Ditel

Specialistai: smurtą patyrusių vaikų yra daugiau nei nurodoma statistikoje

Dauguma smurtą patiriančių vaikų to gėdijasi, nekalba apie tai, todėl nusikaltimai prieš juos lieka nežinomi ir nepatenka į statistinius duomenis, sako „Paramos vaikams centro” direktorė Aušra Kurienė.

„Vaikai, kurie patiria žalojantį suaugusiojo elgesį, jie slepiasi, nori būti nematomi, tas žalojantis elgesys juos paveikia ir paliečia taip, kad ne visada lengva juos pastebėti”, – trečiadienį kalbėjo centro vadovė.

Šis centras trečiadienį naujienų agentūroje BNS surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pradedantis socialinę kampaniją, kuria siekiama suaugusiuosius paskatinti pastebėti požymius, kad vaikas gali būti seksualiai išnaudojamas, ir jį apsaugoti. Kampanijos metu dėmesį į šią problemą atkreips plakatai, skrajutės, socialinė reklama žiniasklaidoje.

Remiantis skirtingais tyrimais, atliktais 2008-2010 metais, Lietuvoje vaikų, patyrusių seksualinį smurtą, buvo daugiau nei ketvirtadalis – iki 27 procentų. A.Kurienė taip pat pateikė duomenis, kad pernai jų centre psichologinę, teisinę ir kitokią pagalbą gavo 287 įvairių smurtą patyrę vaikai, tarp jų 57 – nukentėję nuo seksualinio smurto, ir 240 iš vaikų artimųjų. Tačiau, anot jos, nežinomų smurto atvejų būna gerokai daugiau nei skelbia statistika.

„Statistika, kurią mes žinome, yra registruota statistika, kad žymiai daugiau vaikų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje nepatenka į jokius statistinius duomenis dėl pačių įvairiausių priežasčių. Todėl ši kampanija yra skirta tam, kad mes būtume atidesni ir akylesni, kad išgirstume tokius šnabždančius vaikus, kurie slapstosi, gėdijasi”, – teigė ji.

A.Kurienė ragino tėvus, mokytojus ir kitus su vaiku dažnai bendraujančius žmones atkreipti dėmesį į netikėtai pasikeitusį jo elgesį, nuotaiką, pavyzdžiui, pasireiškusią agresiją ar pasyvumą, taip pat jei vaikas ima dažnai sirgti, o medikai neranda fizinių ligos priežasčių.

„Vaikas, kuris pradeda kaip nors keistai elgtis – keistai seksualiai elgtis, vaikas, kuris turi neįprastai daug žinių apie seksualinį gyvenimą, kurio šiaip vaikas negalėtų turėti. Jei kas nors mano, kad jis tai išmoksta iš filmų – tai nereiškia, kad tai yra geriau, nes klausimas, kur ir kokius jis filmus žiūri”, – kalbėjo ji.

„Labai anksti mes turime pradėti savo vaikams aiškinti, kad yra blogi prisilietimai, ir jeigu kas nors taip tave liečia, nesvarbu kas (…), tai vaikai turi teisę pasakyti tėvams, kad jiems nepatiko”, – sakė „Paramos vaikams centro” vadovė.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys kvietė suaugusiuosius, kilus įtarimams, nebijoti klausinėti vaiko apie galimai patirtą smurtą, patikėti juo ir tuo atveju, jei vaikas kalba apie netinkamą artimų žmonių elgesį.

„Dauguma tų prievartautojų yra pažįstami žmonės – dar labiau sunku patikėti, kad jie gali būti tie smurtautojai, prievartautojai, nes kartais mes juos pažįstame visai normaliai, socialiai, kaip puikius žmones”, – kalbėjo L.Slušnys.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis taip pat supažindino su idėja Lietuvoje steigti specialų centrą, skirtą pagalbai vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą.

„Tokio pobūdžio centras Lietuvoje bus naujovė ir didelė paspirtis teikiant pagalbą vaikams nukentėjusiesiems nuo seksualinės prievartos bei jų šeimos nariams. Įsteigus šį centrą Lietuvoje, vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo, bus užtikrintas koordinuotas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kokybiška vaiko apklausa bei specializuota kompleksinė pagalba (individuali, šeimos psichologinė pagalba ir kt.) vaikui bei jo šeimai. Taip pat bus sukurta socialinės reabilitacijos sistema, numatant ilgalaikes ir trumpalaikes socialinės pagalbos teikimo priemones vaikui, patyrusiam seksualinę prievartą ar seksualinį išnaudojimą, bei jo šeimai”, – sakė viceministras D. Bitaitis.

Centro uždaviniai apimtų kompleksinę – medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę – pagalbą vaikui ir šeimai, išaiškėjus prievartos atvejui, smurtą patyrusio vaiko socialinę reabilitaciją (individuali, šeimos psichologinė pagalba, pagalba mokykloje), vaiko saugumo užtikrinimą, suteikiant laikiną apgyvendinimą. Taip pat – draugiškų vaikams teisinių procedūrų užtikrinimą, tarpžinybinių specialistų kompetencijos, bendradarbiavimo ir šalies vaikų apsaugos sistemos stiprinimą, kuriant bendradarbiavimo tinklą.

2010 metais, kompleksinė pagalba buvo suteikta 633 nuo smurto nukentėjusiems vaikams, 412 aukų šeimų.

Visgi tenka pripažinti, kad Lietuvoje dar nėra kiekvienai aukai ir jos šeimai garantuojama galimybė gauti būtiną specializuotą kompleksinę pagalbą (psichologinę, medicininę, teisinę, socialinę ir kt.) dėl patirto seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos, todėl minėto pagalbos centro sukūrimas būtų svarus indėlis gerinant situaciją.

Bernardinai

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE