Atžalos elgesiu mokykloje piktinasi pedagogai. Su juo nesutaria dauguma bendraamžių. Mano vaikas kitoks? Kaip jam padėti, kai tradiciniai metodai neefektyvūs?
Vaiko elgesys neprognozuojamas
Neuropsichologinė sensomotorinė korekcija (NSK) – P. Mašioto pradinės mokyklos skelbimų lentoje išvydusi juodai paryškintus, iki tol negirdėtus žodžius, kaunietė Ilona stabtelėjo.
Skelbime toliau buvo dėstoma, esą NSK padeda vaikams, kurie kenčia nuo hiperaktyvumo ar hipoaktyvumo, judesių koordinacijos, miego, kalbos sutrikimų, vaikų cerebrinio paralyžiaus ar autistinių požymių ir kitų panašių negalavimų.
„Kodėl susidomėjau šia informacija? Štai jums atsakymas”, – glostydama tamsiaplaukio berniuko galvą, šyptelėjo moteris.
Dvylikametis Kristijonas – Ilonos sūnus, regis, niekuo neišsiskiria iš savo bendraamžių: normalaus kūno sudėjimo, smalsaus žvilgsnio. Tačiau jam kur kas sunkiau nei klasės bičiuliams sekasi skaityti.
„Jis kenčia nuo disleksijos – specifinio skaitymo sutrikimo, – sūnaus negalavimus ėmė vardinti kaunietė. – Sunkiai koncentruoja dėmesį. Be to, jo emocijos neprognozuojamos. Vieną minutę gali siautėti kaip audra, kitą – sėdėti visiškai ramus.”
Galvos traumų ar ligų, galėjusių pakenkti smegenims, berniukas niekada nepatyrė. Moteris mano, kad toks sūnaus elgesys yra gimdymo pasekmė.
„Nesuskaičiuočiau, kiek valandų praleidau prie kompiuterio, bandydama surasti tinkamą pagalbą savo sūnui. Deja…”, – atsiduso motina. Pokalbis su NSK specialistėmis jai suteikė vilties.
Kas yra NSK?
Tai kelių lygių daugiaplanė programa, skirta atminties, mąstymo, dėmesio ir kalbos vystymui.
„NSK tikslas – atliekant įvairius fizinius pratimus stimuliuoti galvos smegenų struktūras. Lietuvoje tokia programa – naujiena”, – tikino NSK specialistės Jolanta Lazutkienė.
Žinių apie šią programą ji kartu su kolege Raimonda Girčiene sėmėsi Latvijoje, pas programos autorius, rusų specialistus. Jau metus kaunietės šią metodiką taiko mūsų šalyje.
„Kol žmonės nežino, kas tai – žiūri atsargiai. Tačiau pabandę programą rekomenduoja ir kitiems”, – R.Girčienė vylėsi, kad NSK išpopuliarės.
Korekcija rekomenduojama tiek turintiems sutrikimų, tiek sveikiems vaikams nuo penkerių metų, paaugliams, įvairaus amžiaus asmenims po insulto, jei nėra asmenybinių pakitimų.
Programa neleistina esant genetinei patologijai, sergant epilepsija, psichikos ligomis, tais atvejais, kai būtina vartoti medikamentus.
„Sensomotorinės korekcijos metu vaistų vartoti nepatartina, kad organizmas pats išmoktų susitvarkyti su ligomis ir įgautų imunitetą”, – įspėjo J.Lazutkienė.
Kelio atgal nėra
NSK programos trukmė – devyni mėnesiai. Kas tris mėnesius prieinama prie naujo etapo.
„Tai sunkus, atsakingas, visiško atsidavimo reikalaujantis darbas, kuriame dalyvauja pacientas, jo artimieji ir specialistas”, – neslapukavo R.Girčienė.
Pirmojo, energetinio lygio metu aktyvuojamos galvos smegenų kamieninės struktūros, orientuojamasi į kvėpavimo, relaksacijos ir tonuso reguliavimą, vystoma pusiausvyra.
Antrasis lygis padeda stabilizuoti sąveiką tarp smegenų pusrutulių. Šiame lygyje įvaldomi pratimai, padedantys vystyti ritmo suvokimo jausmą, atminties galimybes. Taip pat formuojamas aplinkos suvokimas, vikrumas, dėmesys.
Trečiasis lygis – kontrolės. Jo metu vystoma kaktinė galvos smegenų sritis, atsakinga už dėmesio ir atminties suvokimą, savikontrolę, intelektą, mąstymo procesų vystymą, savireguliaciją.
„Sunkesniais atvejais NSK gali užtrukti iki metų ir dar ilgiau, – R.Girčienė perspėjo, kad prieš pradedant programą reikia tvirtai apsispręsti, mat ją pradėjus kelio atgal nėra. – Nutraukus programą anksčiau, net ir po aštuonių mėnesių darbo, visi pasiekti rezultatai sugrįžta į pradinį lygį.”
Per darbo praktiką specialistei pasitaikė vienas pacientas – avarijoje sužalotas jaunuolis, kuris programos atsisakė po kelių savaičių.
Stebi pirmus pokyčius
Užsiėmimai trunka vieną valandą. Jie yra individualūs. Su specialistu dirbama vieną arba du kartus per savaitę. Tomis dienomis, kai nesusitinka su J.Lazutkiene, pratimus Krisitijonas atlieka kartu su mama.
„Retsykiais, grįžęs po pamokų, sūnus suraukia nosį ir ima niurzgėti, kad nenori daryti vieno ar kito pratimo. Tačiau žinome, kad jokių nuolaidų negali būti”, – tvirtai kalba Ilona.
Kristijonas NSK lanko jau mėnesį. Paklausta, ar spėjo pamatyti teigiamų pokyčių, Ilona neslėpė, kad dar per anksti juos įžvelgti. Realesnius rezultatus esą bus galima pamatyti mažiausiai po 4–5 mėnesių. Tiesa, anglų kalbos mokytoja berniuką pagyrė, kad šis ėmė kur kas geriau skaityti.
J.Lazutkienė šeštą mėnesį dirbdama su 16–os metų mergaite, kuriai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, pastebėjo, kad ji ėmė aktyviau reikšti nuomonę, domėtis stalo žaidimais, ilgiau būna susikaupusi, jei kuo susidomi. Mergaitės mama taip pat džiaugėsi, kad dukra aiškiau reiškia savo mintis, kalba sklandesniais sakiniais.
„Galima tikėtis pačių geriausių rezultatų. Keli mūsų pacientai džiaugėsi, kad NSK padėjo išspręsti mitybos, pykinimo automobilyje, naktinio šlapinimosi problemas, susitvarkė miego režimas, padidėjo darbo efektyvumas”, – pacientų sėkmės atvejus vardijo R.Girčienė.
|
Sensomotorinė korekcija gali padėti, esant tokiems požymiams: greitas nuovargis, kūno įtampa, įkyrūs veiksmai (nagų kramtymas, kojos supimas, plaukų sukimas, betikslis bėgimas, lingavimas, ankstyva masturbacija, ir pan.), judesių koordinacijos sunkumai, nepakankamas orientavimasis laike ir aplinkoje, sunkiai išlaikomas dėmesys, negalėjimas išsėdėti vienoje vietoje, veiklos organizavimo sunkumai, nesugebėjimas įsiminti informacijos, rašymo ir skaitymo, kalbos, bendravimo sunkumai, emocinės problemos: greita nuotaikų kaita, kaprizingas užsispyrimas ir kt., kvėpavimo, apetito, miego sutrikimai, hipoaktyvumas ar hiperaktyvumas. |
|---|
