Šokiruojanti statistika
Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet iškyla viešumon kone apie 200 atvejų, kai įtariamas nepilnamečio seksualinis išnaudojimas (prievartavimas, tvirkinimas, žaginimas). Didžiąją dalį šio skaičiaus sudaro lytinio smurto prieš vaikus (iki 14 metų) atvejai.Anot psichologės Jolitos Adomaitytės, nepilnamečių lytinės prievartos faktai išties stulbina – skaičiuojama, kad ne mažiau kaip 10 procentų vaikų yra patyrę seksualinę prievartą. Ją patiria kas ketvirta mergaitė ir kas šeštas berniukas (iki 18 metų). O kas penktas vaikas yra seksualiai užkabinėjamas, kai naršo internete.Vidutinis nukentėjusių vaikų, apie kuriuos buvo pranešta teisėsaugai, amžius yra 9 metai.Daugiau kaip 20 procentų lytiškai išnaudotų vaikų yra mažesni nei 8 metų.
Iškreiptų vertybių aukos
Psichologė Joleta Norkienė sako, kad net apie 40 procentų lytiškai išnaudotų vaikų tai patyrė savo šeimose. „Anksčiau šeimos kultūra buvo labai uždara, todėl apie tokius faktus mažiau girdėjome, mažiau žinojome, – įsitikinusi J. Norkienė. Anot jos, padėtis keičiasi dėl žmogaus vertybių perkainojimo.Tai patvirtino ir pedagogės. „Pavyzdžiui, šeimoje yra nuogo kūno kultas – visi šeimos nariai mėgsta vaikščioti nuogi, nesidrovi vienas kito, – pasakojo viena pedagogė. – Vaikų darželyje toks kūno nuogumas netoleruojamas, nes daugiau vaikų savo namuose auklėjami kitaip. Tačiau kaip elgtis su berniuku, nuolat viešai besididžiuojančiu savo lyties organais ir su jais žaidžiančiu, jeigu jis, paprašytas užsimauti kelnaites, nuoširdžiai paaiškina, kad jo tėtis nuolat namuose atsistoja prieš veidrodį ir taip daro (masturbuojasi)?..”
Kita pedagogė teigė nuolat ieškanti gudrybių, kaip vieną mergaitę atpratinti nuo jos pomėgio daryti draugams kūno masažą, kokį namuose daro tėveliai vienas kitam ir savo vaikams. „Tas masažas man nepanašus nei į žaidimą, nei į medicininį masažą, – neslėpė auklėtoja. – Liečiamos intymiausios kūno vietos, kišami pirštai. „Masažuojamiems” vaikams tai, pastebėjau, patinka. Todėl tokiomis akimirkomis skubu auklėtinius sudominti kuo nors kitu – žaidimu, pasakojimu, netikėtu žvilgsniu pro langą”.
Elgesys ir nuotaikos pasikeičia
Ar vaikų atliekami masažai ir nuogų kūno dalių demonstravimas jau yra signalas, kad vaikas gali būti tapęs lytinės prievartos auka? Anot psichologės J. Norkienės, skubėti to įtarti nereikėtų, tačiau ilgiau stebėti tokį vaiką būtina. Mat specialistų išties nustatyta, kad seksualinę prievartą patyrę vaikai atvirai kalba apie seksą ir tai daro dažniau nei kiti, žino kur kas daugiau žargonų, kuriais vadinamos intymiosios kūno dalys ar seksualiniai veiksmai, išsiduoda neįprastais judesiais, o tvirkinti paaugliai atkreipia dėmesį seksualesniais drabužiais, išskirtiniu makiažu. Lytinę prievartą patyrę vaikai, kaip teigė psichologės, dažniau linkę ilgai nešiotis savo paslaptį, nes taip savo auką būna įkalbėjęs jo prievartautojas – neretai artimos aplinkos žmogus, turintis autoritetą vaiko akyse, įtikinęs, kad „tai yra normalu”.Tačiau žaidimų metu prievartautojo auka dažnai prasitaria – judesiu, žodžiu. „Tik tai reikia pastebėti, – teigė psichologė J. Norkienė. – Šis uždavinys – neatsiejama pedagogo darbo dalis. Būtina pastebėti ir atpažinti faktus, dėl kurių įtariamas seksualinis išnaudojimas. Bet paskui pedagogas neturi jų pats tirti, apklausinėti vaiko. Tai jau atlieka specialistų komanda. Ir negalima netikėti vaiku, jeigu jis apie tai pranešė. Nes vaikas išvis užsidarys ir toliau kentės, praras pasitikėjimą.”
Anot psichologų, lytinę prievartą patyręs vaikas gali staiga tapti liūdnas, atsiskyręs nuo kitų, susimąstęs, gali būti paraudusiomis akimis, nes daug verkęs ir neišsimiegojęs. Taip pat toks vaikas kartais elgiasi taip, lyg būtų mažesnio amžiaus – šliaužioja, čiulpia nykštį. Gali savo nuotaikas išreikšti smurtu – mušti draugus ar žaislus. Gali smalsiai apžiūrinėti lėlių tarpkojį, krūtinę, imituoti lytinį aktą, įkyriai klausinėti auklėtojų, ką reiškia viena ar kita seksualinius veiksmus apibūdinanti frazė (pavyzdžiui, „dulkintis iš paskutiniųjų”).Be elgsenos ženklų, išduodančių buvus lytinę prievartą, toks vaikas gali atkreipti dėmesį apetito ir miego pokyčiais (kankina košmarai), jam gali dažniau skaudėti pilvą, gali kankinti sunkumai vaikštant ar sėdint. Prievartautojo aukai gali skaudėti ar niežėti genitalijų plote, gali sutrikti šlapinimasis (daroma į kelnes, lovą).
Šiandien – auka, rytoj – pedofilas?
Abi psichologės teigė, kad viešumon iškyla toli gražu ne visi vaikų seksualinio išnaudojimo faktai, nes vieni lieka nepastebėti, neatpažinti, kitais atvejais aukų artimieji kategoriškai atsisako kreiptis į pareigūnus, nes jiems yra gėda, o treti, pranešus jiems apie sužinotus faktus, net nenori to klausytis – netiki, gali net apkaltinti pranešėjus šmeižtu, skuba griebti vaiką ir bėga į kitą vaikų ugdymo įstaigą. Ypač taip elgiasi prievartauto vaiko artimieji, kai nusikaltimas įtariamas ar jau ir padarytas normalia laikomoje šeimoje.
Antra vertus, remiantis jau teisėsaugininkų darbo patirtimi, ne vienas toks įtartas faktas po tyrimo buvo paneigtas, nes paaiškėjo, kad kaltinimai seksualiniu prievartavimu buvo tik vaiko tėvų tarpusavio vaidų išdava, noras įgelti, atkeršyti, apjuodinti, pasinaudojus vaiku.Statistika skelbia, kad net 75 procentai atvejų, dėl kurių kreipėsi lytinę prievartą patyrę suaugusieji, po tyrimo buvo pavadinti melu. Vaikų praneštų ir liudytų tokių atvejų muilo burbulais pavirto kur kas mažiau – 25 procentai. Psichologai linkę akcentuoti, kad yra labai svarbu išaiškinti vaikų lytinio išnaudojimo atvejus ir juos sustabdyti teisinėmis priemonėmis, nes pedofilų aukos pasmerktos visą gyvenimą dvasiškai kentėti, turėti rimtų psichologinių problemų. Be to, pedofilų aukos vėliau gali tą patį daryti su kitais vaikais. Mat polinkis į pedofiliją, anot specialistų, susiformuoja jau 6–8 metų vaikams. Jis gali būti įsitvirtinęs pasąmonėje, kaip tėvų baimės, vaikystėje patirto smurto, agresijos atspindys.
Tik faktai:
Ką daryti, esant lytinei prievartai, anonimiškai gali patarti:
Paramos vaikams centras (Vilniuje) – tel. (85) 271 59 80; 8611 43 567
„Vaiko namas” (Vilniuje) – tel. (85) 233 83 96
„Pastogės” (Kaune) – tel. (8 37) 31 39 12
Vaikų linija (anonimiškai; veikia nemokamai kasdien nuo 16 iki 21 val.) – tel. 8 800 11 111
Irena Zubrickienė
