Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų otorinolaringologijos skyriaus Vaikų klausos tyrimų poskyryje, taikant pažangius, įvairiapusius ir visiškai saugius tyrimo metodus, kvalifikuoti gydytojai gali ištirti bet kokio amžiaus vaikų klausą, rasti jos sutrikimo priežastį ir tinkamiausią būdą padėti.
Pasak poskyrio vyr. ordinatorės dr. Ingos Julijos Sruogienės, pasaulyje klausos negalią turi 30 proc. žmonių, 70 mln. pasaulio gyventojų yra kurtieji. Didėjant aplinkos užterštumui, triukšmui, traumatizmui, mobiliųjų telefonų skaičiui, daugėja ir vaikų su įgimtais ir įgytais klausos sutrikimais. Statistikos duomenimis, Lietuvoje galėtų būti 1,1 proc., t.y. apie 9000 vaikų, su pažeista klausa, o vienas iš 1000 naujagimių gimsta su žymiu klausos sutrikimu.
Šiuo metu VU Vaikų ligoninės Klausos tyrimų poskyrio keturiuose naujai įrengtuose kabinetuose sukaupta šiuolaikinė, brangi klausai tirti aparatūra. Specialiose tylos kamerose sudarytos akustinės sąlygos atlikti geros kokybės klausos tyrimus. Tačiau dr. I. J. Sruogienės įsitikinimu, sėkmingą vaiko klausos ištyrimą lemia ne tik gera aparatūra, bet ir tyrėjo sąžiningumas, kūrybiškumas, lankstumas, įgūdžiai ir patirtis. Įvertinus klausos būklę, parenkami individualūs klausos reabilitacijos metodai, paciento tėvams išsamiai paaiškinami visi su vaiko problema susiję klausimai.
Naujagimiams ir kūdikiams, priklausantiems rizikos grupėms (dėl paveldėjimo, įgimtų veido ar ausų anomalijų, po persirgto meningito, parotito ar kt.), atliekamas otoakustinės emisijos registravimo tyrimas, kuriuo remiantis galima įtarti klausos pažeidimą. Tai – pagrindinis, greitas ir informatyvus klausos patikros tyrimas, ypač svarbus tiriant vaikų su sutrikusiu intelektu klausą. Pasak dr. I. J. Sruogienės, norint anksti diagnozuoti klausos pažeidimą, tikslinga būtų otoakustinės emisijos registravimą atlikti visiems naujagimiams.
Vaikams nuo 6 mėn. jau galima atlikti psichoakustinius klausos tyrimus tylos kamerose. Dr. I. J. Sruogienės nuomone, laiku diagnozuotas klausos pažeidimas lemia ankstyvą klausos reabilitaciją ir gerus vaiko kalbos vystymosi įgūdžius.
Vaikams neretai pasitaiko vidurinės ausies pažeidimas, tada dažniausiai rekomenduojami chirurginiai metodai klausai grąžinti. Retesniais atvejais, esant neurosensoriniam klausos pažeidimui, vaikų prikurtimas reabilituojamas klausos aparatais. Labai retais – kurtumo atvejais arba tada, kai klausos aparatai nėra veiksmingi, klausa grąžinama kochleariniais implantais. Šiuo metu Lietuvoje jau yra per 30 vaikų, kuriems įdėti kochleariniai implantai. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas otochirurgas doc. Eugenijus Lesinskas nuo 2005 m. Vilniuje jau atliko 8 kochlearinės implantacijos operacijas.
Doc. E. Lesinsko nuomone, šiandien galima drąsiai sakyti, kad Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje įsikūrė labai reikalingas ir šiuolaikinis vaikų klausos tyrimų ir gydymo poskyris.
