Ilgos darbo valandos, nuolatinis skubėjimas, emocinis nuovargis ir kūno siunčiami signalai – vis dažniau tampa ne pavieniais atvejais, o rimtu perspėjimu apie perdegimo sindromą. Vis daugiau darbingo amžiaus žmonių susiduria su simptomais, kuriuos painioja su atskiromis ligomis: pasireiškia galvos skausmai, virškinimo problemos, širdies ritmo pokyčiai ar kraujospūdžio svyravimai. „Perdegimas nėra tiesiog laikinas išsekimas. Tai – kompleksinė būklė, paveikianti tiek emocinę, tiek fizinę savijautą. Žmonės dažnai skundžiasi krūtinės spaudimu, širdies plakimu, nemiga, refliuksu, tačiau tikroji šių pojūčių priežastis vis dažniau slypi pervargime ir nuolatinėje įtampoje. Ypač neramu, kai 30–40 metų profesionalai save laiko sveikais, bet jau vartoja vaistus kraujospūdžiui reguliuoti. Tai rodo, kad darbinis stresas tapo daugelio kasdienybe“, – pasakoja „Eglės sanatorijos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Dovilė Naruševičiūtė.
Gydytojos teigimu, perdegimas prasideda tyliai – nepastebimai intensyvėjantis nuovargis, miego problemos, skausmai kaklo ar galvos srityje, širdies permušimai, virškinimo sutrikimai, didėjantis nerimas ar net panikos epizodai. Vienas jos pacientų – 25 metų vyras – dėl krūtinės skausmų manė turintis širdies problemų, tačiau ištyrus paaiškėjo, kad jis patiria panikos atakas. Papildomi tyrimai atskleidė ir sutrikusią gliukozės toleranciją, padidėjusį cholesterolį, kepenų pakitimus, o gyvenimo būdas buvo visiškai išsiderinęs: naktiniai žaidimai, energiniai gėrimai ir pervargimas darbe.
Kai stresas tampa ligų priežastimi
Jei perdegimo požymiai ignoruojami, ilgainiui gali prasidėti rimtesni sveikatos sutrikimai. Nuolatinė įtampa veikia visą kūną – didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo diabeto išsivystymo tikimybė, silpnėja imunitetas, atsiranda lėtiniai skausmai. Negydomas ilgalaikis stresas gali prisidėti ir prie pavojingų būklių, tokių kaip insultas ar miokardo infarktas. Ypač pažeidžiami tie, kurie dirba intensyvų, didelio streso kupiną darbą arba priklauso organizacijoms, kuriose įprasta persidirbti. „Kai kuriose įmonėse perdegimas – ne individuali, o kultūrinė problema. Tai atsispindi darbuotojų kaitoje, prastėjančiame mikroklimate ir mažėjančiame produktyvume“, – teigia gydytoja.
Darbostogos: mažiau streso, daugiau efektyvumo
Vienas efektyviausių būdų suvaldyti perdegimą – sanatorinis gydymas. Gydytoja akcentuoja, kad jo nauda gali būti tiek prevencinė, tiek terapinė. Jei simptomai dar tik atsiranda, itin veiksmingos darbostogos – galimybė derinti darbą su sveikatinimo procedūromis. Jei perdegimas jau pažengęs, skiriamas kompleksinis gydymas: kineziterapija, psichologų konsultacijos, miego ir dienos ritmo atstatymas. Pastaruoju metu sanatorijos tampa ir laikina darbo vieta – vis populiaresnės vadinamosios darbostogos. Jos dažnai duoda netikėtai gerų rezultatų. „Efektyviausias darbo režimas – 0,5–0,75 etato, derinamas su procedūromis. Dirbama mažiau valandų, tačiau darbingumas gali išaugti iki 30 proc. Žmonės pradeda aiškiau planuoti laiką ir atskirti darbą nuo poilsio“, – aiškina gydytoja.
Kaip atrodo ideali darbostogų diena?
Sanatorijoje sudaromas aiškus dienos ritmas: rytinė mankšta, pusryčiai, kelios valandos produktyvaus darbo, po to – terapinės procedūros, pietūs ir relaksacija. Antroje dienos pusėje – susitikimai arba komandiniai darbai. Vakare – pasivaikščiojimai, pirtis, baseinas ir svarbiausia – jokios ekranų šviesos. „Žmonės dažnai nustemba, kad pavargsta ne nuo darbo, o nuo… poilsio režimo. Tai rodo, kad atpratome ilsėtis. Net relaksacija gali kelti nerimą, nes daugelis pamiršo, ką reiškia pabūti su savimi, išjungti telefoną ir tiesiog pabūti“, – pastebi gydytoja.
Įmonės vis aktyviau domisi darbuotojų sveikata
Sanatorijos duomenimis, verslo klientai sudaro apie 4,7 proc. visų svečių, o darbostogų paklausa siekia apie 2,5 proc. Daugiausia klientų – iš Lietuvos, tačiau daugėja ir užklausų iš kaimyninių šalių. „Kolektyvinės išvykos padeda įmonėms ne tik pailsėti, bet ir įvertinti bendras sveikatos problemas – prastą miegą, stresą, virškinimo sutrikimus, imuninės sistemos silpnėjimą. Laiku sureagavus galima išvengti nedarbingumo ir išlaikyti komandos efektyvumą“, – teigia dr. D. Naruševičiūtė. Pasak jos, po gydymo ar darbostogų nedarbingumo dienos sumažėja iki 25 proc. Tai aiškiai parodo, kad investicijos į darbuotojų sveikatą tiesiogiai susijusios su produktyvumu. „Ilgos darbo valandos nereiškia geresnių rezultatų. Kartais kelios susikaupimo valandos po tikro poilsio nuveikia daug daugiau nei darbas iki išnaktų. Kai balansas tarp darbo ir poilsio tampa organizacinės kultūros dalimi, žmonės noriau lieka įmonėje, kuria didesnę vertę ir jaučiasi geriau“, – reziumuoja gydytoja.
+370 313 60220
rezervacija@sanatorija.lt
