REXSAN

Vaistažolės sode ir ant palangės

vaistažolių auginimas

Nuo senų laikų prie lietuvio sodybos buvo vaistinių augalų darželis, kad susirgus viskas būtų po ranka. Būtinai buvo auginama mėta, rūtos, putoklis, diemedžio krūmas, ramunėlės, apyniai. Medetka atsirado vėliau. Iš miškų parsineštos ir pakalnutės.

Lietuvoje tokie darželiai būdavo ne dėl grožio, o tik dėl naudos. Augalų išdėstymas buvo apgalvotas: nuodingesni augalai sodinami toliau, kažkur už namo, kur nepasiektų vaikai, reikalingesni – arčiau. Gudobelė, erškėtuogė, putinas, šeivamedis, diemedis, šermukšnis sodinami šalia namų.

Dabar pakalnutė, pavasarinis adonis, ežiuolė ir kiti augalai dažniau palaikomi gėlėmis negu vaistažolėmis. Daugelis žmonių nebežino, kaip atrodo vienos ar kitos vaistažolės, neberenka patys, perka vaistinėse.

Nepelnytai pamirštas diemedis, kuris seniau augdavo kiekviename sodybos kieme. Mažai kas žino, kad sveikatai naudingas bus varpučio stiebas ir šaknys. Sveika valgyti jaunų dilgėlių salotas, o su nuoviru puiku skalauti plaukus.

Loveliuose ant palangės galima auginti kvapųjį rozmariną, petražolę, raudonėlį, krapus, nasturtas ir kitus vaistinius-prieskoninius augalus.

Apie gydomąsias savybes kalbėti ir skirti gydymui galėtų farmacininkai arba medikai. Vaistažolė gali būti ir papildas, ir nuodas, reikia žinoti, kaip vartoti.

Apie diemedį

Šakelėse ir lapuose bei graižuose yra 0,18 – 1,40% eterinio aliejaus, susidedančio iš cineolio, tujono, izotujono, taip pat rutino, skopoletino, alkaloido abrotanino, karčiųjų, rauginių, mineralinių medžiagų, 9 – 50 mg% askorbino rūgšties, gintaro, vyno rūgščių.

Viršūninės šakelės skinamos augalams žydint, surišamos į nedidelius ryšulėlius arba paskleidžiamos plonu sluoksniu ir džiovinamos perpučiamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Sausa žaliava supakuojama į dežutes ir sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje laikoma ne ilgiau kaip 2 metus.

Diemedžių antžemine dalimi patariama gydyti anginą, o šaknimis – epilepsiją bei meningitą. Diemedžiais taip pat patariama gydyti menstruacinio ciklo sutrikimus, o jų kompresus dėti ant žaizdų bei sumušimų vietų.

Diemedžio antpilas vartojamas sergant peršalimo, infekcinėmis skrandžio ir žarnyno ligomis bei reumatu, jei skauda dantis, antpilu patariama skalauti burną. Jei gausiai prakaituoja kojos, jas mirkykite diemedžio lapų vonelėse. Diemedžio antžemine dalimi patariama gydyti anginą, o šaknimis – epilepsiją bei meningitą. Diemedžiais taip pat patariama gydyti menstruacinio ciklo sutrikimus, o jų kompresus dėti ant žaizdų bei sumušimų vietų.

Diemedžio lapai švelniai kvepia citrinomis ir beveik neturi kartėlio. Kartėlio nelieka išdžiovintoje diemedžių žaliavoje. Jauni ūgliai ir lapai vartojami likeriams, keksams bei kitiems konditeriniams gaminiams aromatizuoti. Žemaičiai jais paskanina sūrius ir varškę, vokiečiai – mėsos ir žuvies patiekalus. Džiovintais diemedžio lapais patariama skaninti keptą mėsą, antį, žąsį bei padažus. Diemedžiu aromatizuoja actą, majonezą, alkoholinius gėrimus.

Diemedžių šakelės ne tik aromatizuoja rūbus, bet ir juos apsaugo nuo kandžių.

Kaip rinkti

Blogai prisirauti augalų su šaknimis. Einant rinkti augalų, reikia įsidėti žirklės, kuriomis ir bus karpomas augalas, jei reikia žiedo, nusikirps žiedą, ar lapus. Nereikia pakenkti augalui, nes išrautas jis bus visiškai sunaikintas. Kitais metais į tą pačią norėsis sugrįžti ir nusiskinti vėl augalą, bet jo nebebus. Dalinkimės su gamta draugiškai.

Rinkti reikėtų rytą, kai jau sausa, nebelikę rasos. Surinktas vaistažoles reikia džiovinti pavėsyje, vėdinamoje patalpoje. Saulės atokaitoje negalima, nes lapeliai sudegs, bus rudi, bekvapiai ir beskoniai.

Pavyzdžiui, medetkos, nasturtos, čiobrelis renkami tik pradėję žydėti. Žiedelius reikia nukarpyti. Valerijono šaknį geriausia iškasti jau nužydėjus rudenį. Šaknį išdžiovintą supjaustyti ir gerti ne tik arbatą, bet ir pasiruošti vonią su valerijono nuoviru.

Gydomosios augalų sėklos

Augalų sėklos labai naudingos žmogaus sveikatai.

Vaistinių savybių turi linų, krapų, kmynų sėklos, kurias reikia rinkti joms ėmus ruduoti, bet dar nebyrančias nuo kotelių. Jei norime įsitikinti, kad tai tas augalas, reikia patrinti tarp pirštų ir kvapas jį išduos. Taip pat naudingi gudobelės, erškėtuogių, putinų, šermukšnių vaisiai.

Nuodingi augalai

Lietuvoje nėra daug nuodingų augalų. Nereikėtų rinkti paprastosios durnaropės, kurpelės, pakalnutės, pelkinio gailio, kelminio paparčio, bugienio, juodžolės ir kitų.

Prieš einant į miškus reikėtų išmokti atpažinti nuodingus augalus, žinoti, kad ne visos jo dalys yra valgomos. Nevalgyti, neragauti ir vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamu augalu. Prireikus nuodingus augalus rauti tik su pirštinėmis. Miške, pievose geriau dėvėti ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis.

TAIP PAT SKAITYKITE