Ditel

Seksualinis vaikų auklėjimas: kaip ir kada?

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė prakalbo apie tai, kad būtina vaikus šviesti seksualinėmis temomis, kad jie galėtų apsisaugoti nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos.

Vaikus būtina šviesti

Anot jos, Lietuva nėra ratifikavusi konvencijos dėl seksualinės prievartos, todėl mūsų šalyje ir kyla šios problemos. „Toje konvencijoje viena dalių yra seksualinis švietimas. Vaikus šviesti būtina, kad jie suvoktų, jog jų kūnas yra tam tikras objektas, kuris galėtų būti išnaudotas netinkamai”, – BNS citavo E.Žiobienę.

Būtent todėl kontrolieriaus įstaiga diskutuoja su ministerijomis ir parlamentarais. „Vaikams turi būti prieinamas tokio pobūdžio švietimas, kad jie suvoktų, kas yra, kodėl taip gali būti ir kas atsitinka. Konvencija skirta ne tam, kad būtų paskatintas vaikų seksualinis aktyvumas, o kad padėtų jiems suvokti ir saugotis. Iš saugojimosi pusės galbūt po tokių pamokų galima po trupučiuką atskleisti tuos atvejus”, – svarstė ji.

Smalsumas nugali atsargumą

Vaikų apsaugos kontrolierės poziciją palaiko ir nevyriausybinės organizacijos, siekiančios apsaugoti vaikus nuo prievartos, „Vaiko namas” psichologas Evaldas Karmaza. Specialistas įsitikinęs, kad didžiausia problema yra ta, kad vaikai gauna melagingą ir mitais pagrįstą informaciją apie seksualinius santykius, ir susikuria iškreiptą santykių modelį. Dažniausiai mažamečiai apie seksą sužino naršydami internete, žiūrėdami pornografinius filmus ir televizijos laidas, klausydamiesi bendraamžių pasakojimų.

„Beveik visi vaikai žiūri pornografiją internete. Apie pornografines svetaines dažniausiai sužinau būtent iš vaikų arba jie patys prašo rekomenduoti patikimus portalus”, – E.Karmaza primena, kad prieš kelerius metus atliktas norvegų tyrimas parodė, kad 80 proc. lietuvių mergaičių ir 90 proc. berniukų yra matę pornografinių vaizdų.

Specialistui didžiausią nerimą kelia tai, kad mažiausiai apie seksualinius santykius vaikai sužino iš daug patikimesnių šaltinių – tėvų ir mokytojų. Jis primena, kad apie 2007 m. priimtą rengimo šeimai bei lytiškumo ugdymo programą, kurioje nurodoma, jog visi pedagogai gali ir turi teisę šviesti vaikus ne tik seksualinėmis temomis, bet ir lytiškumo klausimais, žino tik nedaugelis mokyklų darbuotojų.

„13-metė klausia manęs, kaip susirasti normalų vaikiną, su kuriuo galėtų pasimylėti ir po to jį palikti, kad tik draugės neerzintų jos dėl to, kad ji dar nekalta”, – pavyzdį pateikia psichologas.

Pražūtingas spaudimas

Specialistas įsitikinęs, kad per biologijos pamokas išgirstų anatomijos ir fiziologijos žinių nepakanka. Reikia ugdyti vaiko seksualinių santykių etiką ir padėti vaikams suprasti, kada ir kaip galima lytiškai santykiauti, pamokyti nesusidurti su pasimatymų prievarta – kai aplinkiniai verčia vaikus užsiimti seksu ir išmokyti nebijoti klausti.

Šią misiją turėtų atlikti ne tik tėvai, tačiau ir klasės auklėtojai, pilietinio ugdymo mokytojai, o į specifinius klausimus gali atsakyti mokyklos psichologai ar pakviesti specialistai.

„Kai vaikui kyla klausimas: „Nuo kelerių metų užsiimti seksu?”, dažniausiai jam niekas neatsako ir tik įspėja, kad neklausinėtų nesąmonių”, – anot psichologo, negavęs atsakymo į jam rūpimą klausimą, vaikas pradeda vadovautis mitais paremta informacija. Būtent todėl, specialisto nuomone, merginos nori anksti prarasti nekaltybę, o vaikinai skirto bendraamžes į dvi kategorijas: tinkamas draugystei ir meilei, ir tas, su kuriomis galima tik užsiimti seksu.

Kelios paskaitos per metus

Kauno „Aušros” gimnazijos psichologė Aušra Maluškienė tikina, kad gimnazijoje vyksta kelios savišvietos paskaitos per metus. „Aštuntokams dažniausiai pasakojame apie bendro pobūdžio ir pažintines temas, o su vyresniaisiais nagrinėjame konkrečius atvejus ir vyksta apskritojo stalo diskusijos”, – anot psichologės, gimnazijoje rengiamos klasės valandėlės, savišvietos paskaitos, organizuojami susitikimai su specialistais.

„Seksualinių santykių temos vaikams rūpi, todėl ir namuose turi būti kalbama šia opia ir delikačia tema, kad vaikai nesusidarytų klaidingos nuomonės šiais klausimais, – aiškina A. Maluškienė. – Geriausia, kai patys vaikai išsako savo nuomonę, o per pamokas atsakoma į jiems iškylančias problemas ir klausimus.” Pasirodo, kad vaikai retai varsto psichologo kabineto duris, o iškilusius klausimus dažniausiai aptaria su bendraamžiais.

Psichologė pataria ir tėvams kalbėtis su vaikais, tačiau ne tada, kai vaikas jau žino daug mitų apie seksualinį elgesį, bet tuomet, kai atžalai pasidaro smalsu. „Jau su 3–5 metų vaikais jiems suprantama kalba galima kalbėtis nejaukiomis temomis. Toks atvirumas padeda išlaikyti stiprų ryšį, o pakankamai ir teisingai informuotas vaikas nepuls greitai išbandyti lytinių santykių, bus savarankiškesnis, labiau pasitikės savo mintimis ir jausmais”, – sako I.Daniūnaitė.

Pagirtinas budrumas

Su vaikais dirbantys specialistai sako, kad kovoti su seksualine mažamečių prievarta padeda ir pastebimai suaktyvėjusi visuomenė. E.Žiobienė pastebėjo pralaužtus ledus: į jos vadovaujamą instituciją kreipėsi žmogus, kuris ne tik neliko abejingas atsitiktinai sutiktų verkiančių mergaičių problemoms, bet ir nepanoro pasislėpti po anonimo kauke.

Visuomenės aktyvumą paminėjo ir psichologas E.Karmaza. „Lietuviai tapo budresni. Tad seksualinis nusikaltėlis turi prisiminti, kad vaiko išnaudojimas duos tik minimalų pasitenkinimą, o maksimalią įtampą jis jaus nuolat. Anksčiau ar vėliau nusikaltimas bus išaiškintas, o visuomenė labai smerkia prievartautojus”, – psichologas įspėja, kad prievartautojas dažniau naudoja įkalbinėjimus nei fizinį smurtą. Tad vaikas, kuris neturi informacijos apie seksualinį elgesį, yra labiau pažeidžiamas ir dažniau patiki pasakojimais, kad jam jau pats laikas patirti kūniškus malonumus.

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE