Vis dažniau mamos, gimus vaikui ir esant palankioms gyvenimo aplinkybėms, pasiryžta jį auginti pačios. Paprastai – iki trejų metų, o kartais – net iki mokyklinio amžiaus. Taigi, didžiąją dalį dienos jos praleidžia su savo mažyliu, tapdamos jam pagrindiniu mokytoju, auklėtoju bei draugu.
Bet ne visada tas laikotarpis jauniems tėveliams būna pilnas džiaugsmo akimirkų. Ne paslaptis, kad būna tokių dienų, kai jie papuola į daugybę gan keblių auklėjimo situacijų, kai nežino ką vaikui pasakyti, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju, bei užplūsta daugybė natūralių klausimų: kokie mes turime būti, ką privalome daryti, kad laikas praleistas kartu su savo mažyliais būtų ne tik smagus, bet ir naudingas.
Kankina reikalavimais
Viskas yra gerai. Normalu ir natūralu kai kyla panašūs klausimai sau.
Problemos prasideda tuomet, kai tėveliai pradeda perlenkti lazdą stengdamiesi tapti labai tobulais tėvais, gebančiais visada pasielgti teisingai. Tuomet kankinasi patys, ir kankina savo vaikus perdėtai griežtais reikalavimais, įvarydami save ir atžalas į aklavietę.
Tik po ilgų psichologinių konsultacijų pavyksta suvokti, kad vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia juos mylinčių bei gerbiančių mamos ir tėčio.
Ir tėvai gali klysti
Labai dažnai manoma, kad būti tėvais yra savaime suprantamas dalykas. Įprasta galvoti, kad tėvai privalo niekuomet nedaryti klaidų ir visad būti teisūs. Jei tėvai suprastų, kad jie taip pat gali klysti, tėvams ir vaikams gyventi drauge būtų daug linksmiau.
Antra vertus, tėvai neturi jaustis amžinai „kalti” dėl visų jų vaikų problemų. Nors tėvai yra labai svarbūs vaiko gyvenime, nereikia pamiršti, jog jį veikia ir kiti faktoriai: įgimtas temperamentas, paveldimumas, broliai, seserys, seneliai ir daugybė kitų veiksnių.
8 naudingi patarimai
Pateiksiu keletą tam tikrų auklėjimo gairių, kurios galbūt pravers mamoms ir tėčiams, gyvenant drauge su savo vaiku.
1. Atkreipkite dėmesį į savo vaikus, kai jie geri!
Pati svarbiausia gyvenimo su vaiku taisyklė yra stengtis pastebėti ir pagirti vaiką tuomet, kai jis iš tiesų to vertas (o ne tuomet, kai gera jūsų nuotaika ir kai užsimanote pagirti). Vaikas gali būti vertas pagyrimo užsiimdamas bet kokia veikla – ramiai ir draugiškai žaisdamas su broliu, ir gaudamas gerus pažymius, ir puikiai sportuodamas.
2. Tegul vaikai Jums padeda.
Leiskite vaikui dirbti drauge su jumis įvairius kasdienius darbus, ypač jei jis pats rodo norą bei susidomėjimą. Daugelis mažylių labai mėgsta būti tėvelių pagalbininkais.
3.Stebėkite savo vaiką.
Kai vaikas ramiai žaidžia ar užsiima kita kokia veikla – pastebėkite jį. Nemanykite, kad jo tokiu momentu geriau netrukdyti. Pamatykite, ką vaikas veikia, kad vėliau galėtumėte su juo apie tai pasikalbėti.
4. Namų taisyklės ir įsipareigojimai turi būti gana pastovūs ir išmintingi.
Neleiskite mažyliams nustatyti savo tvarko (ypač nustatyti laiko ribų – kada eiti gulti, kada žaisti…). Jūs turite protingai parinkti miego laiką ir jo laikytis. Mamoms patartina neatlikinėti visų namų ruošos darbų pačioms (negi jūs įsitikinusios, kad be jūsų niekas daugiau nesugebės to atlikti?) Neverta visą savo laiką skirti vien tik tvarkymui, skalbimui, virimui. Juk svarbiausias jūsų darbas – būti savo vaikų mokytoja.
5. Drausmė ir tvarkos laikymasis turi būti savaime suprantami dalykai.
Jei vaikas nesilaiko taisyklių, jis už tai turi atsakyti (jūsų numatytu būdu). Jei vaikas jau atliko bausmę ar kitaip už tai atsiskaitė, niekada daugiau prie to nebegrįžkite, nepriminkite ir tuščiai nepriekaištaukite.
6. Paskaitoms skaityti – salės, auditorijos, bet ne namai.
Nepamokslaukite galvodami, kad šitaip jūs „įkrečiate” vaikui proto. Grasinimai ir priekabės neturi jokios vertės bendraujant su vaikais. Efektas dažniausiai negatyvus. Suprantama, kad kalbėjimasis su vaikais yra labai svarbus dalykas, tačiau atkreipkite dėmesį į tai, ar jūs nesate linkę kalbėtis su jais vien tik kritiškais atvejais, kai kyla nesusipratimų ar problemų. Geriau praleiskite daugiau laiko šnekučiuodamiesi su vaikais ramioje ir malonioje aplinkoje, kartu ką nors dirbdami ar eidami pasivaikščioti.
7. Net ir bausdami vaiką, parodykite supratingumą.
Kai vaikas turi praleisti filmą, įdomią išvyką ar galimybę pažaisti kieme todėl, kad netinkamai elgėsi (atminkite, būtent netinkamai, negerai elgėsi, o ne buvo blogas), jūs turėtumėte jį suprasti ir gerbti jo nusivylimą. Supratingumui ir užuojautai parodyti pakanka vienos minutės. Jie neturi virsti gailesčiu ar atsiprašinėjimu.
8. Būkite motina, o ne kankinė.
Susiraskite gerą auklę ar ikimokyklinio auklėjimo įstaigą ir pasinaudokite ja – ne pabėgti, o atsikvėpti. Tėtis irgi neretai būna puiki auklė. Labai pageidautina, kad mama praleistų dalį laiko ne su vaikais, o su suaugusiais. Argi mažyliui kartais netenka kentėti vien dėl to, kad mama būna suirzusi ir pavargusi nuo begalinių ruošos darbų ir nuo per ilgo „užsisėdėjimo” namuose?
Net ir nesilaikant visų šitų taisyklių ir patarimų, užtenka žinoti viena – auklėkite vaiką, mokykite, bendraukite ar tiesiog būkite kartu – visa tai darykite gerbdami ir mylėdami savo mažąjį žmogutį. Elkitės dabar su vaiku taip, kaip norėtumėte, kad jis paaugęs elgtųsi su jumis. Aukite drauge su vaiku – ir net nepastebėsite, kaip greitai įsigysite puikų ir ištikimą draugą.
Vilma Mažeikienė
Medicinos centro „Regsana” vaikų psichologė
