorių ir nori bendravimo, pasakoja paslaptis. Tik tuomet, kai atskleidžiamos mintys, pavojingos sveikatai, nes vaikas nori žaloti save, savanoris būtinai informuoja medikus. Bet fantazijos, meilės prisipažinimai lieka paslaptimi.
Savanoriai su mažaisiais pacientais pasirengę bendravimui be melo, išdavystės. Jie nuramins vaiką, laukiantį procedūros, bet paaiškins, kas jam bus atliekama, išsklaidydamas nerimą ir baimę. Pasak gydytojos E. Klepšytės-Janauskienė, ši pozicija džiugina ir medikus, nes keičia ne tik vaiko psichologinę būklę, bet ir psichologinį-emocinį skyriaus klimatą.
