Naujas transplantologijos pasiekimas įkvėpė viltį nevaisingoms moterims ir sukėlė ekspertų, perspėjančių apie galimybės moterims „išsiimti ir pasidėti” savo kiaušides, kol jų prireiks, pavojų.
Praėjusį antradienį Londono Portlando ligoninėje gimusi Maja „įkūnijo” žymų transplantologijos pasiekimą: tai pirmasis kūdikis pasaulyje, gimęs po nevaisingai moteriai atlikto kiaušidžių persodinimo, praneša britų dienraštis „The Independent”. Jo teigimu, šis įvykis įkvėpė viltį milijonams nuo nevaisingumo kenčiančių moterų visame pasaulyje, dėl ankstyvos menopauzės ar paskirtos chemoterapijos praradusioms viltį susilaukti vaikų.
Majos mama Susanne Butscher jos gimimą pavadino „mažu stebuklu”. 39 metų moteriai savo kiaušides prieš metus atidavė jos sesuo dvynė Dorothee.
Kiaušidžių persodinimo operaciją atliko Sent Luiso (JAV) nevaisingumo centro transplantologas daktaras Shermanas Silberis. Jis pirmasis prieš daugelį metų pradėjo kiaušidžių audinių persodinimo tyrimus, tačiau Londone praėjusią savaitę gimusi mergaitė buvo pirmasis sėkmingas visos kiaušidės persodinimo eksperimento rezultatas.
Mokslininkų teigimu, šis pasiekimas – dar vienas svarbus žingsnis, priartinantis gimdos persodinimo operacijas. „Tai, kad pavyko transplantuoti kiaušides, patvirtina, jog ilgainiui bus galima persodinti ir gimdą. Manau, kad ši pažanga nebesustabdoma, o pirmojo kūdikio po gimdos persodinimo laukti dabar reikės jau nebe taip ilgai, kaip manėme anksčiau”, – sakė tarptautinę gimdos transplantavimo tyrimų programą koordinuojantis Niujorko „Downtown Hospital” klinikos tyrimų viceprezidentas Giuseppe Del Priore.
Tačiau ekspertai perspėja, kad medicinos pasiekimai gali būti netinkamai naudojami, rašo „The Independent”. Būgštaujama, kad moterys gali pradėti naudotis tokia galimybe, kad „išsiimtų” savo kiaušides ir jas „pasidėtų” vėlesniam laikui, kai nutars, jog atėjo tinkamas metas gimdyti vaikus.
S. Butscher buvo pripažinta nevaisinga prieš 12 metų nustačius jos kiaušidžių veiklos sutrikimus. Šis transplantologijos pasiekimas įkvėps viltį nevaisingoms moterims, įskaitant ir sergančias vėžiu, kurioms dėl chemoterapijos ar radioterapijos gresia nevaisingumas. Pasak specialistų, diagnozavus vėžį tokioms pacientėms bus galima išimti kiaušides ir jas užšaldyti, o po gydymo jas įsodinti, kad moterys galėtų susilaukti vaikų.
Tačiau, pasak daktaro S. Silberio, dauguma kiaušidžių persodinimo galimybe sieksiančių pasinaudoti moterų norės išsaugoti savo vaisingumą vyresniame amžiuje ir taip „atidėti” menopauzę.
Medicinos etikos specialistai perspėja, kad šis pasiekimas gali turėti rimtų socialinių pasekmių. „Šis atvejis mums kelia etinio pobūdžio abejonių. Ar chirurgai nenaudoja mokslo pasiekimų kaip priemonės užtikrinti socialinę moterų gimdymo amžiaus kontrolę?” – retoriškai klausė D. Britanijos karališkojo akušerijos koledžo praktikos ir standartų kūrimo patarėja Nervi Jokinen. Pasak jos, Akušerijos koledžas ragina chirurgus naudoti mokslo pasiekimus tik siekiant padėti iš tikrųjų nevaisingoms moterims.
Britų vaisingumo draugija pareiškė remianti kiaušidžių transplantacijas, tačiau tik tais atvejais, kai pavojų moterų vaisingumui kelia vėžiui gydyti skiriama chemoterapija arba radioterapija.
„Tai potencialiai gera naujiena toms pacientėms, kurių organizmas negali gaminti kiaušinėlių dėl ankstyvos menopauzės ar po vėžio terapijos. Nors ši technologija žengia tik pirmuosius žingsnius, kai kurioms moterims ji teikia vilties”, – tvirtino labdaros organizacijos „Infertility Network” vadovė Clare Lewis-Jones.
Pati ponia Butscher tvirtina, kad Majos gimimas pakeitė visą jos gyvenimą, rašo „The Independent”. Pirmoji moteris pasaulyje, pagimdžiusi po visiško kiaušidžių persodinimo, sakė esanti labai dėkinga gydytojams ir, žinoma, savo seseriai. „Man labai pasisekė, kad gavau tokią nuostabią galimybę, suteikusią pilnatvės jausmą, kurio kitaip nebebūčiau patyrusi”, – sakė ji.
