Vasario 28d. Penktadienis

Netolerancijos vaikai išmoksta mokyklose

2013 Birželio 10d.
Peržiūrų skaičius: 26912
Netolerancijos vaikai išmoksta mokyklose

Moksleiviai šalies mokyklose išmoksta dominuojančios kultūros ir grupių normas laikyti vienintelėmis teisingomis, rodo tyrimas.

Pagal tai jie vertina kitų tautų, rasės, tikėjimo atstovus, homoseksualus, neįgaliuosius - žmones, kurie Lietuvoje patiria netoleranciją ir diskriminaciją.

"Bendrojo lavinimo mokyklose skiriama per mažai dėmesio vaikų tolerancijos ir kultūrų pažinimo ugdymui", - tvirtina Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė dr. Jolanta Reingardė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedros docentė dr. Nida Vasiliauskaitė ir Mykolo Romerio universiteto psichologijos doktorantė Rasa Erentaitė, atlikusios pirmąjį Lietuvoje ugdymo turinio tyrimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apklausti pedagogai ir būrys dešimtokų, analizuoti pamokose naudojami vadovėliai ir metodinė medžiaga. Jis buvo atliktas pagal projektą "Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvius socializacijos metodus" (vadovas - Vytautas Valentinavičius).

Multikultūralizmas suprantamas per siaurai

Tyrimu buvo siekiama ištirti, kaip ugdymo įstaigose skatinamas mokinio tolerancijos suvokimas ir multikultūrinis pažinimas. Nors multikultūriškumas dažnai siejamas tik su etniškumu, rase ir religija, jis apima kur kas įvairesnes dimensijas. Ekspertės nagrinėjo ir seksualinio tapatumo, įgalumo bei lyties aspektus.

Švietimo institucijos esą keičia arba įtvirtina įsišaknijusius stereotipus. Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad jose pasaulis tebedalijamas į "daugumos" ir "mažumos", o pirmoji reprezentuoja vienintelį teisingą, normalų, tvarkingą, gerbtiną ir siektiną gyvenimo būdą. Nepaisant tam tikrų pasiekimų žmogaus teisių srityje, "mažumos"/"kitos" socialinės kultūrinės grupės Lietuvoje patiria socialinę nelygybę.

Multikultūrinis ugdymas Lietuvos mokyklose dažniau suprantamas kaip pilietinio ugdymo dalis. Tyrėjų žodžiais, moksleiviams tik kalbama apie demokratiją, bet jie neugdomi veikti pagal demokratijos nustatytas taisykles. "Mokykloje vyraujančios paternalistinės nuostatos mokinių atžvilgiu, pedagogų fobijos ir stereotipinis mąstymas prasilenkia su pilietinio ugdymo tikslais. (...) tarp moksleivių apstu stereotipinio mąstymo, nepagarbos ir netolerancijos lygybės idealams, "mažumų" teisėms bei abejingumo likusio globalaus pasaulio problemoms", - teigiama ataskaitoje.

Tyrėjos gruodžio-sausio mėnesiais anoniminių anketų būdu apklausė 94 įvairių dalykų mokytojus iš Vilniaus ir Kauno miestų bei Klaipėdos rajono ir 213 dešimtokų iš Vilniaus, Kauno ir Trakų. 91 proc. mokytojų - moterys, beveik tiek pat jų - lietuviai. Pedagogų amžius - 23-65 metų, jie dėsto vyresnėms klasėms. Tarp moksleivių taip pat dominavo lietuviai (73 proc.), dar buvo lenkų (10 proc.), rusų (8 proc.), baltarusių (2 proc.) ir ukrainiečių (0,5 proc.), kai kurie tautybės nenurodė.

Ekspertėms rūpėjo, kiek mokytojams ir moksleiviams priimtina tarp savo mokytojų/moksleivių, klasiokų/kolegų, kaimynų ir artimų draugų turėti kitos religijos, tautybės, rasės atstovų, homoseksualų ir neįgaliųjų. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš atsakymo variantų šešių balų skalėje nuo 1 (visiškai priimtina) iki 6 (visiškai nepriimtina). Moksleivių tolerancija kitatikiams įvertinta 0,87 balo, mokytojų - 0,89; kitataučiams - atitinkamai 0,90 ir 0,92), kitų rasių atstovams - 0,89 ir 0,92, homoseksualams - po 0,94, neįgaliesiems - 0,87 ir 0,92.

Kaip teigiama ataskaitoje, palankiausiai mokytojai nusiteikę kitos tautybės ir religijos atstovų atžvilgiu. Homoseksualai vertinami nevienareikšmiškai ir ne taip palankiai, kaip kitos grupės (nepalankiausiai nusiteikę klaipėdiečiai).

35 proc. mokytojų nepriimtina savo aplinkoje turėti homoseksualių moksleivių, 37 proc. nurodė, kad būtų nepriimtina bendrauti su homoseksualiais kolegomis, 38 proc. nenorėtų gyventi homoseksualų kaimynystėje, 45 proc. nenorėtų jų turėti tarp artimiausių draugų. Tolerantiškiausius mokytojus tyrėjos sutiko Vilniuje. Jos spėjo, kad tai nulėmė didesnė sostinės etninė, kalbinė ir religinė įvairovė, didesnė kasdienių tarpkultūrinių kontaktų tikimybė.

Mokytojams mieliausios - moterys

Pedagogai buvo paprašyti kiekvieną socialinę grupę (lietuvius, kitų tautų, tikėjimų ir rasių atstovus, neįgaliuosius, moteris, vyrus, homoseksualus) įvertinti pagal devynias būdvardžių priešybes (malonus-atgrasus, patikimas-nepatikimas, švarus-nešvarus, silpnas-stiprus, įtakingas-neįtakingas, drąsus-bailus, darbštus-tingus, aktyvus-pasyvus, emocionalus-logiškas).

Daugiausia teigiamų asociacijų mokytojams sukelia moterys: jos siejamos su emocionalumu, švara, darbštumu, malonumu, patikimumu, aktyvumu ("moteriškais" mūsų kultūroje laikomais bruožais). Vyrams priskiriami mūsų kultūroje vertinami bruožai: įtaka, logika, drąsa, stiprumas.

Lietuviams priskiriami darbštumas ir švara. Kauno pedagogai įžvelgė didesnį prasminį atstumą tarp lietuvių ir kitataučių, nei jų kolegos Vilniuje ir Klaipėdoje - tyrėjos tai paaiškino miesto etniniu homogeniškumu ir retais apklaustų pedagogų tarpkultūriniais kontaktais.

Kitų tautų ir tikėjimo atstovus mokytojai apibūdino kaip emocionalius, aktyvius, drąsius ir stiprius. Neįgaliesiems ir homoseksualams teigiami bruožai priskiriami rečiau. Pirmieji laikomi darbščiais, maloniais ir patikiais, bet neįtakingais ir neaktyviais, antrieji - emocionaliais, nepatikimais, silpnais, neįtakingais, aktyviais ir švariais. Beje, jei moteris ir vyrus apklaustieji paprastai vertino remdamiesi asmenine patirtimi, nuomonę apie homoseksualus grindė viešai skelbiama informacija.

Daugiausiai informacijos apie skirtingas visuomenės grupes mokytojai gauna iš žiniasklaidos, kuri esą kuria ir reprodukuoja stereotipus, kursto neapykantą, seksizmą, homofobiją, ksenofobiją, ir interneto.

Pedagogai pripažino, kad nėra pakankamai pasirengę darbui su ne lietuvių kilmės bei neįgaliais vaikais, skleisti žinias apie etninę įvairovę, lyčių nelygybės problemas, diskriminaciją. Beveik visose mokyklose labiausiai akcentuojami skirtumai, susiję su negalia ir etnine įvairove, mažiausiai kalbama apie homoseksualumus. Paprastai mokytojai tiesiog aptaria vadovėlyje pateiktą ar papildomą medžiagą, kalba apie diskriminaciją ir jos priežastis, rečiausiai analizuoja diskriminuojamų grupių padėtį užsienyje ir Lietuvoje, socialinės atskirties istoriją.

Daugiausiai žinių gauna iš interneto, o ne mokytojų

Moksleiviai tolerantiškiausiai vertina kitų tautų ir tikėjimų atstovus, kiek santūriau - neįgaliuosius, nepalankiausiai - homoseksualus (kiek prastesni rodikliai užfiksuoti Kaune). Vyrai laikomi logiškais, stipriais, drąsiais ir įtakingais, moterys - aktyvios, darbščios, malonios ir švarios (labiausiai iš visų vertintų grupių). Kai kurie teigiami bruožai priskiriami neįgaliesiems (patikimi, logiški, malonūs). Homoseksualai laikomi emocionaliais, tingiais, nepatikimais, bailiais ir neįtakingais. Kitatikiai dažniausiai suvokiami kaip nešvarūs, o lietuviai - kaip atgrasūs.

Pozityviausiai moksleiviai vertina moteris ir vyrus, neigiamiausiai - homoseksualus, kitaip tariant, lytiškumas suvokiamas kaip svarbesnė charakteristika, nei atstovavimas tam tikrai tautybei ar tikėjimui.

Priešingos savybės priskiriamos ir vyrams bei moterims (jie siejami su jėgą ir veiklą, o jos - su emociniais bruožais). Tiesa, moterys laikomos darbščiomis - tai aiškinama stereotipiniais lyčių vaidmenimis (vaikams labiau matomas jų darbas namuose ir ugdymo įstaigose).

Vilniečiai lietuviams dažniau priskyrė pasyvumą ir švarumą, o kauniečiai su lietuviais labiau siejo stiprumą, atgrasumą, patikimumą, drąsą, švarumą, įtaką.

Daugiausi žinių apie visuomenės grupių skirtumus paaugliai gauna iš interneto ir žiniasklaidos, tik tuomet seka mokytojai ir vadovėliai. Mažiausiai informacijos ateina iš pačių socialinės atskirties grupių atstovų ir per užklasinius užsiėmimus.

Apklaustieji tvirčiausiomis laiko pedagogų žinias, susijusias su pilietiškumo ugdymu, žmogaus teisėmis ir įsitikinimų laisve, skeptiškiausiai vertina jų žinias apie seksualinių mažumų diskriminaciją ir lyčių nelygybę. Diskusijos apie socialinę-kultūrinę įvairovę ir nelygybę nėra dažnos. Kad nebūna pokalbių apie homoseksualus, nurodė trečdalis moksleivių, lyčių lygybę - beveik ketvirtadalis, apie kitatikius - penktadalis, neįgaliuosius - beveik tiek pat, etnines mažumas - kas dešimtas.

Paaugliai mokosi dainų užsienio kalbomis, kuria atitinkamą vaizdinę medžiagą, susitinka su skirtingų etninių grupių atstovais, kartu su mokytojais vyksta į ekskursijas užsienyje. Bet maždaug pusė tyrime dalyvavusių moksleivių pažymėjo, kad niekada nedalyvauja šiose veiklose mokykloje. Pasirodė, jog kuo palankesnis psichologinis klimatas klasėje, tuo moksleiviai tolerantiškesni tirtų socialinių grupių atžvilgiu. Su tuo susijusi ir tvarka klasėje bei psichologinis klimatas mokykloje.

Mažiausiai dėmesio skiria lyties ir seksualinės orientacijos nulemtam savitumui

Pagrindinė multikultūrinio ugdymo mokykloje idėja - skatinti kultūrinį pliuralumą, o ne separatizmą; griauti stereotipinį požiūrį, kad tai kelia grėsmę lietuviškai tapatybei; skatinti suprasti skirtingas socialines grupes, kad moksleiviai galėtų rinktis jų asmeninei savirealizacijai artimiausias vertybes.

Toks ugdymas, anot eksperčių, turėtų kritiškai vertinti "daugumai" atstovaujančių socialinių grupių privilegijas, analizuoti išankstinius nusistatymus ir stereotipus "mažumos" grupių atžvilgiu, strereotipų kilmę, taikyti įvairius pažinimo "iš vidaus" metodus.

Lietuvos visuomenės nepakantumas "kitokiems" yra vienas didžiausių Europoje. Mūsų kultūroje vyraujantį šių žmonių menkinimo ir nuvertinimo diskursą esą reikia keisti naujomis prasmėmis - multikultūrinis ugdymas tam atveria plačias galimybes.

"Mokiniai mokykloje išmoksta dominuojančios kultūros ir grupių ("mes") normas laikyti vienintelėmis teisingomis, normaliomis ir nekintančiomis - atskaitos tašku, pagal kurį (nu)vertinami visi kiti ("jie"). Šią probleminę situaciją reikia keisti dekonstruojant pozityvistinę normos sampratą, atskleidžiant jos subjektyvumo ir sąsajų su galios struktūromis (rasizmu, seksizmu, eidžizmu, ksenofobija, homofobija ir pan.) esmę", - pažymėjo tyrėjos.

Multikultūrinio ugdymo procese svarbu ir tai, kas nutylėta. Mokyklose akcentuojami skirtumai, susiję su negalia, etnine ir religine įvairove, o lyties ir seksualinės orientacijos nulemtiems savitumams skiriama mažiausiai dėmesio. Anot eksperčių, pedagogų kompetencija šioje srityje yra menka. Jos pasigedo nuoseklios nacionalinio lygmens paramos sistemos: politinės valios, finansinių išteklių, pedagogų ir pilietinės visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą, sprendimų įgyvendinimo stebėsenos.


Kūdikių maitinimas krūtimi: už ir prieš?

Kūdikių maitinimas krūtimi: už ir prieš?

Nuomonių apie maitinimo krūtimi teikiamą naudą yra be galo daug. Įvairūs moksliniai tyrimai skelbia, kad kūdikiai, maitinti mamos pienu, užauga judresni, sumanesni, aukštesni, tvirtesni ir sveikesni: rečiau serga ausų infekcijomis, plaučių...


Kodėl maži vaikai neklauso, kas jiems sakoma?

Kodėl maži vaikai neklauso, kas jiems sakoma?

"Ar tu klausaisi manes? Ar aš tau neliepiau apsirengti? Aliooo?! Lauke šalta..." - štai tokiu principu vyksta daugelis dialogų tarp tėvų ir jų mažųjų atžalų. Atrodo, tarsi viskas, kas jiems sakoma, arba negirdima, arba pro vieną ausį...


Vaikų ir paauglių psichiatrus vis dažniau keičia suaugusiųjų specialistai

Vaikų ir paauglių psichiatrus vis dažniau keičia suaugusiųjų specialistai

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė nerimauja, jog svarstoma galimybė atsisakyti vaikų ir paauglių psichiatrų paslaugų. Esą juos gali pakeisti suaugusiųjų psichiatrai. Tačiau vaikų ir paauglių psichiatrai, konsultuodami...


V. Malinauskas: "KT sprendimas atveria kelią šeima laikyti praktiškai bet kokias bendro gyvenimo formas"

V. Malinauskas: "KT sprendimas atveria kelią šeima laikyti praktiškai bet kokias bendro gyvenimo formas"

Vakar Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Taip pat nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata...


Kaip sudominti vaiką knyga?

Kaip sudominti vaiką knyga?

Tėvai dažnai klausia: kaip sudominti vaiką knyga, ką daryti, kad vaikas mėgtų skaityti? Atsakymas labai paprastas – reikia ne tik turėti knygų namuose, bet ir patiems jas skaityti. Vaikas, nuo mažų dienų stebėdamas tokį suaugusiųjų elgesį,...


Kad kelionėse nekiltų rūpesčių

Kad kelionėse nekiltų rūpesčių

Kai pavasaris vis labiau džiugina savo šiluma ir gerokai pailgėjusia diena, dažniau išsiruošiame pakeliauti. Pradžiuginam save naujais įspūdžiais. Tik kelionėje, ypač jei ekipaže važiuoja nedideli keleiviai, mūsų mažieji, ar keliaujame su...


Vaikiškos knygos apie dietas – ar laimingi gali būti tik liekni?

Vaikiškos knygos apie dietas – ar laimingi gali būti tik liekni?

Prieš keletą savaičių tikrą šurmulį ne tik internete, bet ir mados pasaulyje sukėlė žinia, kad prancūzų kompanija "Jours Apres Lunes" sukūrė apatinių drabužių liniją mergaitėms nuo 4 iki 12 metų. Gyvai diskutuota apie tai, ar tokie rūbai...


Vaikų regos sutrikimai ir jų profilaktika

Vaikų regos sutrikimai ir jų profilaktika

Artėjant rugsėjo 1 d. daugelis moksleivių ir jų tėvelių suskubo į gydymo įstaigas pasitikrinti sveikatos. Jau ne vieneri metai, vadovaujantis 2005 m. birželio 9 dienos LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriuo patvirtinta nauja Lietuvos...


Jei keturmečiui nesimiega…

Jei keturmečiui nesimiega…

"Ketverių sūnelis nebeužmiega vienas – nori, kad būtume šalia. O per miegus kažką kalba, juokiasi, kartais griežia dantimis. Ar reikėtų sunerimti?" – klausia Rapolo mama Rūta. Pirmaisiais gyvenimo metais mažylis dažniausiai...


Atostogauti reikia sveikai

Atostogauti reikia sveikai

Moksleivių paklausus, kaip jie žada leisti atostogas, ne vienas atsakytų – labai ilgai miegosiu ir darysiu, ką norėsiu. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia atostogauti sveikai. Vaikui miegoti yra sveika. Miego metu atsistato...


Kas nužudo gabumus?

Kas nužudo gabumus?

Kiekvienas mažylis – kaip besistiebianti gėlytė, gražiausia ir nuostabiausia savo tėvams. Tačiau kai kurios tos gėlės būna ryškesnės už kitas, ir tėvai kažkodėl to… išsigąsta. O gamtos dėsniai paprasti – nepuoselėjamas...


Lietuvos vaikai - nelaimingiausi Europoje

Lietuvos vaikai - nelaimingiausi Europoje

Lietuvoje tėvai savo vaikams per parą skiria tik maždaug 7 minutes dėmesio, o mažieji mūsų šalies gyventojai jaučiasi nelaimingiausi Europoje. Tokius šokiruojančius tyrimų rezultatus Italijos mieste Florencijoje vykusioje konferencijoje...


Automobilių tarša silpnina mūsų vaikų sveikatą

Automobilių tarša silpnina mūsų vaikų sveikatą

Olandijoje atliktas tyrimas nustatė ryšį tarp astmos ir alergijų vaikams atsiradimo ir automobilių išmetamų dujų taršos. Nors ir netvirtinama, kad tai tėra vienintelė šių ligų atsiradimo priežastis, tačiau remiantis tyrime gautų rezultatų...


Rūkymas lemia kūdikio lytį

Rūkymas lemia kūdikio lytį

Sta­tis­ti­ka skel­bia, jog per pas­ku­ti­niuo­sius dešimt­me­č­ius mer­gai­čių gims­ta dažniau nei ber­niukų. Danų ir ja­ponų sek­so­pa­to­lo­gai tei­gia, kad...


Ar reikia šalinti mažyliui polipus?

Ar reikia šalinti mažyliui polipus? (1)

Vasara – polipų šienavimo metas, mat daugelis tėvų tuomet nusprendžia "sutvarkyti" vaikus, prieš išleisdami juos į kolektyvus. Tačiau kiti, nors ir liepti gydytojų, dvejoja ir nesiryžta… Adenoidai – tai dvi...


Eglė Kuraitė. Ko ir kaip vaikai mokosi iš mūsų

Eglė Kuraitė. Ko ir kaip vaikai mokosi iš mūsų

Autorė yra psichologė, asociacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos koordinatorė. Kiekvieną rytą trejų metų Emilija puošiasi prie veidrodžio. Ji kruopščiai derina papuošalus, pati renkasi rožinį sijoną ir prie jo derina violetinį...


Ką mums kalba vaikų sapnai

Ką mums kalba vaikų sapnai

Dešimtmetė Viktorija atsibusdavo rytais skaudamom kojom ir pavargusi. Ji visą naktį sapne bėgdavo, tačiau, prislėgta baimės, negalėjo atsiminti, nuo ko. Psichoterapijos metu išaiškėjo, kad ji bijo vaiduoklių, pabaisų ir ateivių iš kosmoso,...


Gripas-skiepytis ar ne?

Gripas-skiepytis ar ne?

Po netikėtai ilgos vasaros sunku pagalvoti apie ateinantį spalvotą rudenį. O jis nudžiugina ne tik gamtos gėrybėmis, bet ir... ligomis. Gripas- influenzae viruso sukeliamas lengvai užkrečiamas infekcinis susirgimas.


Grįžome į darželius ir mokyklas: ar tikrai dėl vaikų ligų visada kaltos bakterijos ir virusai kolektyve?

Grįžome į darželius ir mokyklas: ar tikrai dėl vaikų ligų visada kaltos bakterijos ir virusai kolektyve?

Nė vienas vaikas neužauga be ligų. Peršalimo ligos, virusinės infekcijos formuoja imunitetą. Kaip padėti, kad liga praeitų lengviau ir be komplikacijų? Ką turėtume padaryti, kad organizmo adaptacija vyktų švelniai, be didelių iššūkių sveikatai? Ar...


Nestabdykime upės čiurlenimo

Nestabdykime upės čiurlenimo

Įsivaizduokite mažą kačiuką, kuris lipa į medį. Jis bando išlaikyti pusiausvyrą, tikrina savo jėgas ir galimybes. O jo mama katė netrukdo jam, neliepia tuoj pat kraustytis iš medžio, negąsdina, kad jis nusilauš sprandą. Jeigu katė neleistų jam...


Kaip tėvų dėmesys vaikams priklauso nuo metų sezono?

Kaip tėvų dėmesys vaikams priklauso nuo metų sezono?

Tėvai vasaros metu savo mažamečiams vaikams skiria žymiai daugiau dėmesio negu kitais metų laikai. Tačiau vis dar neplanuoja vaikų turiningo laisvalaikio. Beveik trečdalis, t.y. 30 proc., tėvų teigė, kad per vasaros atostogas vaikai ilgiau bus su...


Vaikams – gydomųjų žolelių galia

Vaikams – gydomųjų žolelių galia

Kiekviena rūpestinga mama turi darže ar sode užaugintų, pievoje ar miške surinktų vaistažolių. Jomis galima gydyti ne vien didžiuosius, bet ir mažuosius šeimos narius. Tačiau kadangi žolelės yra vaistas, jomis gydant vaikus pirmiausia reikėtų...


Tėvai ir vaikai. Kaip smagu jaustis gera mama ir geru tėčiu

Tėvai ir vaikai. Kaip smagu jaustis gera mama ir geru tėčiu

Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai - šeimos pamatas, neretai netvirtas, jei šeimoje savitarpio supratimą ir meilę keičia išdidumas, egoizmas, nuolatinis skubėjimas, nenoras matyti čia pat egzistuojančių problemų, vengimas kalbėti(s). Kaip padėti...


MAGIC NUUDLES – konstruktorius iš kukurūzų krakmolo

MAGIC NUUDLES – konstruktorius iš kukurūzų krakmolo

Tikriausiai kyla klausimas – kas yra Magic Nuudles? Tai - ekologiškas konstruktorius, pagamintas iš kukurūzų krakmolo, maistinių dažų ir vandens. Taigi, nors ir nerekomenduojame įtraukti Magic Nuudles į savo mitybos planą, galime...


Nėščiosioms rekomenduoja kasdien gerti vitaminą D

Nėščiosioms rekomenduoja kasdien gerti vitaminą D

Kanados mokslininkai teigia, kad vitamino D vartojimas nėštumo laikotarpiu apsaugo ne tik motiną, bet ir vaiką. Kaip praneša sciencedaily.com, prieš pusę amžiaus buvo manoma, kad vitaminas D gali lemti įgimtas ydas, tačiau dabar žinoma, kad šis...


Nustatyta staigios naujagimių mirties sindromo priežastis

Nustatyta staigios naujagimių mirties sindromo priežastis

JAV Bostono vaikų ligoninės specialistai mano nustatę staigios naujagimių mirties sindromo (SNM) priežastį. Beveik 20 metų tyrę SNM atvejus, klinikos mokslininkai galiausiai priėjo išvadą, kad netikėta naujagimių mirtis gali būti susijusi su per...


Trumpalaikis romanas su katinėliu

Trumpalaikis romanas su katinėliu

Atšilus orams mažieji išbėga į lauką ir puola mėgautis viskuo, kas gyva. Neretai į jų akiratį papuola ir benamiai gyvūnai, su kuriais net ir trumpalaikis romanas gali baigtis grybeline liga – mikrosporija. Viena iš grybelinių ligų –...


Kai siautėja mažasis tornadas

Kai siautėja mažasis tornadas

Kai jūsų mažylis įniršęs tvoja draugui, pasijuntate nesmagiai: "Juk jo to niekas nemokė?" Kartais širdukas įsisiautėja parduotuvėje – griūva, klykia ir (o, siaube!) įspiria mamai. Kai spektaklį stebintys žiūrovai replikuoja:...


Ypač jautrus ir nervingas

Ypač jautrus ir nervingas

Būsimi tėveliai artimą ateitį dažnai įsivaizduoja kaip reklamose matytą vaizdelį – mielas papūstžandis visiems tik šypsosis arba saldžiai miega… Deja, kartais realybė pasirodo kitokia. Mažylis zirzia, užmiega tik ant rankų, krūpčioja...


Kodėl naudinga turėti seserį?

Kodėl naudinga turėti seserį?

Vaikai, kurie auga ne vieni, o kartu su seserimi pamažu tampa geresniu ir malonesniu žmogumi. Tokias išvadas paskelbė mokslininkai. Nauji tyrimai atskleidė, kad augant šeimoje, kurioje yra bent viena sesuo, žmonės mažiau jaučiasi vieniši, rečiau...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9