Ankstyvas vaiko atitraukimas nuo motinos yra vienas didžiausių rizikos faktorių, kaip galima sugadinti žmogui gyvenimą, teigė vaikų psichologas Andrius Atas, ragindamas vykdančiuosius valstybinę politiką atsigręžti į šeimą.
Psichologas teigiamai vertino tai, kad bendras vaikų skaičius ikimokyklinėse įstaigose auga. Anot jo, tokie duomenys yra vienas iš pačių realistiškiausių visuomenės gerovės kriterijų, tai rodo visuomenės gyvybingumą. Tačiau psichologui nerimą kelia faktai, rodantys, kad auga 1-2 metų amžiaus vaikų, lankančių lopšelius, ir mažylių, paliekamų visą parą dirbančiose įstaigose, dalis.
„Ankstyvas vaiko atitraukimas nuo motinos, šeimos yra didžiulė rykštė. Lopšelyje-darželyje paliktas mažylis iki ketverių metų labai neapibrėžtai suvokia tėvų pažadą sugrįžti. Mažylio savijauta maždaug atitiktų suaugusio žmogaus jausmą, kai artimas žmogus pasako: žinai aš turiu išvažiuoti ir grįšiu kažkada, bus greičiausiai pavasaris, tik neaišku kelintais metais”, – apibūdino A. Atas.
Pasak psichologo, taip yra žaidžiama su vaiko saugumo jausmu, ko reikėtų labai vengti.
„Vaikas gali užaugti nesaugus, o toks žmogus daro daug visokių negerų dalykų, gali sugadinti savo gyvenimą ir kitiems problemas kelti”, – paprastai grėsmes išaiškino A. Atas.
Psichologo nuomone, tokios tendencijos rodo bandymą normalių žmonių gyvenimą pritaikyti prie komercinės ideologijos, kurioje žmogus yra sraigtelis ekonominėje mašinoje, ir ne rinka turi prisitaikyti prie jo poreikių, o žmogus turi prisitaikyti prie rinkos.
„Dėl to mes savo vaikus pradedame kelių mėnesių ar metų amžiaus atidavinėti į įstaigas. Tai yra, švelniai tariant, nesusipratimas. To neturėtų būti. Reikėtų, kad visuomenė atsibustų ir pradėtų galvoti, ką daro”, – ragino A. Atas.
Pasak psichologo, vaiką leisti į darželį iki ketverių metų yra tam tikra loterija, kurios rezultatas priklauso nuo daugelio faktorių – individualios situacijos, vaiko temperamento, šeimos aplinkybių.
„Nuo ketverių metų galima leisti į darželį, o nuo penkerių – jau reikia, nes tokio amžiaus vaikas, nelankantis ikimokyklinės įstaigos, jau šį tą praranda. Nuo ketverių metų lankydamas darželį vaikas įgauna buvimo tarp žmonių ar socializacijos patirtį, kuri yra naudinga atėjus į mokyklą. Čia jam iki minimumo sumažėja adaptacijos problemų. Kai suauga, lankiusieji darželį išsiskiria tuo, kad jiems yra lengviau būti tarp žmonių. Jie nėra tokie individualistai. Lankančiam darželį vaikui tikimybė, kad jam užaugus bus lengviau gyventi su kitais žmonėmis išauga”, – teigė A. Atas.
Kita vertus, psichologas pažymėjo, kad jokio amžiaus vaikui nederėtų darželyje praleisti 24 valandas per parą veikiančiose grupėse.
„Įstaigos prisitaiko prie visuomenės poreikių. Valdžia turėtų galvoti, kaip sudaryti sąlygas motinai būti su vaiku. Toks modelis yra absurdiškas, kai mama ištisai dirba, o vaikas yra institucijoje. Tai yra didelė problema”, – sakė A. Atas.
Bendrai situaciją darželiuose vaikų psichologas įvertino teigiamai. Pasak jo, dažniausiai vaikui problemos kyla dėl situacijos šeimoje, o ne dėl darželio.
„Palyginti su sovietmečiu, dabar situacija labai pasikeitė. Yra labai gerų ikimokyklinio ugdymo įstaigų”, – pažymėjo A. Atas.
Kalbėdamas apie vaikų problemų sprendimą, vaikų psichologas pažymėjo, kad turi keistis valstybinė politika. „Gyvename ne tam, kad dirbtume, bet dirbame tam, kad gyventume kaip žmonės, o ne kaip kažkokie robotai, kurie inkubatoriuose ar dar kur pradėsime vaikus auginti”, – pokalbį baigė psichologas.
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2009 metų pradžioje šalyje gyveno 181 tūkst. 1-6 metų amžiaus vaikų, iš jų 95,1 tūkst. lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Mažylių, lankančių lopšelius, darželius arba jiems skirtas grupes mokyklose, dalis kasmet didėjo: 2000 metais tokių buvo 41 proc., 2005 metais – 53 proc., 2008 metais – 58 proc.
2008 metų pabaigoje darželius ir specialias mokyklų grupes lankė 89 tūkst., arba 75 proc., 3-6 metų amžiaus vaikų. 2008 metų pabaigoje darželius lankė 64 proc. trimečių, 68 proc. keturmečių ir 69 proc. penkiamečių.
Tačiau po truputį daugėja 1-2 metų amžiaus vaikų, lankančių lopšelius. Praėjusių metų pabaigoje lopšelius lankė 14,7 tūkst., arba 24 proc., šios amžiaus grupės vaikų. Tuo tarpu 2000 metais tokių buvo tik 14 proc., 2005 metais – 21 proc.
Vaikų skaičius visą parą veikiančiose grupėse per metus išaugo nuo 3,3 tūkst. iki 5 tūkst., o tokių grupių skaičius – nuo 219 iki 237. Didžioji dalis, net 97 proc., tokių grupių veikė mieste.
Stebima tendencija, kad daugėja šešiamečių, lankančių priešmokyklinio ugdymo grupes: 2005 metais tokių buvo 86 proc., 2007 m. – 90 proc., 2008 metais – 91 proc.
