Modernizuotas, naujos kartos Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registras ir jo atvirų duomenų portalas užtikrins duomenimis grįstą onkologinių ligų valdymą, efektyvią duomenų stebėseną, onkologinių ligų prevenciją ir kontrolę, padės vystyti mokslą onkologijos srityje bei sudaryti tvirtą pagrindą tolimesnei šio mokslo plėtrai. Naujasis Vėžio registras yra atviras visuomenei, todėl neabejotinai pagelbės žiniasklaidai rengiant publikacijas onkologijos temomis.
Šios pertvarkos tikslas – sukurti modernų, patikimą ir populiaciniais duomenimis paremtą Vėžio registrą, leidžiantį sprendimų priėmėjams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir mokslininkams greičiau ir tiksliau reaguoti į onkologinių ligų iššūkius.
„Lietuvos vėžio registras, veikiantis Nacionaliniame vėžio institute (NVI), yra populiacinis registras, skirtas registruoti visus piktybinius navikus šalyje. Vėžio atvejų registravimas Lietuvoje vykdomas dar nuo 1957 metų Nacionaliniame vėžio institute, tuo metu vadintame Respublikiniu mokslo tyrimo onkologijos institutu. Šiandieninis Vėžio registras tęsia dar tuomet pradėtus darbus. Šiuo metu Vėžio registro informacinėje sistemoje sukaupta informacija apie naujai diagnozuotus vėžio atvejus Lietuvoje nuo 1978 metų, užregistruoti 6.670.575 piktybiniai susirgimai.
Naujas etapas Vėžio registro veikloje prasidėjo 2025 metais. Gautas biudžetinis finansavimas, o liepos mėnesį patvirtinti Vėžio registro informacinės sistemos nuostatai ir informacinės sistemos valdytoju paskirta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Tai leido žengti naują kokybinį žingsnį – pradėti kurti naujos kartos Vėžio registrą,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja doc. dr. Giedrė Smailytė.
Naująjį Vėžio registrą rasite čia: https://registras.nvi.lt
Daugiadalykė komanda ir atnaujinta IT sistema
Modernizuotas NVI Vėžio registras ir atvirų duomenų portalas – tai naujas požiūris į duomenų valdymą. Kuriama daugiadalykė komanda, kurią sudarys duomenų mokslininkai, informacinių technologijų ir sveikatos priežiūros specialistai. Taip pat yra atnaujinama Vėžio registro IT sistema ir užtikrinama prieiga prie onkologijos srities sveikatos duomenų, kaupiamų valstybės institucijų duomenų bazėse. Tai leidžia ženkliai sumažinti duomenų gavimo laiką bei prisideda prie didesnio jų tikslumo ir visapusiškumo. Šie pokyčiai įgyvendinami kaip naujos kartos Vėžio registro pirmasis etapas.
„Ši NVI Vėžio registro evoliucija atspindi dabartiniams laikams būdingas informacinių technologijų kryptis. Į Vėžio registrą suplaukia daugelio kitų valstybės registrų duomenys, todėl jų apdorojimas ir tikslių diagnozių išgryninimas reikalauja įvairių informacinių technologijų taikymo, tarp jų – ir dirbtinio intelekto. Vėžio registre dirbtinis intelektas atlieka svarbų vaidmenį apdorojant tekstinius sveikatos duomenis iš jų išrenkant vėžio stadijas, diferenciacijos laipsnius, skiriamą gydymą ir kitus su vėžio diagnoze susijusius duomenis. Žinoma, būtina pažymėti, kad technologijos nėra visagalės, nes tik bendras komandinis darbas ir sinergija tarp duomenų kokybės specialistų, programuotojų bei informacinių technologijų duoda gerus rezultatus, kuriais šiandieną norime pasidžiaugti,“ – apie proveržį pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vyriausiasis duomenų mokslininkas dr. Tadas Žvirblis.
Nauda sprendimų priėmėjams ir mažesnė administracinė našta medikams
Pertvarkytas Vėžio registras užtikrins vėžio duomenų pilnumą ir operatyvumą. Sprendimų priėmėjams tai sudarys galimybes vystyti duomenimis grįstą onkologijos valdyseną, efektyviau paskirstyti sveikatos priežiūros sistemos išteklius, identifikuoti priežiūros netolygumus bei vertinti vėžio prevencijos ir kontrolės programų efektyvumą. Išplėstos analitinės galimybės bus plėtojamos bendradarbiaujant su Valstybės duomenų agentūra. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pertvarka leis reikšmingai sumažinti administracinę naštą. Kasmet pateikiama apie 20 tūkst. Vėžio registro pranešimo formų. Modernizuotas Vėžio registras leis efektyviau planuoti paslaugas, atlikti gydymo išeičių analizę bei gerinti paslaugų prieinamumą pacientams.
„Nacionalinis vėžio registras yra itin svarbus nacionalinio masto duomenų apie onkologinių ligų atvejus šaltinis, kadangi jame kaupiami, apdorojami, sisteminami bei saugomi duomenys apie onkologines ligas Lietuvoje. Šie duomenys naudojami vertinant onkologinių ligų kontrolės priemonių efektyvumą nacionaliniu mastu, Registre sukauptos informacijos analizė itin reikšminga sveikatos priežiūros paslaugų planavimui ir resursų paskirstymui.
Pastaraisiais metais vykstanti sveikatos duomenų skaitmenizacija atveria naujų galimybių ir leidžia reikšmingai pagerinti Vėžio registro veiklą. 2024 m. pakeista Vėžio registro teisinė bazė leido pradėti naujos kartos vėžio registro kūrimą. Iki 2030 m. planuojama didele dalimi automatizuoti vėžio duomenų kaupimą mažinant biurokratinį krūvį sveikatos priežiūros specialistams, išplėsti vėžio duomenų bazę ir užtikrinti operatyvumą. 2025 m. tikslas buvo sukurti interaktyvią vėžio duomenų informacijos sistemą ir atverti duomenis suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Šiandien pristatome galimybę visiems suinteresuotiems žmonėms matyti vėžio registro duomenis, analizuoti juos įvairias pjūviais. Neabejojame, jog vėžio duomenų atvėrimas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų onkologijos srityje ir galiausiai užtikrins efektyvesnę vėžio kontrolę,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
Vėžio registro vizija ir perspektyva
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano prof. Daliaus Jatužio, modernizuotas Vėžio registras – Lietuvos medicinos ateitis. „Tai labai reikšmingas etapas Lietuvos sveikatos priežiūrai, kai labai didelėje – onkologijos ligų – grupėje judame link duomenimis grįstų sprendimų. Šie Vėžio registro duomenys gali būti naudojami labai plačiai – tiek akademinėje erdvėje, atliekant mokslinius apibendrinimus ir analizes, tiek iliustruojant problemą pačiam žmogui – asmeniškai kiekvienam pacientui, kuris pats gali matyti, kaip gydymo galimybės ir prognozės priklauso nuo to, kada nustatoma liga ir kaip svarbu dalyvauti prevencinėse programose. Šis įrankis taip pat labai svarbus sveikatos apsaugos politikams, administratoriams, kurie priima sprendimus. Manau, šie duomenys padeda judėti žymiai sparčiau nuo sprendimų, kurie grindžiami asmeniniais vertinimais, mitais, nepatikrintais šaltiniais. Manau, kad tai yra visos Lietuvos medicinos ateitis, dideliais duomenimis grįsti sprendimai tiek personalizuotos medicinos srityje, tiek gydant dideles pacientų grupes. Todėl džiaugiuosi, kad kalbant apie vėžį, tokios galimybės jau yra. Tai, be abejo, prisidės prie pacientų sveikatos, gerovės, taip pat bus puikiu pavyzdžiu ir kitoms medicinos sritims taip pat inicijuoti ir vystyti panašius registrus, stebėsenas, švieslentes,“ – kalba prof. D. Jatužis.
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus akademinei veiklai dr. Justo Nugaro, Vėžio registras neabejotinai sustiprins bendradarbiavimą tarp klinikos ir mokslo. „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atstovauja nuosekliai nacionalinei vėžio įveikimo politikai. Šis Vėžio registras yra vienas iš įrankių, kuris iliustruoja bendrą, labai svarbią Santaros klinikų strategijos dalį. Ypač siekiant išskirtinio – Visapusiško vėžio priežiūros centro – statuso. Europoje tokį statusą turi tik apie 20 ligoninių. Ir Vėžio registras padės šio statuso siekti kartu. Esame lyderiai medicinos skaitmenizavimo bei duomenimis grįstų valdymo ir gydymo sprendimų srityje. Sveikinu su tokiu žingsniu ir manau, kad bendras mūsų visų darbas Santaros miestelyje su Vėžio registru tik sustiprės,“ – sako dr. J. Nugaras.
Vienas svarbiausių diegiamų pokyčių tikslų – sudaryti sąlygas aktyviai onkologijos srities mokslo plėtrai. Aukštos kokybės duomenys leis vykdyti epidemiologinius tyrimus, atskleisti rizikos veiksnius, plėtoti klinikinius ir populiacinius tyrimus. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, siekiama, kad Lietuvos Vėžio registras taptų atviru ir moderniu apibendrintų duomenų atvaizdavimo įrankiu, siūlančiu interaktyvų ir intuityvų informacijos pateikimą, atvirą ir modernų apibendrintų duomenų atvaizdavimą, išmanų duomenų apdorojimą bei kelerių metų prognozių modeliavimo galimybes. Taip pat numatoma vystyti strategines tarptautines partnerystes, įskaitant bendradarbiavimą su „NordCan“.
