Gruodžio 16d. Sekmadienis

Netolerancijos vaikai išmoksta mokyklose

2013 Birželio 10d.
Peržiūrų skaičius: 23912
Netolerancijos vaikai išmoksta mokyklose

Moksleiviai šalies mokyklose išmoksta dominuojančios kultūros ir grupių normas laikyti vienintelėmis teisingomis, rodo tyrimas.

Pagal tai jie vertina kitų tautų, rasės, tikėjimo atstovus, homoseksualus, neįgaliuosius - žmones, kurie Lietuvoje patiria netoleranciją ir diskriminaciją.

"Bendrojo lavinimo mokyklose skiriama per mažai dėmesio vaikų tolerancijos ir kultūrų pažinimo ugdymui", - tvirtina Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė dr. Jolanta Reingardė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedros docentė dr. Nida Vasiliauskaitė ir Mykolo Romerio universiteto psichologijos doktorantė Rasa Erentaitė, atlikusios pirmąjį Lietuvoje ugdymo turinio tyrimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apklausti pedagogai ir būrys dešimtokų, analizuoti pamokose naudojami vadovėliai ir metodinė medžiaga. Jis buvo atliktas pagal projektą "Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvius socializacijos metodus" (vadovas - Vytautas Valentinavičius).

Multikultūralizmas suprantamas per siaurai

Tyrimu buvo siekiama ištirti, kaip ugdymo įstaigose skatinamas mokinio tolerancijos suvokimas ir multikultūrinis pažinimas. Nors multikultūriškumas dažnai siejamas tik su etniškumu, rase ir religija, jis apima kur kas įvairesnes dimensijas. Ekspertės nagrinėjo ir seksualinio tapatumo, įgalumo bei lyties aspektus.

Švietimo institucijos esą keičia arba įtvirtina įsišaknijusius stereotipus. Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad jose pasaulis tebedalijamas į "daugumos" ir "mažumos", o pirmoji reprezentuoja vienintelį teisingą, normalų, tvarkingą, gerbtiną ir siektiną gyvenimo būdą. Nepaisant tam tikrų pasiekimų žmogaus teisių srityje, "mažumos"/"kitos" socialinės kultūrinės grupės Lietuvoje patiria socialinę nelygybę.

Multikultūrinis ugdymas Lietuvos mokyklose dažniau suprantamas kaip pilietinio ugdymo dalis. Tyrėjų žodžiais, moksleiviams tik kalbama apie demokratiją, bet jie neugdomi veikti pagal demokratijos nustatytas taisykles. "Mokykloje vyraujančios paternalistinės nuostatos mokinių atžvilgiu, pedagogų fobijos ir stereotipinis mąstymas prasilenkia su pilietinio ugdymo tikslais. (...) tarp moksleivių apstu stereotipinio mąstymo, nepagarbos ir netolerancijos lygybės idealams, "mažumų" teisėms bei abejingumo likusio globalaus pasaulio problemoms", - teigiama ataskaitoje.

Tyrėjos gruodžio-sausio mėnesiais anoniminių anketų būdu apklausė 94 įvairių dalykų mokytojus iš Vilniaus ir Kauno miestų bei Klaipėdos rajono ir 213 dešimtokų iš Vilniaus, Kauno ir Trakų. 91 proc. mokytojų - moterys, beveik tiek pat jų - lietuviai. Pedagogų amžius - 23-65 metų, jie dėsto vyresnėms klasėms. Tarp moksleivių taip pat dominavo lietuviai (73 proc.), dar buvo lenkų (10 proc.), rusų (8 proc.), baltarusių (2 proc.) ir ukrainiečių (0,5 proc.), kai kurie tautybės nenurodė.

Ekspertėms rūpėjo, kiek mokytojams ir moksleiviams priimtina tarp savo mokytojų/moksleivių, klasiokų/kolegų, kaimynų ir artimų draugų turėti kitos religijos, tautybės, rasės atstovų, homoseksualų ir neįgaliųjų. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš atsakymo variantų šešių balų skalėje nuo 1 (visiškai priimtina) iki 6 (visiškai nepriimtina). Moksleivių tolerancija kitatikiams įvertinta 0,87 balo, mokytojų - 0,89; kitataučiams - atitinkamai 0,90 ir 0,92), kitų rasių atstovams - 0,89 ir 0,92, homoseksualams - po 0,94, neįgaliesiems - 0,87 ir 0,92.

Kaip teigiama ataskaitoje, palankiausiai mokytojai nusiteikę kitos tautybės ir religijos atstovų atžvilgiu. Homoseksualai vertinami nevienareikšmiškai ir ne taip palankiai, kaip kitos grupės (nepalankiausiai nusiteikę klaipėdiečiai).

35 proc. mokytojų nepriimtina savo aplinkoje turėti homoseksualių moksleivių, 37 proc. nurodė, kad būtų nepriimtina bendrauti su homoseksualiais kolegomis, 38 proc. nenorėtų gyventi homoseksualų kaimynystėje, 45 proc. nenorėtų jų turėti tarp artimiausių draugų. Tolerantiškiausius mokytojus tyrėjos sutiko Vilniuje. Jos spėjo, kad tai nulėmė didesnė sostinės etninė, kalbinė ir religinė įvairovė, didesnė kasdienių tarpkultūrinių kontaktų tikimybė.

Mokytojams mieliausios - moterys

Pedagogai buvo paprašyti kiekvieną socialinę grupę (lietuvius, kitų tautų, tikėjimų ir rasių atstovus, neįgaliuosius, moteris, vyrus, homoseksualus) įvertinti pagal devynias būdvardžių priešybes (malonus-atgrasus, patikimas-nepatikimas, švarus-nešvarus, silpnas-stiprus, įtakingas-neįtakingas, drąsus-bailus, darbštus-tingus, aktyvus-pasyvus, emocionalus-logiškas).

Daugiausia teigiamų asociacijų mokytojams sukelia moterys: jos siejamos su emocionalumu, švara, darbštumu, malonumu, patikimumu, aktyvumu ("moteriškais" mūsų kultūroje laikomais bruožais). Vyrams priskiriami mūsų kultūroje vertinami bruožai: įtaka, logika, drąsa, stiprumas.

Lietuviams priskiriami darbštumas ir švara. Kauno pedagogai įžvelgė didesnį prasminį atstumą tarp lietuvių ir kitataučių, nei jų kolegos Vilniuje ir Klaipėdoje - tyrėjos tai paaiškino miesto etniniu homogeniškumu ir retais apklaustų pedagogų tarpkultūriniais kontaktais.

Kitų tautų ir tikėjimo atstovus mokytojai apibūdino kaip emocionalius, aktyvius, drąsius ir stiprius. Neįgaliesiems ir homoseksualams teigiami bruožai priskiriami rečiau. Pirmieji laikomi darbščiais, maloniais ir patikiais, bet neįtakingais ir neaktyviais, antrieji - emocionaliais, nepatikimais, silpnais, neįtakingais, aktyviais ir švariais. Beje, jei moteris ir vyrus apklaustieji paprastai vertino remdamiesi asmenine patirtimi, nuomonę apie homoseksualus grindė viešai skelbiama informacija.

Daugiausiai informacijos apie skirtingas visuomenės grupes mokytojai gauna iš žiniasklaidos, kuri esą kuria ir reprodukuoja stereotipus, kursto neapykantą, seksizmą, homofobiją, ksenofobiją, ir interneto.

Pedagogai pripažino, kad nėra pakankamai pasirengę darbui su ne lietuvių kilmės bei neįgaliais vaikais, skleisti žinias apie etninę įvairovę, lyčių nelygybės problemas, diskriminaciją. Beveik visose mokyklose labiausiai akcentuojami skirtumai, susiję su negalia ir etnine įvairove, mažiausiai kalbama apie homoseksualumus. Paprastai mokytojai tiesiog aptaria vadovėlyje pateiktą ar papildomą medžiagą, kalba apie diskriminaciją ir jos priežastis, rečiausiai analizuoja diskriminuojamų grupių padėtį užsienyje ir Lietuvoje, socialinės atskirties istoriją.

Daugiausiai žinių gauna iš interneto, o ne mokytojų

Moksleiviai tolerantiškiausiai vertina kitų tautų ir tikėjimų atstovus, kiek santūriau - neįgaliuosius, nepalankiausiai - homoseksualus (kiek prastesni rodikliai užfiksuoti Kaune). Vyrai laikomi logiškais, stipriais, drąsiais ir įtakingais, moterys - aktyvios, darbščios, malonios ir švarios (labiausiai iš visų vertintų grupių). Kai kurie teigiami bruožai priskiriami neįgaliesiems (patikimi, logiški, malonūs). Homoseksualai laikomi emocionaliais, tingiais, nepatikimais, bailiais ir neįtakingais. Kitatikiai dažniausiai suvokiami kaip nešvarūs, o lietuviai - kaip atgrasūs.

Pozityviausiai moksleiviai vertina moteris ir vyrus, neigiamiausiai - homoseksualus, kitaip tariant, lytiškumas suvokiamas kaip svarbesnė charakteristika, nei atstovavimas tam tikrai tautybei ar tikėjimui.

Priešingos savybės priskiriamos ir vyrams bei moterims (jie siejami su jėgą ir veiklą, o jos - su emociniais bruožais). Tiesa, moterys laikomos darbščiomis - tai aiškinama stereotipiniais lyčių vaidmenimis (vaikams labiau matomas jų darbas namuose ir ugdymo įstaigose).

Vilniečiai lietuviams dažniau priskyrė pasyvumą ir švarumą, o kauniečiai su lietuviais labiau siejo stiprumą, atgrasumą, patikimumą, drąsą, švarumą, įtaką.

Daugiausi žinių apie visuomenės grupių skirtumus paaugliai gauna iš interneto ir žiniasklaidos, tik tuomet seka mokytojai ir vadovėliai. Mažiausiai informacijos ateina iš pačių socialinės atskirties grupių atstovų ir per užklasinius užsiėmimus.

Apklaustieji tvirčiausiomis laiko pedagogų žinias, susijusias su pilietiškumo ugdymu, žmogaus teisėmis ir įsitikinimų laisve, skeptiškiausiai vertina jų žinias apie seksualinių mažumų diskriminaciją ir lyčių nelygybę. Diskusijos apie socialinę-kultūrinę įvairovę ir nelygybę nėra dažnos. Kad nebūna pokalbių apie homoseksualus, nurodė trečdalis moksleivių, lyčių lygybę - beveik ketvirtadalis, apie kitatikius - penktadalis, neįgaliuosius - beveik tiek pat, etnines mažumas - kas dešimtas.

Paaugliai mokosi dainų užsienio kalbomis, kuria atitinkamą vaizdinę medžiagą, susitinka su skirtingų etninių grupių atstovais, kartu su mokytojais vyksta į ekskursijas užsienyje. Bet maždaug pusė tyrime dalyvavusių moksleivių pažymėjo, kad niekada nedalyvauja šiose veiklose mokykloje. Pasirodė, jog kuo palankesnis psichologinis klimatas klasėje, tuo moksleiviai tolerantiškesni tirtų socialinių grupių atžvilgiu. Su tuo susijusi ir tvarka klasėje bei psichologinis klimatas mokykloje.

Mažiausiai dėmesio skiria lyties ir seksualinės orientacijos nulemtam savitumui

Pagrindinė multikultūrinio ugdymo mokykloje idėja - skatinti kultūrinį pliuralumą, o ne separatizmą; griauti stereotipinį požiūrį, kad tai kelia grėsmę lietuviškai tapatybei; skatinti suprasti skirtingas socialines grupes, kad moksleiviai galėtų rinktis jų asmeninei savirealizacijai artimiausias vertybes.

Toks ugdymas, anot eksperčių, turėtų kritiškai vertinti "daugumai" atstovaujančių socialinių grupių privilegijas, analizuoti išankstinius nusistatymus ir stereotipus "mažumos" grupių atžvilgiu, strereotipų kilmę, taikyti įvairius pažinimo "iš vidaus" metodus.

Lietuvos visuomenės nepakantumas "kitokiems" yra vienas didžiausių Europoje. Mūsų kultūroje vyraujantį šių žmonių menkinimo ir nuvertinimo diskursą esą reikia keisti naujomis prasmėmis - multikultūrinis ugdymas tam atveria plačias galimybes.

"Mokiniai mokykloje išmoksta dominuojančios kultūros ir grupių ("mes") normas laikyti vienintelėmis teisingomis, normaliomis ir nekintančiomis - atskaitos tašku, pagal kurį (nu)vertinami visi kiti ("jie"). Šią probleminę situaciją reikia keisti dekonstruojant pozityvistinę normos sampratą, atskleidžiant jos subjektyvumo ir sąsajų su galios struktūromis (rasizmu, seksizmu, eidžizmu, ksenofobija, homofobija ir pan.) esmę", - pažymėjo tyrėjos.

Multikultūrinio ugdymo procese svarbu ir tai, kas nutylėta. Mokyklose akcentuojami skirtumai, susiję su negalia, etnine ir religine įvairove, o lyties ir seksualinės orientacijos nulemtiems savitumams skiriama mažiausiai dėmesio. Anot eksperčių, pedagogų kompetencija šioje srityje yra menka. Jos pasigedo nuoseklios nacionalinio lygmens paramos sistemos: politinės valios, finansinių išteklių, pedagogų ir pilietinės visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą, sprendimų įgyvendinimo stebėsenos.

Mažyliai per dieną turi judėti 3 valandas

Mažyliai per dieną turi judėti 3 valandas

Didžiojoje Britanijoje sveikatos ekspertai pirmą kartą paskelbė rekomendacijas tėvams dėl jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų judėjimo. Specialistai rekomenduoja trumpinti laiką, kurį vaikai praleidžia vežimėliuose ar automobilio kėdutėse,...


R. Kuodis: nedirbusios mamos išmoką galėtų gauti skolon

R. Kuodis: nedirbusios mamos išmoką galėtų gauti skolon

Niekada mokesčių "Sodrai" nemokėjęs ligonis arba vaiko susilaukusi moteris išmokas galėtų gauti kaip kreditą. Tokius siūlymus išsakė ekonomistas Raimondas Kuodis. Tokiu atveju ši visuomenės dalis neliktų be pagalbos, o skolą grąžintų...


Naujagimiams naudingos plaukimo pamokos

Naujagimiams naudingos plaukimo pamokos

Nacionalinė JAV pediatrų grupė persigalvojo – plaukimo pamokos naujagimiams vis dėlto nesukelia nesaugumo jausmo. Vaikams iki 4 metų plaukimas yra naudingas. Atlikus tyrimus medikai siūlo vaikus iki vienerių metų užrašyti į plaukiojimo...


Mažasis skundikas

Mažasis skundikas

Atšventęs trečiąjį gimtadienį mažylis jau pradeda suvokti save kaip asmenybę. Atsiranda supratimas, kad šalia esantys suaugusieji gali ne tik jam padėti, bet ir paveikti kitų žmonių elgesį. "Skundikas…" – dažna frazė kieme,...


Kada meningokokinė infekcija kelia grėsmę

Kada meningokokinė infekcija kelia grėsmę

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterijų sukelta liga, dažniausiai pasireiškianti odos bėrimais, vidinėmis kraujosrūvomis, pūliniu minkštųjų smegenų dangalų uždegimu (meningitu). Meningokokinės infekcijos sukėlėjai yra įvairių tipų A, B,...


Mokiniai turi sugrįžti į saugią mokyklą

Mokiniai turi sugrįžti į saugią mokyklą

Prasidėjus mokslo metams, visuomenės sveikatos specialistai ragina tėvelius ir mokytojus atkreipti dėmesį į tai, kokioje aplinkoje mokosi vaikai. Svarbu prisiminti, ant kokių kėdžių moksleiviams galima sėdėti, ar leidžiama per dieną rašyti keletą...


Žemas vaiko ūgis gali slėpti ligą

Žemas vaiko ūgis gali slėpti ligą

Jūsų vaikas yra žemesnis nei bendraamžiai? Jeigu Jums tai kelia nerimą – pasikonsultuokite su endokrinologu. "Jeigu jūsų vaikas, palyginti su kitais vaikas, yra gana žemas, tai gali būti signalas apie galimą sutrikimą. Vaiko augimas...


Kai sūnus nenori matyti "kito"

Kai sūnus nenori matyti "kito"

"Prieš porą metų išsituokiau su vyru. Jis susirado kitą moterį, kurį laiką gyveno dvigubą gyvenimą, o kai aš su tuo nesutikau, išėjo pas ją. Auginu devynerių metų sūnų, vyras tvarkingai moka alimentus, sūnų pasiima savaitgaliais ar per...


Gripo virusas nėštumo metu keičia vaisiaus smegenis

Gripo virusas nėštumo metu keičia vaisiaus smegenis

JAV mokslininkai nustatė, kad beždžionių, kurių motinos nėštumo metu sirgo gripu, smegenų ypatumai primena šizofrenija sergančių žmonių smegenis. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Biological Psychiatry". Ankstesni tyrimai buvo...


Kaip susilaukti sveiko vaiko

Kaip susilaukti sveiko vaiko

Net trečdalis planuojančiųjų kūdikius tiksliai nežino, kaip tai padaryti. Nors šiuolaikinės medicinos priemonės leidžia tiksliai atlikti daugelį tyrimų prieš nėštumą, nėštumo metu ir tik gimus kūdikiui, tačiau vos trečdalis planuojančių pastoti...


Vaikui skauda gerklytę

Vaikui skauda gerklytę

Gana dažna gerklės uždegimo priežastis- sloga. Kai ja suserga kūdikis, dėl kai kurių fiziologinių ypatumų iš nosytės infekcija ypač greitai patenka į gerklę, ir išsivysto nazofaringitas - itin dažna kūdikių bei pirmųjų kelerių metų mažylių liga....


Jaunai mamai šokas – jos mažylė gimė su dantimis

Jaunai mamai šokas – jos mažylė gimė su dantimis

Jaunai mamai neteks maitinti savo naujagimės krūtimi, mat mažylė gimė su dviem priekiniais dantukais. Kaip praneša dailymail.co.uk, 25 –erių metų Patricija Caulfield perlinius dukros Fionos dantukus pastebėjo dar ligoninėje. "Kai ji...


Vidinis ligos paveikslas

Vidinis ligos paveikslas

Tikriausiai daugelis žino seną posakį: "niekas tau nepadės, jei pats nenorėsi". Manau, medicinoje tai ypač aktualu. Mūsų profesija susijusi su vaikais, o vaikai yra labiau priklausomi nuo aplinkos, taigi ir nuo mūsų. Daugybė mokslininkų...


Kai siautėja mažasis tornadas

Kai siautėja mažasis tornadas

Kai jūsų mažylis įniršęs tvoja draugui, pasijuntate nesmagiai: "Juk jo to niekas nemokė?" Kartais širdukas įsisiautėja parduotuvėje – griūva, klykia ir (o, siaube!) įspiria mamai. Kai spektaklį stebintys žiūrovai replikuoja:...


Vasara – santykių su vaiku barometras

Vasara – santykių su vaiku barometras

Vasara – nuostabus atostogų metas tiek vaikams, tiek tėvams. Atsiranda daugiau laiko pabūti vieniems su kitais. Deja, ne visada tas laikas tampa toks jau nuostabus. Atostogų metu tėvai nebegali pasislėpti už savo darbų rutinos, o vaikai...


Kada su vaiku kalbėti apie seksą?

Kada su vaiku kalbėti apie seksą?

Kas yra seksas? Tėvai turėtų aplenkti savo atžalas ir į šį klausimą atsakyti anksčiau nei iš jų išgirs šį klausimą. V.Žukas apgailestavo, kad Lietuvoje kiekvieni tėvai individualiai sprendžia, kada vaikui pasakoti apie seksą? Kaip pavyzdį jis...


Tėtis ir mama auklėja skirtingai

Tėtis ir mama auklėja skirtingai

"Negalima!", – subara tėtis. "O man mama leidžia!" – atkerta mažasis. Kažkur girdėta? O dar mūsų seneliai mena, kad prie vaikų ginčijamasi nebuvo – paprastai tėvo žodis būdavo pirmas ir paskutinis. Turbūt...


Kovos be taisyklių

Kovos be taisyklių

Mergytė raudojo, trindama kumšteliu akis, o mama, kas minutę vis labiau siusdama, rėkė: "Bjaurybe tu, dėt tau, kad ištikštum!" Tada trenkė mažylei per pakaušį, ši griuvo ant purvino šaligatvio. Praeiviai žvelgė smerkiamai, bet ėjo pro...


P.Rudalevičienė. Abortas ir psichikos sveikata

P.Rudalevičienė. Abortas ir psichikos sveikata

Viena iš aborto komplikacijų yra trauma psichikai. Trauma moters mintims, jausmams, svajonėms, trauma fantazijoms, ketinimams, santykiams. Pakeičianti požiūrį i gyvenimą, į artimus ir mylimus žmones, į vertybes. Į save pačius. Kaip grandininė...


Tėvai ir vaikai. Kaip smagu jaustis gera mama ir geru tėčiu

Tėvai ir vaikai. Kaip smagu jaustis gera mama ir geru tėčiu

Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai - šeimos pamatas, neretai netvirtas, jei šeimoje savitarpio supratimą ir meilę keičia išdidumas, egoizmas, nuolatinis skubėjimas, nenoras matyti čia pat egzistuojančių problemų, vengimas kalbėti(s). Kaip padėti...


APKLAUSA

Ar stengiatės maitintis sveikai?





Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9