Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tarptautinis Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD–2007. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje, palyginti su kitų Europos šalių pateiktais duomenimis, per ketverius pastaruosius metus sumažėjo tabako, alkoholinių gėrimų ir reguliarus narkotikų vartojimas tarp 15-16 metų amžiaus mokinių.
Tyrimas tuo pačiu metu taip pat pristatytas visose 35 šalyse, kuriose buvo atliekamas.
Lietuvoje nė vienos cigaretės nesurūkė 29 proc. tokio amžiaus mokinių, Latvijoje – 20 proc., Estijoje 25 proc. 15-16 metų mokinių. (Visų tirtų 35 šalių šio rodiklio vidurkis – 42 proc.)
Tyrimas parodė, kad tabako gaminių prieinamumas Lietuvos mokiniams, jų vertinimu, taip pat šiek tiek sumažėjo. 73 proc. 15-16 metų mokinių 2007 metais teigė, kad panorėję jie gana lengvai arba labai lengvai galėtų įsigyti cigarečių (2003 m. taip manančių mokinių buvo net 94 proc.).
Nuo 2003 iki 2007 m. tarp 15-16 metų amžiaus Lietuvos mokinių pagal daugelį tyrimo parametrų sumažėjo alkoholio vartojimas. Beje, tarp berniukų alkoholio vartojimas sumažėjo labiau, negu tarp mergaičių. Populiariausi Lietuvos mokinių alkoholiniai gėrimai – sidras ir kokteiliai. Sumažėjo alaus ir stipriųjų gėrimų vartojimas. Tarp paauglių Lietuvoje sumažėjo girtumo atvejų. Taip pat sumažėjo ir šių atvejų dažnumo mergaičių ir berniukų grupėse skirtumai.
Dauguma Lietuvos penkiolikmečių-šešiolikmečių suvokia, kad alkoholis – nesveika, sukelia daug problemų. Pagal paauglių alkoholio vartojimo rizikos suvokimą Lietuva ryškiai išsiskiria iš kitų šalių ir yra 3 vietoje.
Tyrimo duomenys Lietuvoje užfiksavo kontroversišką aplinkybę: narkotikų paplitimas auga, bet reguliariai ar labai dažnai juos vartojančių paauglių skaičius nuo 2003 m. padidėjo mažai ar net kai kuriais atvejais sumažėjo. Lietuvoje padaugėjo „smalsaujančių”, bandžiusių kvaišalus pavartoti 1-2 kartus per gyvenimą mokinių.
Bent kartą narkotikų bandė 20 proc. Lietuvos mokinių, Latvijoje – 22 proc. tokio amžiaus mokinių, Estijoje – 28 proc., Airijoje – 22 proc. Daugiausia paauglių narkotikais svaiginasi Čekijoje – net 46 proc. O Armėnijoje – tik 4 proc.
Lietuvoje ryškiausiai sumažėjo heroino ir amfetaminų vartojimas. Populiariausias Lietuvos paauglių narkotikas – marihuana (hašišas). Antroje vietoje – ekstazi. Lietuvoje ir Latvijoje marihuaną bent kartą yra pavartoję po 18 proc. paauglių, Estijoje – 26 proc. Čekijoje – 45 proc. Armėnijoje – 3 proc. Narkotikų, ypač marihuanos, vartojimas didžiuosiuose miestuose paplitęs kelis kartus labiau negu miesteliuose ir kaimuose.
Tačiau Lietuvoje padidėjo raminamųjų bei migdomųjų vartojimas gydytojui nepaskyrus. Tai ypač būdinga mergaitėms. Lietuvoje bent kartą gyvenime raminamųjų gydytojui nepaskyrus pabandė 16 proc. paauglių. Lenkijoje – 18 proc. Estijoje – 7 proc. Latvijoje – 4 proc. O štai Armėnijoje toks reiškinys nežinomas.
„Tyrimas labai aiškiai atskleidė, kad mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui labai didelę įtaką daro tai, kaip jie praleidžia laisvalaikį. Tikslingi, organizuoti ir lavinantys laisvalaikio užsiėmimai, pavyzdžiui, knygų skaitymas, iš dalies sportas, kiti pomėgiai susiję su žemu šių medžiagų vartojimo lygiu. Labiausiai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą skatina dažnas neorganizuotas laisvalaikio leidimas su draugais: bastymasis gatvėse, laisvalaikio leidimas prekybos centruose”, – sako ESPAD tyrimo koordinatorius Lietuvoje dr. Tadas Tamošiūnas.
Mokinių apklausos duomenys ir jų analizė taip pat parodė, kad paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui įtakos daro draugai ir vyresnieji broliai ar seserys. Jeigu vyresnieji vartoja kvaišalus, jaunyliai taip pat dažniau išbando šias medžiagas, jie taip pat dažniau įpranta vartoti nuolat ir taip pat pradeda išbandyti daug jaunesni.
Tėvų požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir mokinių įsivaizdavimas, kokia būtų tėvų reakcija, taip pat gana reikšmingai susijęs su kvaišalų vartojimo įpročiais. Jeigu tėvai domisi vaikų laisvalaikiu, jį nuolat kontroliuoja, tai turi labai daug įtakos paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui. Paaugliai, kurių tėvai visada žino, kur jų vaikai leidžia laisvalaikį, vartoja psichoaktyviąsias medžiagas kelis kartus rečiau už tuos, kurių tėvai nesidomi vaikų laisvalaikiu ar kontroliuoja tik retkarčiais.
Austrija, Čekija, iš dalies Danija ir Vokietija yra šalys, kuriose dauguma tyrimo rodiklių yra neigiamiausi. Mažiausiai rūko, vartoja alkoholio ir narkotikų Armėnijos mokiniai. Kipre, Graikijoje, Islandijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje rodikliai taip pat yra mažesni už vidutinį šalių rodiklį. Lietuvos situacija pagal kai kuriuos parametrus geresnė nei kaimyninėse šalyse, tačiau apskritai iš Rytų Europos valstybių neišsiskiriame.
Šis tyrimas Europos šalyse atliekamas kas ketveri metai nuo 1995-ųjų. Lietuvoje ESPAD tyrimą remia Švietimo ir mokslo ministerija.
Pagrindinis ESPAD tikslas – rinkti lyginamuosius duomenis apie narkotinių medžiagų vartojimą 15–16 metų mokinių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas. 2007 m. tyrimas aprėpė 35 šalis. Apklausta per 100 000 mokinių iš Armėnijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Farerų salų, Suomijos, Prancūzijos, Meno salos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir kt.
