Jau galima atlikti pirmojo nėštumo trimestro atrankinį tyrimą, kurio tikslas – nustatyti kūdikio apsigimimo rizikos veiksnius. Šį neinvazyvų tyrimą sudaro motinos kraujo tyrimas ir ultragarsinis vaisiaus vertinimas.
Tyrimas leidžia nustatyti vaisiaus riziką dėl chromosominių anomalijų, įskaitant Downo, Edwardso ir Patau sindromus. Atliekamas tarp 11 ir 13 nėštumo savaitės.
Kraujo tyrimas apima du su nėštumu susijusius hormonus: laisvą bHCG ir PAPP-A. Ultragarsu vertinamas NT (nuchal translucency) dydis, kurio metu matuojamas skystis po oda už vaiko kaklo. Jis gali padėti nustatyti ir širdies sutrikimus. Tačiau šiuo testu nėra vertinami nervinio vamzdelio defektai.
Moksliškai įrodyta, kad pirmojo nėštumo trimestro atrankinis tyrimas yra pats tiksliausias neintervencinis tyrimo metodas. Naudojant kraujo žymenis, rizikos nustatymo patikimumas siekia 70 proc., jei kombinuojama su ultragarso tyrimu, patikimumas išauga iki 90 proc.
Vadinasi, apie 90 iš 100 kūdikių, kurie gali turėti chromosominių anomalijų, pirmojo trimestro rizikos veiksnių atrankinio tyrimo metu bus identifikuoti. Apie 5 proc. visų normalių nėštumų tyrimo metu gali turėti klaidingai teigiamą rezultatą.
Labai svarbu suprasti, kad teigiamas tyrimo rezultatas nėra lygus anomalijai. Atrankinis tyrimas yra skirtas rizikingų atvejų atrankai, bet ne diagnostikai.
