Sinusitas, kitaip – prienosinių ančių uždegimas, yra procesas, plintantis gleivinėje, pogleiviniame sluoksnyje, kartais pasiekiantis antkaulį ir kaulines sienas. Sinusitas dažniau būna antrinės kilmės, t. y. jį sukelia sloga, dantų patologijos ar traumos. Pirminiu sinusitu susergama peršalus arba paveikus alergenams.
Ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija į bakterinį rinosinusitą komplikuojasi apie 5–10 proc. vaikų, todėl svarbu gydymą pradėti nedelsiant. Virusai išskiriami apie trečdalį atvejų. Apie pusę jų sudaro rinovirusai, kiti – paragripo, gripo, adenovirusai. Vis dažniau diagnozuojamas grybelinės kilmės sinusitas.
Ūminis sinusitas pasireiškia bendrais negalavimo simptomais: galvos skausmu, kuris prasideda praėjus 1–3 val. nuo atsikėlimo ryte, pakilusia temperatūra, bendru silpnumu, sumažėjusiu apetitu. Sekretas gali būti gleivinis, pūlinis, fibrininis priklausomai nuo sukėlėjo bei ligos eigos. Sinusitui prasidėti reikšmės gali turėti ir viršutinių kvėpavimo takų patologija: svetimkūniai nosyje, lėtinė sloga, iškrypusi nosies pertvara, adenoidai, taip pat nardymas, traumos ar imuniteto pokyčiai. Lėtinė eiga – kai neryškūs simptomai užtrunka ilgiau nei 12 savaičių. Lėtiniu sinusitu dažniausiai susergama kartojantis ūmiai šios ligos eigai, todėl būtina sudaryti sąlygas infekcijai pašalinti.
Uždegimas plinta per kaulines sienas, kurioms suirus gali būti sukeltos tiek vietinės, tiek viso organizmo komplikacijos: akiduobės osteoperiostitas, akiduobės pūlinys, voko pūlinys ar fistulė, retrobulbarinis regos nervo uždegimas, įvairūs galvos smegenų dangalų uždegimai, meningoencefalitas. Todėl ypač svarbu užkirsti kelią infekcijai kuo anksčiau.
VAISTINIAI AUGALAI ŠIUOLAIKINĖJE MEDICINOJE
Gydymas augaliniais preparatais abejonių nekėlė jau nuo senų laikų. Šiuolaikinės technologijos ir tyrimo metodai ne tik patvirtina šių preparatų veiksmingumą, bet ir padeda sukurti tobulesnes, geriau įsisavinamas formas. Svarbu pastebėti, kad vis daugiau žmonių šiais „sintetiniais“ laikais grįžta prie gamtai artimesnių dalykų ir renkasi patvirtintus, moksliškai įrodytus natūralius dalykus.
VAISTINIŲ AUGALŲ VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS SVARBIOS GYDANT SINUSITĄ
Į organizmą patekusios augalų veikliosios medžiagos, kaip ir vaistai, skatina arba slopina ląstelių, audinių, organų funkcijas. 70–90 proc. augalinių ląstelių turinio sudaro vanduo, o likusi dalis –organinės ir mineralinės medžiagos. Toliau aptarsime svarbiausias augalų veikliąsias medžiagas, pasižyminčias uždegimo slopinamuoju poveikiu, gydomosiomis savybėmis, sergant sinusitu.
Jau minėta, kad į bakterinį sinusitą komplikuojasi tik apie 5–10 proc. atvejų. Vadinasi, ligos pradžioje antibiotikų skyrimas nėra rekomenduotinas. Tačiau į ligą negalima žiūrėti pro pirštus dėl jos sukeliamų komplikacijų. Taigi svarbu gydyti ligą nuo pradžių ir užkirsti kelią tolesnei ir sunkesnei jos eigai. Tą galima daryti stiprinant imunitetą natūraliomis priemonėmis ir šimtaprocentine augaline sudėtimi pasižyminčiais preparatais.
Vienos stipriausių augalinių medžiagų kovojant prieš sinusitą yra pušų žievė, pavasarinės raktažolės, paprastieji čiobreliai, paprastieji apyniai, juoduogiai šeivamedžiai, t. y. tie augalai, kurių veikliosios medžiagos itin veiksmingos gydant kvėpavimo takų infekcijas. Trumpai aptarsime kiekvieną jų.
Pušų žievė – iš pušų gaminami preparatai dažnai vartojami tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Jūrinių pušų žievė žinoma kaip flavonoidų, katechinų ir fenolio rūgšties šaltinis. Visos šios medžiagos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis, uždegimą slopinamosiomis savybėmis, mažina laisvųjų radikalų neigiamą poveikį, stiprina imuninę sistemą ir kraujagyslių sieneles.
Pavasarinė raktažolė – jų lapuose, žieduose ir šaknyse gausu saponinų, kurie lengvina atsikosėjimą, gerina bronchų sekrecinę funkciją, sekreto drenažą, turi ikisklerotinį poveikį, todėl jais jau senovės graikai gydė kvėpavimo takų ligas. Salicilo dariniai malšina skausmą, slopina uždegimą, gerina deguonies pasisavinimą, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą.
Paprastasis čiobrelis – juose yra eterinio aliejaus, organinių rūgščių, flavonoidų ir mineralinių medžiagų, vitamino C. Pasižymi dezinfekuojamosiomis, uždegimą slopinamosiomis savybėmis, mažina spazmus, skausmus, ramina, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą. Paprastųjų čiobrelių eteriniai aliejai pasižymi fungicidinėmis savybėmis.
Paprastasis apynys – apynių spurguose randama organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, flavonoidų, vitaminų (B1, B3, B6, PP, rutino). Apynių preparatais raminama centrinė nervų sistema, gydomi uždegimai, pasižymi skausmą mažinančiomis, spazmolitinėmis savybėmis. Pasižymi baktericidiniu ir antigrybeliniu poveikiu.
Juoduogis šeivamedis – augalas gausus mineralinių medžiagų, vitamino C. Skatina prakaitavimą, mažina uždegimą, gerina atsikosėjimą, stiprina ir valo organizmą, pasižymi antivirusinėmis savybėmis, mažina karščiavimą, dezinfekuoja, gerina sekreciją.
Preparatai turintys šias veikliąsias medžiagas turi sekretolitiškų ir uždegimą slopinamųjų savybių, mažina gleivinės edemą, skystina gleives, gerina nosies drenažą bei saugo nuo infekcijos plitimo, stiprina imunitetą ir skatina gijimą. Lengvas raminamasis poveikis gerina kvėpavimą, todėl geriau pasisavinamas deguonis.
SVEIKAM IR GILIAM KVĖPAVIMUI
Beprasidedanti liga, pasireiškianti bendrais simptomais, gali būti sunki ir klastinga, todėl norint užkirsti kelią sunkesnei eigai ar komplikacijoms, būtina stiprinti imunitetą ir gydyti pirmuosius simptomus ir jų priežastis. Šiuolaikinės gydymo priemonės yra atėjusios iš gamtos, o dabartinės technologijos neleidžia abejoti jų veiksmingumu. Tą pagrindžia ir atlikti moksliniai klinikiniai tyrimai. Šimtaprocentiniai augaliniai preparatai įvykdo daugelį konservatyvaus gydymo keliamų uždavinių. Juos vartoti yta visiškai saugu, o poveikis greitas ir efektyvus.
