Praktika, kai žmonės gydosi pagal internete rastus patarimus, draugų rekomendacijas ar vartoja tai, ką turi savo namų vaistinėlėje, tampa vis dažnesnė. Šie gydymosi metodai dažnai baigiasi tuo, kad į gydytojus kreipiamasi tik tada, kai sveikata būna dar labiau pablogėjusi. Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Edita Levulienė sako, jog neteisingas vaistų vartojimas ar jų derinimas gali sukelti rimtų komplikacijų ir apsunkinti tolimesnį gydymą.
„Pastaruoju metu vis dažniau tenka susidurti su neracionaliu vaistų vartojimu – žmonės pradeda gerti antibiotikus vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, be reikalo vartoja raminamuosius, vaistus nuo nemigos, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar įvairius maisto papildus. Neretai tai daroma net nepasitarus su šeimos gydytoju“, – teigia E. Levulienė.
Savigyda – pavojingas įprotis
Žmonės dažniausiai imasi gydytis patys, kai susiduria su lengvesniais sveikatos negalavimais, pavyzdžiui, peršalimu ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tokiais atvejais antibiotikai pradedami vartoti iš karto, nors ligos sukėlėjas dar nėra nustatytas. Pasitaiko ir atvejų, kai žmonės savo nuožiūra keičia vaistų dozes, pavyzdžiui, vartodami kraujospūdį mažinančius medikamentus išgeria kelias skirtingas tabletes iš karto, tikėdamiesi greitesnio efekto. Deja, taip pasiekiamas priešingas rezultatas – kraujospūdis gali pavojingai nukristi.
„Savigyda plinta dėl informacijos pertekliaus ir vis dar nepakankamo sveikatos raštingumo. Žmonės vis dažniau pasikliauja draugų patarimais ar socialiniuose tinkluose randama informacija. Vieni mano, kad gydytojai neskiria pakankamai dėmesio, kiti vengia eilių ar mano galintys susitvarkyti patys. Nors įprasta manyti, kad savigyda būdinga vyresniems žmonėms, iš tikrųjų tai apima visas amžiaus grupes, skiriasi tik šaltiniai, iš kurių semiamasi žinių“, – teigia šeimos gydytoja.
Vyresni žmonės dažniau remiasi pažįstamų, kaimynų ar giminaičių patirtimi, o jaunesni atsakymų ieško socialiniuose tinkluose, „Google“, o pastaruoju metu į pagalbą vis dažniau pasitelkia ir dirbtinį intelektą. Abiem atvejais rizika panaši – ne visa internete ar iš aplinkinių gaunama informacija yra patikima.
Atsitiktinį vaistų vartojimą skatina visuomenėje augantis nerimas
E. Levulienės teigimu, prie didėjančio savigydos masto reikšmingai prisideda visuomenėje augantis nerimas. Pandemija bei karas Ukrainoje išryškino psichinės sveikatos problemas – padaugėjo nerimo, depresijos, miego sutrikimų, todėl išaugo benzodiazepinų ir vaistų nuo nemigos vartojimas.
„Žmonės dažnai renkasi greitą sprendimą – tabletę, užuot ieškoję priežasties, kodėl jaučiasi blogai. Deja, ilgalaikis šių vaistų vartojimas gali sukelti priklausomybę ir paradoksines reakcijas – dar labiau padidinti nerimą, irzlumą ar nemigą“, – tikina šeimos gydytoja.
Ji priduria, kad viena dažniausių klaidų – gydytojo paskirtų vaistų nutraukimas arba pakeitimas kaimyno rekomenduotu preparatu. Pasitaiko atvejų, kai pacientai, nepajutę greito poveikio, savavališkai nutraukia gydymą arba pradeda vartoti priešingai veikiančius vaistus, pavyzdžiui, kosulį skatinančius ir slopinančius kartu. Taip ne tik nepasiekiamas gydymo tikslas, bet ir padaroma žala sveikatai.
Ypač pavojingas netinkamas antibiotikų vartojimas. Kai vaistai geriami netinkamomis dozėmis arba nebaigiamas gydytojo paskirtas kursas, bakterijos tampa atsparesnės, todėl kitą kartą liga gali būti gerokai sunkiau gydoma.
„Savo nuožiūra vartojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, skirti skausmui ar temperatūrai mažinti taip pat gali sukelti rimtų padarinių: virškinimo sutrikimų, kraujavimą ar net priklausomybės riziką. Žmonės dažnai nesusimąsto, kad šie preparatai, ypač vartojami didelėmis dozėmis ar ilgą laiką, veikia ne tik simptomus, bet ir sutrikdo organizmo pusiausvyrą“, – pasakoja E. Levulienė.
Svarbu atskirti nuomonę nuo faktų
Pasak šeimos gydytojos, vienas geriausių būdų atskirti teisingą informaciją nuo klaidinančios – pasitarti su savo šeimos gydytoju. Internete esantys patarimai dažnai pateikiami be platesnio konteksto arba paremti pavieniais atvejais, todėl gali klaidinti. Vertėtų atkreipti dėmesį, ar šaltiniai pagrįsti patikimais moksliniais tyrimais ir oficialiomis sveikatos priežiūros rekomendacijomis.
„Prieš pradedant gydytis savarankiškai svarbu atsakingai įvertinti savo būklę. Pajutus lengvus peršalimo simptomus galima gerti daugiau skysčių, ilsėtis, skalauti gerklę ar nosį druskos tirpalu, vartoti vitaminus. Tačiau jei atsiranda stiprus skausmas, sutrinka kvėpavimas ar kraujotaka, pakyla aukšta temperatūra, trunkanti kelias dienas, geriausia nieko nelaukus pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – pabrėžia Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja E. Levulienė.
Specialistė primena, kad net ir nereceptiniai vaistai nėra visiškai saugūs. Kiekvienas preparatas turi savo poveikį, dozes ir sąveikas su kitais vaistais ar maistu. Todėl prieš vartojant bet kokius medikamentus visada verta pasitarti su gydytoju – tai paprastas žingsnis, galintis apsaugoti nuo rimtų pasekmių sveikatai.
