Gegužės 28d. Šeštadienis

Netolerancijos vaikai išmoksta mokyklose

2013 Birželio 10d.
Peržiūrų skaičius: 26912
Netolerancijos vaikai išmoksta mokyklose

Moksleiviai šalies mokyklose išmoksta dominuojančios kultūros ir grupių normas laikyti vienintelėmis teisingomis, rodo tyrimas.

Pagal tai jie vertina kitų tautų, rasės, tikėjimo atstovus, homoseksualus, neįgaliuosius - žmones, kurie Lietuvoje patiria netoleranciją ir diskriminaciją.

"Bendrojo lavinimo mokyklose skiriama per mažai dėmesio vaikų tolerancijos ir kultūrų pažinimo ugdymui", - tvirtina Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė dr. Jolanta Reingardė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedros docentė dr. Nida Vasiliauskaitė ir Mykolo Romerio universiteto psichologijos doktorantė Rasa Erentaitė, atlikusios pirmąjį Lietuvoje ugdymo turinio tyrimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apklausti pedagogai ir būrys dešimtokų, analizuoti pamokose naudojami vadovėliai ir metodinė medžiaga. Jis buvo atliktas pagal projektą "Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvius socializacijos metodus" (vadovas - Vytautas Valentinavičius).

Multikultūralizmas suprantamas per siaurai

Tyrimu buvo siekiama ištirti, kaip ugdymo įstaigose skatinamas mokinio tolerancijos suvokimas ir multikultūrinis pažinimas. Nors multikultūriškumas dažnai siejamas tik su etniškumu, rase ir religija, jis apima kur kas įvairesnes dimensijas. Ekspertės nagrinėjo ir seksualinio tapatumo, įgalumo bei lyties aspektus.

Švietimo institucijos esą keičia arba įtvirtina įsišaknijusius stereotipus. Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad jose pasaulis tebedalijamas į "daugumos" ir "mažumos", o pirmoji reprezentuoja vienintelį teisingą, normalų, tvarkingą, gerbtiną ir siektiną gyvenimo būdą. Nepaisant tam tikrų pasiekimų žmogaus teisių srityje, "mažumos"/"kitos" socialinės kultūrinės grupės Lietuvoje patiria socialinę nelygybę.

Multikultūrinis ugdymas Lietuvos mokyklose dažniau suprantamas kaip pilietinio ugdymo dalis. Tyrėjų žodžiais, moksleiviams tik kalbama apie demokratiją, bet jie neugdomi veikti pagal demokratijos nustatytas taisykles. "Mokykloje vyraujančios paternalistinės nuostatos mokinių atžvilgiu, pedagogų fobijos ir stereotipinis mąstymas prasilenkia su pilietinio ugdymo tikslais. (...) tarp moksleivių apstu stereotipinio mąstymo, nepagarbos ir netolerancijos lygybės idealams, "mažumų" teisėms bei abejingumo likusio globalaus pasaulio problemoms", - teigiama ataskaitoje.

Tyrėjos gruodžio-sausio mėnesiais anoniminių anketų būdu apklausė 94 įvairių dalykų mokytojus iš Vilniaus ir Kauno miestų bei Klaipėdos rajono ir 213 dešimtokų iš Vilniaus, Kauno ir Trakų. 91 proc. mokytojų - moterys, beveik tiek pat jų - lietuviai. Pedagogų amžius - 23-65 metų, jie dėsto vyresnėms klasėms. Tarp moksleivių taip pat dominavo lietuviai (73 proc.), dar buvo lenkų (10 proc.), rusų (8 proc.), baltarusių (2 proc.) ir ukrainiečių (0,5 proc.), kai kurie tautybės nenurodė.

Ekspertėms rūpėjo, kiek mokytojams ir moksleiviams priimtina tarp savo mokytojų/moksleivių, klasiokų/kolegų, kaimynų ir artimų draugų turėti kitos religijos, tautybės, rasės atstovų, homoseksualų ir neįgaliųjų. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš atsakymo variantų šešių balų skalėje nuo 1 (visiškai priimtina) iki 6 (visiškai nepriimtina). Moksleivių tolerancija kitatikiams įvertinta 0,87 balo, mokytojų - 0,89; kitataučiams - atitinkamai 0,90 ir 0,92), kitų rasių atstovams - 0,89 ir 0,92, homoseksualams - po 0,94, neįgaliesiems - 0,87 ir 0,92.

Kaip teigiama ataskaitoje, palankiausiai mokytojai nusiteikę kitos tautybės ir religijos atstovų atžvilgiu. Homoseksualai vertinami nevienareikšmiškai ir ne taip palankiai, kaip kitos grupės (nepalankiausiai nusiteikę klaipėdiečiai).

35 proc. mokytojų nepriimtina savo aplinkoje turėti homoseksualių moksleivių, 37 proc. nurodė, kad būtų nepriimtina bendrauti su homoseksualiais kolegomis, 38 proc. nenorėtų gyventi homoseksualų kaimynystėje, 45 proc. nenorėtų jų turėti tarp artimiausių draugų. Tolerantiškiausius mokytojus tyrėjos sutiko Vilniuje. Jos spėjo, kad tai nulėmė didesnė sostinės etninė, kalbinė ir religinė įvairovė, didesnė kasdienių tarpkultūrinių kontaktų tikimybė.

Mokytojams mieliausios - moterys

Pedagogai buvo paprašyti kiekvieną socialinę grupę (lietuvius, kitų tautų, tikėjimų ir rasių atstovus, neįgaliuosius, moteris, vyrus, homoseksualus) įvertinti pagal devynias būdvardžių priešybes (malonus-atgrasus, patikimas-nepatikimas, švarus-nešvarus, silpnas-stiprus, įtakingas-neįtakingas, drąsus-bailus, darbštus-tingus, aktyvus-pasyvus, emocionalus-logiškas).

Daugiausia teigiamų asociacijų mokytojams sukelia moterys: jos siejamos su emocionalumu, švara, darbštumu, malonumu, patikimumu, aktyvumu ("moteriškais" mūsų kultūroje laikomais bruožais). Vyrams priskiriami mūsų kultūroje vertinami bruožai: įtaka, logika, drąsa, stiprumas.

Lietuviams priskiriami darbštumas ir švara. Kauno pedagogai įžvelgė didesnį prasminį atstumą tarp lietuvių ir kitataučių, nei jų kolegos Vilniuje ir Klaipėdoje - tyrėjos tai paaiškino miesto etniniu homogeniškumu ir retais apklaustų pedagogų tarpkultūriniais kontaktais.

Kitų tautų ir tikėjimo atstovus mokytojai apibūdino kaip emocionalius, aktyvius, drąsius ir stiprius. Neįgaliesiems ir homoseksualams teigiami bruožai priskiriami rečiau. Pirmieji laikomi darbščiais, maloniais ir patikiais, bet neįtakingais ir neaktyviais, antrieji - emocionaliais, nepatikimais, silpnais, neįtakingais, aktyviais ir švariais. Beje, jei moteris ir vyrus apklaustieji paprastai vertino remdamiesi asmenine patirtimi, nuomonę apie homoseksualus grindė viešai skelbiama informacija.

Daugiausiai informacijos apie skirtingas visuomenės grupes mokytojai gauna iš žiniasklaidos, kuri esą kuria ir reprodukuoja stereotipus, kursto neapykantą, seksizmą, homofobiją, ksenofobiją, ir interneto.

Pedagogai pripažino, kad nėra pakankamai pasirengę darbui su ne lietuvių kilmės bei neįgaliais vaikais, skleisti žinias apie etninę įvairovę, lyčių nelygybės problemas, diskriminaciją. Beveik visose mokyklose labiausiai akcentuojami skirtumai, susiję su negalia ir etnine įvairove, mažiausiai kalbama apie homoseksualumus. Paprastai mokytojai tiesiog aptaria vadovėlyje pateiktą ar papildomą medžiagą, kalba apie diskriminaciją ir jos priežastis, rečiausiai analizuoja diskriminuojamų grupių padėtį užsienyje ir Lietuvoje, socialinės atskirties istoriją.

Daugiausiai žinių gauna iš interneto, o ne mokytojų

Moksleiviai tolerantiškiausiai vertina kitų tautų ir tikėjimų atstovus, kiek santūriau - neįgaliuosius, nepalankiausiai - homoseksualus (kiek prastesni rodikliai užfiksuoti Kaune). Vyrai laikomi logiškais, stipriais, drąsiais ir įtakingais, moterys - aktyvios, darbščios, malonios ir švarios (labiausiai iš visų vertintų grupių). Kai kurie teigiami bruožai priskiriami neįgaliesiems (patikimi, logiški, malonūs). Homoseksualai laikomi emocionaliais, tingiais, nepatikimais, bailiais ir neįtakingais. Kitatikiai dažniausiai suvokiami kaip nešvarūs, o lietuviai - kaip atgrasūs.

Pozityviausiai moksleiviai vertina moteris ir vyrus, neigiamiausiai - homoseksualus, kitaip tariant, lytiškumas suvokiamas kaip svarbesnė charakteristika, nei atstovavimas tam tikrai tautybei ar tikėjimui.

Priešingos savybės priskiriamos ir vyrams bei moterims (jie siejami su jėgą ir veiklą, o jos - su emociniais bruožais). Tiesa, moterys laikomos darbščiomis - tai aiškinama stereotipiniais lyčių vaidmenimis (vaikams labiau matomas jų darbas namuose ir ugdymo įstaigose).

Vilniečiai lietuviams dažniau priskyrė pasyvumą ir švarumą, o kauniečiai su lietuviais labiau siejo stiprumą, atgrasumą, patikimumą, drąsą, švarumą, įtaką.

Daugiausi žinių apie visuomenės grupių skirtumus paaugliai gauna iš interneto ir žiniasklaidos, tik tuomet seka mokytojai ir vadovėliai. Mažiausiai informacijos ateina iš pačių socialinės atskirties grupių atstovų ir per užklasinius užsiėmimus.

Apklaustieji tvirčiausiomis laiko pedagogų žinias, susijusias su pilietiškumo ugdymu, žmogaus teisėmis ir įsitikinimų laisve, skeptiškiausiai vertina jų žinias apie seksualinių mažumų diskriminaciją ir lyčių nelygybę. Diskusijos apie socialinę-kultūrinę įvairovę ir nelygybę nėra dažnos. Kad nebūna pokalbių apie homoseksualus, nurodė trečdalis moksleivių, lyčių lygybę - beveik ketvirtadalis, apie kitatikius - penktadalis, neįgaliuosius - beveik tiek pat, etnines mažumas - kas dešimtas.

Paaugliai mokosi dainų užsienio kalbomis, kuria atitinkamą vaizdinę medžiagą, susitinka su skirtingų etninių grupių atstovais, kartu su mokytojais vyksta į ekskursijas užsienyje. Bet maždaug pusė tyrime dalyvavusių moksleivių pažymėjo, kad niekada nedalyvauja šiose veiklose mokykloje. Pasirodė, jog kuo palankesnis psichologinis klimatas klasėje, tuo moksleiviai tolerantiškesni tirtų socialinių grupių atžvilgiu. Su tuo susijusi ir tvarka klasėje bei psichologinis klimatas mokykloje.

Mažiausiai dėmesio skiria lyties ir seksualinės orientacijos nulemtam savitumui

Pagrindinė multikultūrinio ugdymo mokykloje idėja - skatinti kultūrinį pliuralumą, o ne separatizmą; griauti stereotipinį požiūrį, kad tai kelia grėsmę lietuviškai tapatybei; skatinti suprasti skirtingas socialines grupes, kad moksleiviai galėtų rinktis jų asmeninei savirealizacijai artimiausias vertybes.

Toks ugdymas, anot eksperčių, turėtų kritiškai vertinti "daugumai" atstovaujančių socialinių grupių privilegijas, analizuoti išankstinius nusistatymus ir stereotipus "mažumos" grupių atžvilgiu, strereotipų kilmę, taikyti įvairius pažinimo "iš vidaus" metodus.

Lietuvos visuomenės nepakantumas "kitokiems" yra vienas didžiausių Europoje. Mūsų kultūroje vyraujantį šių žmonių menkinimo ir nuvertinimo diskursą esą reikia keisti naujomis prasmėmis - multikultūrinis ugdymas tam atveria plačias galimybes.

"Mokiniai mokykloje išmoksta dominuojančios kultūros ir grupių ("mes") normas laikyti vienintelėmis teisingomis, normaliomis ir nekintančiomis - atskaitos tašku, pagal kurį (nu)vertinami visi kiti ("jie"). Šią probleminę situaciją reikia keisti dekonstruojant pozityvistinę normos sampratą, atskleidžiant jos subjektyvumo ir sąsajų su galios struktūromis (rasizmu, seksizmu, eidžizmu, ksenofobija, homofobija ir pan.) esmę", - pažymėjo tyrėjos.

Multikultūrinio ugdymo procese svarbu ir tai, kas nutylėta. Mokyklose akcentuojami skirtumai, susiję su negalia, etnine ir religine įvairove, o lyties ir seksualinės orientacijos nulemtiems savitumams skiriama mažiausiai dėmesio. Anot eksperčių, pedagogų kompetencija šioje srityje yra menka. Jos pasigedo nuoseklios nacionalinio lygmens paramos sistemos: politinės valios, finansinių išteklių, pedagogų ir pilietinės visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą, sprendimų įgyvendinimo stebėsenos.


Vaistai nuo kiaulių gripo nerekomenduojami vaikams

Vaistai nuo kiaulių gripo nerekomenduojami vaikams

Britų mokslininkai paskelbė abejoją sveikatos ministerijos rekomendacijomis, kad visiems kiaulių gripo simptomus pajutusiems asmenims reikia vartoti priešvirusinius vaistus "Tamiflu" ir "Relenza". Žurnale "British Medical...


Kas antras šiandieninis kūdikis sulauks 100 metų

Kas antras šiandieninis kūdikis sulauks 100 metų

Daugiau kaip pusė šių dienų kūdikių, gimusių išsivysčiusiose šalyse, sulauks 100 metų, teigia mokslininkai. Tyrimui vadovavęs danų mokslininkas Kaare Christensenas teigia, kad gyvenimo trukmė ilgėja nuo 1840 metų ir nėra jokių ženklų, kad ši...


Širdies ydų diagnostika – dar motinos pilve

Širdies ydų diagnostika – dar motinos pilve

Iš tūkstančio naujagimių beveik dešimtadalis gimsta su įvairiomis širdies ydomis. Kai kurias jų galima įžvelgti dar motinos įsčiose. Į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) susirinkę akušeriai-ginekologai iš visos Lietuvos mokėsi, kaip nustatyti...


Mažojo ligoniuko kaprizai

Mažojo ligoniuko kaprizai

Kai mažylis suserga, net griežčiausi tėvai tampa atlaidesni, paslaugesni ir dėmesingesni. Vaikas, žiūrėk, ima tuo ir pasinaudoja. O kartais net pats nusprendžia pasikviesti į pagalbą ligą, kaip geriausią draugą. Užklupusi liga visus mus paverčia...


Vokietijoje kas devinta nėščioji nevengia alkoholio

Vokietijoje kas devinta nėščioji nevengia alkoholio

Vokietijoje kas devinta nėščioji, nepaisydama pavojaus savo kūdikiui, nevengia alkoholio, praneša agentūra AP. Per apklausą, kuri buvo atlikta žurnalo "Baby und Familie" užsakymu, 11,7 proc. moterų nurodė nėštumo metu bent retkarčiais...


Bus, kaip Dievas duos? Ne, bus, kaip nuspręsiu!

Bus, kaip Dievas duos? Ne, bus, kaip nuspręsiu!

Žinote posakį apie optimistą ir pesimistą? Kai stiklinė yra iki pusės pripildyta, vienas iš jų mato ją puspilnę, kitas – pustuštę. Ir taip skirtingai matyti gali jau maži vaikai. Kaip manote, kokių savybių reikia žmogui, kad jam gyvenime...


šų mamų vaikai elgiasi prasčiau

šų mamų vaikai elgiasi prasčiau

Vienišų mamų auginami vaikai elgiasi prasčiau nei vaikai, užaugę pilnose šeimose, teigia tyrimą atlikę Didžiosios Britanijos mokslininkai, kuriais remiasi šalies dienraštis "The Daily Telegraph". Buvo tirta apie 14 tūkst. vaikų,...


Tyrimas: tėčiai turi žaisti su vaikais, o juos auklėti privalo mamos

Tyrimas: tėčiai turi žaisti su vaikais, o juos auklėti privalo mamos

Tėveliai, jei jūs norite išvengti pykčių ir barnių su žmona, palikite vaikų auklėjimą moteriai. Jums tereikia su atžala žaisti. Kaip rašo dailymail.co.uk, poras sieja stipresni ryšiai, jei vyras nesikiša į vaikų auklėjimą, tačiau nepamiršta su...


Sin­dro­mas, pa­si­glem­žian­tis kū­di­kio gy­vy­bę be jo­kio per­spė­ji­mo

Sin­dro­mas, pa­si­glem­žian­tis kū­di­kio gy­vy­bę be jo­kio per­spė­ji­mo

Jau­na tvar­kin­ga Re­na­tos ir Gin­ta­ro Pau­liu­kai­čių šei­ma dar ne­at­si­ga­vu­si po pa­tir­tos tra­ge­di­jos - vie­nin­te­lės duk­re­lės,...


Kūdikiams maistas – su jiems mirtinai pavojingu vandeniu

Kūdikiams maistas – su jiems mirtinai pavojingu vandeniu

Daugiau nei pusė Kėdainių ir Raseinių šulinių, iš kurių semiamą vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai, yra užteršti nitratais. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai nustatė, kad 58,5 proc. šulinių, kurių vandenį maistui vartoja...


Jaunai mamai šokas – jos mažylė gimė su dantimis

Jaunai mamai šokas – jos mažylė gimė su dantimis

Jaunai mamai neteks maitinti savo naujagimės krūtimi, mat mažylė gimė su dviem priekiniais dantukais. Kaip praneša dailymail.co.uk, 25 –erių metų Patricija Caulfield perlinius dukros Fionos dantukus pastebėjo dar ligoninėje. "Kai ji...


Mamos balsas gelbėja nuo streso

Mamos balsas gelbėja nuo streso

Nevalgykite šokoladinio torto ar nebeeikite į jogos treniruotes. Lengviausias būdas sumažinti įtampą - paskambinti savo mamai. Kaip praneša dailymail.co.uk, tyrėjai atrado, kad mamos balso klausymasis gali skubiai nuraminti, o telefono skambutis...


Ką daryti, kad mokslas nekenktų sveikatai

Ką daryti, kad mokslas nekenktų sveikatai

Nemažai mokinių į mokyklą vis dar tempia gerokai sunkesnes kuprines, nei rekomenduoja gydytojai. Medikai jau seniai siūlo bausti mokytojus, dėl kurių moksleiviai kasdien tampo per sunkias kuprines. Tačiau vaikų tėvai, netikrinantys, ar vaikas į...


Moterys, turinčios pirmą kraujo grupę, rizikuoja neturėti palikuonių

Moterys, turinčios pirmą kraujo grupę, rizikuoja neturėti palikuonių

Moterims, kurios turi pirmą kraujo grupę (0), vėlyvajame amžiuje dvigubai sumažėja tikimybė susilaukti atžalų. Kaip praneša dailymail.co.uk, 0 kraujo grupę turinčių moterų kiaušinėlių yra mažiau ir jie yra prastesnės kokybės. Tiesa, mokslininkai...


Kodėl maži vaikai neklauso, kas jiems sakoma?

Kodėl maži vaikai neklauso, kas jiems sakoma?

"Ar tu klausaisi manes? Ar aš tau neliepiau apsirengti? Aliooo?! Lauke šalta..." - štai tokiu principu vyksta daugelis dialogų tarp tėvų ir jų mažųjų atžalų. Atrodo, tarsi viskas, kas jiems sakoma, arba negirdima, arba pro vieną ausį...


Mažieji knarkliai

Mažieji knarkliai

"Sūnus pradėjo naktimis knarkti. Knarkimas nestiprus, bet panašus į suaugusiojo. Ar tai nėra koks nors sveikatos sutrikimas?" – klausia keturmečio Igno mama. Knarkimas – tai minkštojo gomurio audinio vibravimas, kai dėl...


Kodėl jis taip blogai elgiasi?

Kodėl jis taip blogai elgiasi?

"Jis visiškai neklauso – užsispyręs kaip ožiukas", "O mūsiškis parduotuvėje griūva ant žemės, jei nenuperkame, ko prašo"… Kodėl mažieji taip blogai elgiasi? Juk mes jų to nemokome. "Blogo" elgesio...


Apie spalvas

Apie spalvas

Beveik kiekvienas žmogus turi savo mėgstamą spalvą: asmenybės “raktas” yra ne tik tai, kokias spalvas žmogus mėgsta, bet ir kiek tų spalvų. Solidus ir rimtas žmogus ypač mėgsta vieną spalvą ir dar vieną-dvi. Jei kas tvirtina, kad...


Vaiko likimą tėvai formuoja dar įsčiose

Vaiko likimą tėvai formuoja dar įsčiose

Klausykitės klasikinės muzikos ir negalvokite apie vaiko lytį. Išmeskite buityje naudojamus chemikalus ir žiūrėkite, ką valgote. Tai priesakai moterims, trokštančioms, kad kūdikis gimtų sveikas. "Vaiko gyvenimas prasideda iki jo gimimo",...


Vaikų sveikatą tikrins ir odontologai

Vaikų sveikatą tikrins ir odontologai

Profilaktiškai kasmet sveikatą besitikrinantys moksleiviai privalės apsilankyti ir pas odontologą. Jau baiminamasi, kad naujoji tvarka dar labiau pailgins eiles poliklinikose. Pasiūlė odontologai Iki rugsėjo 15 dienos moksleiviai privalo...


Lietuvoje būti motinomis geriau nei JAV

Lietuvoje būti motinomis geriau nei JAV

Tarptautinės organizacijos "Save the Children" ("Gelbėkit vaikus") 2009 metų "Motinų indekse" Lietuvai skirta 22-oji vieta. Pirmoji sąraše - Norvegija, antroji - Australija, trečioji - Islandija, o ketvirtoji -...


Vaikams saugu vartoti daug vitamino D

Vaikams saugu vartoti daug vitamino D

Mokyklinio amžiaus vaikams vartoti daug vitamino D yra saugu, o galbūt net būtina, kad jų kraujyje susidarytų pakankami šios maistingosios medžiagos kiekiai, kurių reikia augantiems kaulams ir apskritai sveikatai. Vitamino D nepakankamumas yra...


Liūdni vaikai serga dažniau

Liūdni vaikai serga dažniau

Iš nelaimingų vaikų dažniausiai išauga ligoti žmonės ir invalidai. Prie tokios išvados priėjo mokslininkai iš Londono karališkojo koledžo (King's College London), remdamiesi tyrimo su daugiau nei 7 100 žmonių, gimusių 1950-1955 m.,...


Rūkaliai kenkia vaikų sveikatai

Rūkaliai kenkia vaikų sveikatai

JAV mokslininkai teigia, kad rūkantys tėvai kenkia savo vaikų sveikatai, net jei nerūko šalia jų, praneša BBC. Tyrimo, kuriame dalyvavo 1,5 tūkst. šeimų, rezultatai rodo, kad 95 proc. nerūkančių ir 85 proc. rūkalių sutiko, kad tiesioginiai...


Kodėl vis užgulta nosytė?

Kodėl vis užgulta nosytė?

Ramų vaiko miegą neretai apsunkina sloga. Jeigu ji tęsiasi vos kelias dienas, vaikas per daug dėl to nenuvargsta. Tačiau savaitėmis, mėnesiais ar net metais užsitęsęs apsunkęs kvėpavimas pro nosį ne juokais trikdo ramų vaiko miegą, nualina visą...


Trimetis vos nenumirė dėl alerginės reakcijos į vaikiškus skausmą malšinančius vaistus

Trimetis vos nenumirė dėl alerginės reakcijos į vaikiškus skausmą malšinančius vaistus

Trimetis Džordžas Viljamsas (George Williams) vos nenumirė nuo alerginės reakcijos į nereceptinius skausmą malšinančius vaistus vaikams. Tėvai sugirdė jam pusę arbatinio šaukštelio vaistų ir berniuko oda nuėjo pūslėmis. Kaip skelbia britų...


Mažo svorio naujagimiams būtina geležis

Mažo svorio naujagimiams būtina geležis

Nepakankamo svorio naujagimiams gresia geležies nepakankamumas, ir jiems reikia duoti geležies papildų, teigia Švedijos mokslininkai. Tyrimo metu mokslininkai tyrė kūdikius, kurie gimė 2-2,5 kilogramų svorio. Laikoma, kad normalus išnešioto...


Naujos rekomendacijos: po persileidimo neatidėliokite nėštumo

Naujos rekomendacijos: po persileidimo neatidėliokite nėštumo

Mokslininkai vėl nesutaria. Nuo 2005 metų Pasaulio sveikatos organizacija rekomendavo po persileidimo kitą nėštumą atidėti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Tačiau Škotijos mokslininkai nustatė, kad tikimybė išnešioti sveiką vaisių didesnė yra tada, jei...


Tėtis ir mama auklėja skirtingai

Tėtis ir mama auklėja skirtingai

"Negalima!", – subara tėtis. "O man mama leidžia!" – atkerta mažasis. Kažkur girdėta? O dar mūsų seneliai mena, kad prie vaikų ginčijamasi nebuvo – paprastai tėvo žodis būdavo pirmas ir paskutinis. Turbūt...


Atsakomybė prieš sergantį vaiką – neprarasti vilties

Atsakomybė prieš sergantį vaiką – neprarasti vilties

Aštuonerių metų joniškietis Redas Olšauskas supančio pasaulio neregi nuo gimimo. Nors mama ir seneliai vaiką vežiojo pas įvairius gydytojus, berniuko akytes plovė švęstu vandeniu, – vaikas net nereaguoja į šviesą. Bet artimieji tikisi...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9