Kūdikio atėjimas į pasaulį yra bene didžiausias ir džiaugsmingiausias įvykis kiekvienos šeimos gyvenime. Tačiau jis atneša ne tik begalę džiaugsmo ir laimės, bet taip pat ir labai didelę atsakomybę bei nemažas išlaidas. Juk kiekvienas iš mūsųs nori savo vaikui suteikti geriausias augimo sąlygas, jaukią ir patogią aplinką, pirkti tik kokybiškus drabužėlius, baldus bei kitas priežiūros priemones, o tokie pirkiniai nemažai kainuoja.
Tačiau kai pinigais nelyja ir nėra turtingų giminaičių, kurie galėtų padovanoti bent keletą kūdikiui reikalingų daiktų, tenka suktis kaip gali, kad ir pavyktų išsitekti su turimais pinigais, ir vaikelis būtų aprūpintas viskuo, kas jam reikalinga. Kūdikio kraitelis susideda iš daugybės smulkesniu ir didesnių daiktų – nuo čiulptukų, vystyklų, drabužėlių iki lovelės, automobilinės kėdutės ir vežimėlio. Vaikiškas vežimėlis – vienas svarbesnių pirkinių, kadangi be jo neįmanoma išeiti su kūdikiu į lauką, o grynas oras kiekvienam vaikui reikalingas kasdien, kad jiji augtų sveikas, o jo imuninės sistema nuolat stiprėtų.
Vaikiško vežimėlio pirkimas sukelia tarp tėvų ko gero daugiausia diskusijų. Nepatyrusiems tėvams kyla daugybė dvejonių sprendžiant, kokį variantą pasirinkti, kadangi visiems norisi išsirinkti patogų ir kūdikiui, ir sau, ilgaamžį, lengvai valdomą, ir be visa ko, gražų vežimėlį už priimtiną kainą. O pasirinkimo įvairovė be galo didelė: šiuo metu Lietuvoje parduodami įvairiausiam skoniui ir piniginei tinkantys vežimėliai – nuo universalių, kurie gali būti naudojami ir kaip gaulimas vežimėlis naujagimiui, ir kaip sportinis sėdimas vežimėlis sėdėti pradėjusiam vaikui, iki trijų dalių vežimėlių, į kurių komplektaciją įeina lopšys, sportinė dalis ir automobilio kėdutė, o visos šios dalys gali būti tvirtinamos ant tos pačios važiuoklės. Kaip taisyklė, kuo sudėtingesni vežimėliai, tuo ir jų kainos didesnės.
Todėl mažiau pasiturinčios šeimos, negalinčios vien vežimėliui išleisti keleto tūkstančių litų, renkasi arba geros firmos, bet panaudotą vežimėlį, arba perką naują, bet paprastesnį ir pigesnį. Taigi, tokioms mažaiau pasiturinčioms šeimoms priklauso ir mūsų šeima. Papasakoti, kaip mes apsigavome, pirkdami pigų vežimėlį. Besilaukdami pirmagimio, stengėmės labai taupyti pinigus, kad galėtume įsigyti visus vaikeliui reikalingus daiktus, ir mums pavyko – iki jo gimimo buvome pilnai pasiruošę, ir nors daug kas buvo nenauja, tačiau vis dar geros būklės. Rinkdamiesi vežimėlį, ilgai svarstėme ir diskutavome, ilgai ieškojome tinkamo varianto, tačiau jam skirti galėjome tik keletą šimtų litų.
Vieną dieną populiariausiame Lietuvos skelbimų portale radau skelbimą, kuriame buvo siūlomi nauji universalūs vežimėliai labai geromis kainomis. Jų dizainas mums labai patiko, o pasidomėję šių vežimėlių gamintojais, nusprendėme, kad jie yra ir gana kokybiški. Abu su vyru šiek tiek dvejojome, kadangi labiau patyrę draugai nrekomendavo pirkti universalaus vežimėlio – mat jie ne tokie patogūs, kaip trijų dalių vežimėliai, tačiau galų gale apsisprendėme – norime, kad vežimėlis tarnautų ne tik pirmagimiui, bet ir kitiems mūsų vaikams. Perkant naują, tokia tikimybė didesnė, negu perkant seną ir kelių vaikų jau atvažinėtą vežimėlį.
Taigi, mes jį nusipirkome ir džiaugėmės kokią savaitę – vėliau prasidėjo bėdos. Pirmiausia pradėjo girgždėti vienas ratas. Vėliau, kai vaikas pradėjo sėdėti, pasirodė, kad jis baisiai nepatogus – kadangi nugarėle neturi jokio paminkštinimo, užmigti jame praktiškai nepavyksta, nes per kieta gulėti. Visiškai baisu pasidarė tada, kai manvažiuojant tolokai nuo namų vidury laukų tiesiog ėmė ir nukrito vienas ratas: šiaip ne taip parsigavom namo, bet į tokią situaciją papulti niekam nelinkėčiau…Taigi, jei kas atsuktų laiką atgal, tikrai mieliau pirkčiau nors ir ne naują, bet geros firmos vežimėlį.
