Lėtiniai žarnyno sutrikimai, tokie kaip disbiozė, dirgliosios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kenkia gyvenimo kokybei? Dažnai jaučiatės prislėgti, irzlūs ar pavargę be aiškios priežasties? Mūsų nuotaika ir emocinė sveikata yra glaudžiai susijusios su žarnyno būkle, todėl bet koks mikrobiotos disbalansas gali paveikti ne tik virškinimą, bet ir psichinę savijautą.
Pastaraisiais metais mokslininkų ir gydytojų dėmesys krypsta į sporabiotikus – unikalią, atsparią probiotikų grupę, kurios poveikis virškinimo sistemai yra dvigubai stipresnis ir greitesnis nei įprastų probiotikų.Sporabiotikai gali tapti pagalbininkais ne tik palaikant virškinimo sveikatą, bet ir gerinant emocinę savijautą.
Žarnyno mikrobiotos įtaka sveikatai
Žarnyno mikrobiota (trilijonai mikroorganizmų, gyvenančių mūsų virškinamajame trakte) dalyvauja reguliuojant įvairius fiziologinius žmogaus organizme vykstančius procesus. Ji svarbi imuninei funkcijai, medžiagų apykaitos pusiausvyrai ir atsparumui patogenams skirtingais amžiaus tarpsniais bei dalyvauja maistinių medžiagų pasisavinime.
Tyrimai įrodė, kad disbiozė (mikrobiotos sudėties, savybių, pusiausvyros pakitimai) yra susijusi ne tik su žarnyno, virškinamojo trakto ligomis, tačiau turi įtakos ir kitiems sveikatos sutrikimams, tokiems kaip: nutukimas, kepenų ir kaulų ligos, cukrinis diabetas, aterosklerozė, infekcinės ligos bei metabolinis sindromas. Disbiozė taip pat turi neigiamos įtakos mūsų emocinei, psichologinei sveikatai.
Kaip žarnynas susijęs su mūsų emocijomis?
Žarnyno mikrobiota dalyvauja ne tik maistinių medžiagų pasisavinime ir imuninės sistemos veikloje – ji veikia ir mūsų smegenis. Šis ryšys vadinamas žarnyno ir smegenų ašimi. Sutrikus mikrobiotos pusiausvyrai pasireiškia disbiozė – sumažėja naudingų bakterijų, didėja uždegimai ir sutrinka signalai tarp žarnyno ir smegenų.
„Negalime visiškai atskirti kūno ir proto. Sveikas žarnynas reiškia stabilesnę nuotaiką, geresnį atsparumą stresui ir net greitesnį atsigavimą po depresijos epizodų,“ – teigia gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit. Pasak jos, žarnyno mikrobiota dalyvauja neuromediatorių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, gamyboje, o šie junginiai tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką, motyvaciją ir streso lygį.
„Sutrikus neuromediatorių pusiausvyrai gali kilti emocinių ir psichologinių sunkumų. Ypač daug vilčių šioje srityje teikia sporabiotikai – atsparūs probiotikai, galintys ne tik atkurti mikrobiotos balansą, bet ir sumažinti sisteminį uždegimą bei pagerinti emocinę savijautą.“ – pabrėžia gydytoja.
Naujos kartos probiotikai – sporabiotikai
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, suvartoti tinkamu kiekiu, gali teigiamai paveikti sveikatą, ypač žarnyno veiklą. Dažniausiai tai gerosios bakterijos, kurios natūraliai gyvena mūsų organizme, padėdamos palaikyti sveiką mikrobiotos balansą. Tačiau gaunami iš fermentuotų maisto produktų arba maisto papildų, įprasti probiotikai dažnai žūva pakeliui į žarnyną, nes skrandžio rūgštys sunaikina didžiąją jų dalį.
Sporabiotikai – tai gyvybingosios Bacillus genties bakterijos, turinčios unikalią savybę, patekus į nepalankią aplinką formuoti sporas (vandeniui nepralaidų apvalkalą, apsuptą triguba mantija). kurios apsaugo jų branduolį nuo neigiamo išorinio poveikio: aukštos temperatūros, drėgmės, rūgštinės aplinkos ir tulžies druskų. Tai leidžia bakterijoms išgyventi rūgščioje aplinkoje ir aktyvuotis būtent ten, kur to labiausiai reikia – žarnyne.
Sporabiotikai gamina platų spektrą biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminus (K2, B2, B6, B12), antimikrobinius peptidus, virškinimo fermentus bei moduliuoja imuninę sistemą. Dėl savo unikalių savybių sporabiotikai veiksmingai padeda mažinti disbiozę, slopinti sisteminius uždegimus, saugo nuo žarnyno infekcijų, palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, gerina virškinimo fermentacijos procesus, reguliuoja dujų susidarymą ir palaiko tinkamą imuninį atsaką. Jų poveikis yra kompleksinis, todėl sporabiotikų vartojimas gerina ne tik žarnyno funkcijas, bet ir emocinę savijautą.
Kaip sporabiotikai gali pagerinti nuotaiką?
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad tam tikros sporabiotikų padermės, pavyzdžiui, Bacillus coagulans, gali turėti tiesioginį psichobiotinį poveikį – gerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus. Viename klinikiniame tyrime dalyvavo pacientai, sergantys didžiąja depresija ir dirgliosios žarnos sindromu. Jie 90 dienų vartojo sporabiotikus arba placebą. Rezultatai parodė, kad sporabiotikų grupėje pagerėjo virškinimo funkcijos ir reikšmingai sumažėjo depresijos simptomai pagal Hamiltono nerimo skalę. Ši 14 punktų klinikinė skalė skirta nerimo simptomų stiprumui, gydymui naudojamų psichotropinių vaistų ar psichoterapinio gydymo efektyvumui vertinti.
Sisteminis uždegimas ir depresija
Sisteminis uždegimas – tai visame organizme vykstantis ilgalaikis imuninės sistemos aktyvumas, kurio metu kraujyje padidėja uždegiminių molekulių. Tyrimai rodo, kad jis dažnai nustatomas depresija sergantiems žmonėms, nes uždegiminiai procesai gali trikdyti neurotransmiterių gamybą ir veiklą. Sisteminis uždegimas neretai sukelia nuovargį ir energijos stoką, blogina miegą, sutrikdo nuotaikų reguliaciją, sumažina atsparumą stresui ir didina nerimo bei depresijos riziką.
Viena iš uždegimo priežasčių – žarnyno mikrobiotos disbalansas. Sporabiotikai gerina neuromediatorių gamybą ir reguliaciją, mažina sisteminį uždegimą ir atkuria bakterijų pusiausvyrą žarnyne, todėl jų vartojimas gali ženkliai pagerinti emocinę savijautą.
Kasdieniai ženklai, kad žarnynui reikalinga pagalba
Žarnynas dažnai „praneša“ apie savo būklę anksčiau, nei pasireiškia rimtos ligos. Jei dažnai jaučiate pilvo pūtimą, spazmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, tai gali būti ženklas, kad mikrobiotos pusiausvyra sutrikusi. Kiti signalai – dažnas nuovargis, energijos stoka, dirglumas ar nerimas, nes žarnyno ir smegenų ryšys lemia, jog virškinimo problemos gali paveikti ir nuotaiką.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į dažnesnius peršalimus ar alergines reakcijas, nes didelė dalis imuninės sistemos ląstelių yra būtent žarnyne. Jei tokie simptomai tampa pastovūs, sporabiotikai gali padėti atkurti mikrobiotos pusiausvyrą ir padėti jums jaustis geriau.
Rūpinimasis žarnyno sveikata yra svarbi viso organizmo gerovės dalis, o sporabiotikai gali tapti reikšmingu pagalbininku, siekiant geresnės savijautos ir gyvenimo kokybės.
