Kiekvieną minutę insultas paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje – tai viena dažniausių negalios ir mirties priežasčių tiek vyresnio, tiek darbingo amžiaus žmonių tarpe. Lietuvoje kasmet nuo insulto miršta apie 2,5 tūkstančio žmonių – tai maždaug ketvirtadalis visų susirgusiųjų. Nors ši liga vis dar apipinta mitais ir baimėmis, gydytojai sutaria: insulto pasekmes galima smarkiai sumažinti, jei jis atpažįstamas ir gydomas laiku.
Neurologai pabrėžia, kad per pirmąsias valandas nuo simptomų pradžios sprendžiamas žmogaus likimas – ar jis vaikščios, kalbės, ar liks priklausomas nuo kitų pagalbos. Todėl visuomenės informuotumas šiuo klausimu yra tiesiogine prasme gyvybiškai svarbus.
Apie tai, kaip atpažinti insultą, kokie veiksniai lemia jo atsiradimą ir kodėl delsti nevalia, pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytoja neurologė Monika Žilionė.
Kas yra insultas ir kodėl jis toks pavojingas
„Insultas – tai ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris gali būti dviejų tipų – išeminis ir hemoraginis. Abu jie pavojingi, nors mechanizmai skirtingi. Išeminis insultas įvyksta, kai smegenų kraujagyslė užsikemša, todėl tam tikra smegenų sritis negauna deguonies ir maistinių medžiagų. Hemoraginis insultas pasireiškia tada, kai plyšta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis ar po jų dangalais“, – aiškina gydytoja.
Pasak jos, apie 85 procentus visų atvejų sudaro išeminiai insultai. „Abi insulto formos yra labai pavojingos, bet išeminio tipo atvejais kiekviena minutė tampa lemiama – kuo greičiau atstatoma kraujotaka, tuo daugiau smegenų ląstelių galima išsaugoti. Svarbu, kad šalia esantys žmonės laiku atpažintų simptomus ir užfiksuotų tikslią jų pradžią. Nuo to priklauso, ar bus galima taikyti specifinį gydymą – ištirpdyti ar pašalinti kraujo krešulį. Medicinoje tai vadinama „auksiniu laiku“ – pirmosios 4,5 valandos nuo simptomų pradžios yra gyvybiškai svarbios“, – pabrėžia M. Žilionė.
Kaip atpažinti pirmuosius simptomus
Insulto simptomai priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje įvyko kraujotakos sutrikimas, tačiau dažniausiai pasireiškia panašiai. „Klasikiniai požymiai, kuriuos reikia įsiminti, – staigus kalbos sutrikimas, veido asimetrija (veido raumenys suglemba, nusvyra vienas lūpų kampas) ir rankos silpnumas – žmogus gali nebegalėti suspausti kumščio ar jos pakelti. Šie simptomai visada pasireiškia vienoje kūno pusėje“, – sako neurologė.
Ji priduria, kad insultas gali pasireikšti ir koordinacijos sutrikimu – žmogui tampa sunku paeiti, jis svirduliuoja, krenta, jį „mėto“ į šalis. Tai retesni, bet taip pat svarbūs signalai, ypač jei atsiranda staiga ir be aiškios priežasties.
„Labai svarbu, kad šiuos požymius pastebėtų aplinkiniai – artimieji ar kolegos. Pats žmogus gali nesuvokti, kas vyksta, arba bandyti ignoruoti simptomus. Todėl, jei, pavyzdžiui, darbe matote, kad bendradarbiui staiga persikreipė veidas, jis nebegali valdyti rankos ar kalbėti, būtina kuo greičiau reaguoti. Užsirašykite tikslią laiką, kada pasireiškė pirmieji požymiai – ši informacija gydytojams yra itin svarbi, nes leidžia spręsti, ar galima taikyti specifinį gydymą, padedantį ištirpdyti ar pašalinti trombą“, – pabrėžia M. Žilionė.
Gydytoja ragina prisiminti paprastą būdą, leidžiantį net medicininių žinių neturinčiam žmogui greitai atpažinti insultą – FAST metodą.
· F (Face) – paprašykite žmogaus nusišypsoti. Viena veido pusė gali nejudėti.
· A (Arm) – paprašykite pakelti abi rankas. Viena gali nusvirti žemyn.
· S (Speech) – paprašykite pakartoti paprastą frazę. Kalba gali būti nerišli, sunkiai suprantama arba žmogus negali ištarti žodžių.
· T (Time) – laikas! Jei pastebėjote bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami skambinkite112. Kiekviena minutė – tai smegenų ląstelės, kurias dar galima išgelbėti.
Auksinis laikas – tik kelios valandos
Pasak neurologės, specializuotas gydymas gali būti taikomas tik ribotą laiką. „Tarp 4,5 ir 6 valandų nuo insulto pradžios galima taikyti trombolizę (kai trombas ištirpinamas vaistais) arba trombektomiją – procedūrą, kai trombas pašalinamas mechaniškai. Šie gydymo būdai atliekami specializuotuose centruose, todėl labai svarbu, kad greitoji pagalba pacientą kuo greičiau nugabentų į ligoninę.“
Jei pagalba vėluoja, smegenų pažeidimai progresuoja. „Kiekvieną minutę žūsta milijonai nervinių ląstelių. Kuo ilgiau kraujotaka neatsistato, tuo daugiau funkcijų – kalbos, judesių, mąstymo – prarandama negrįžtamai. Tuomet belieka tik palaikomasis gydymas ir reabilitacija, tačiau žmogaus gyvenimo kokybė dažnai būna labai paveikta“, – aiškina M. Žilionė.
Insultas gali ištikti ir jaunus žmones
„Daug kas mano, kad insultas – tik senyvo amžiaus žmonių liga. Tai netiesa. Jį patiria ir 40–50 metų žmonės, kartais dar jaunesni“, – sako neurologė. Priežastys dažniausiai slypi gyvenimo būde: ilgalaikis stresas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ar širdies ritmo sutrikimai.
„Svarbiausia koreguoti tai, ką galime pakeisti – reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolio kiekį, gydyti širdies ligas. Jei šeimoje yra sirgusių širdies ar kraujagyslių ligomis, būtina būti dar atidesniems. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai dažnai gali reikšti labai daug“, – pabrėžia specialistė.
Daugumą insultų galima išvengti
Pasak M. Žilionės, įvairūs moksliniai šaltiniai rodo, kad net 80–85 proc. insultų galima išvengti laiku koreguojant rizikos veiksnius – kraujospūdį, cholesterolį, kūno svorį, mitybą ir fizinį aktyvumą.
Jos teigimu, tai ypač aktualu jauniems, aktyviems žmonėms, kurie kartais pamiršta, kad rūpintis sveikata reikia dar iki pirmųjų simptomų. „Jei žmogus serga arterine hipertenzija, tai nereiškia, kad insultas neišvengiamas. Svarbiausia – gydytis, lankytis pas gydytojus, laikytis rekomendacijų ir reguliariai tikrintis. Tokiu būdu insulto galima visai išvengti.“
Kas vyksta po insulto
Po insulto, net ir taikius gydymą, labai svarbi reabilitacija. „Jei po insulto išlieka silpnesnė ranka, sutrikusi kalba ar koordinacija – žmogus siunčiamas į reabilitaciją, kur dirba kineziterapeutai, logopedai, ergoterapeutai. Mūsų smegenys yra plastiškos – jos stengiasi perimti pažeistų sričių funkcijas. Tačiau tam reikia laiko, kantrybės ir nuoseklaus darbo“, – sako gydytoja Monika Žilionė.
Svarbiausia – žinojimas ir greita reakcija
Insultas – liga, kuri nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį. Statistika negailestinga – per gyvenimą jį patiria kas šeštas žmogus. Visgi daugelio atvejų galima išvengti.
„Svarbiausia žinoti, kokie yra pirmieji simptomai ir veikti iš karto. Kuo greičiau žmogus gauna pagalbą, tuo didesnė tikimybė, kad jis visiškai pasveiks. Todėl, pastebėję staigius veido, kalbos ar judesių sutrikimus – nedvejokite ir skambinkite 112“, – baigdama pokalbį dar kartą pabrėžia gydytoja neurologė.
