Nobel biocare

Klusnus vaikas

Svarbiausias auklėjimo principas labai paprastas. Jeigu vaikai jūsų klauso ir daro išvadas, vadinasi, jums sekasi juos auklėti. Visa kita vyks savaime. Klausantis informacija pasiekia intelektą, o būtent jis atsakingas už žmogaus valią ir psichiką. Šį principą galima apibūdinti ir taip: kad ir ką jūs darytumėte, bet jeigu vaikas jūsų nesiklauso, auklėjimo rezultatai lygūs nuliui. Ką reiškia klausyti? Jeigu jūsų klauso, vadinasi, jumis pasitiki, laiko jus autoritetu ir stengiasi elgtis taip, kaip sakote.

Kaip to pasiekti?

Yra ištisas mokslas, kaip reikia bendrauti su žmonėmis, tarp jų ir vaikais. Jeigu žmogus nepraktikuos šio vedų mokslo nurodymų, jis visiškai nesugebės būti vaikui autoritetu. Kiekvienos gyvos esybės širdyje yra vadinamoji supersiela – tam tikras Dievo aspektas, kuris, be visa kita, žmogui duoda supratimą, kas teisinga, o kas ne. Mes tai vadiname intuicija. Jeigu tėvai apgaudinėja ar kalba su pykčiu, vaikas negalės jų klausyti. Jeigu mama liepia vaikui būti klusniam, bet pati neklauso tėvo, vaikas vėlgi jos neklausys.

Taigi tėvai turi elgtis taip, kad vaikas jų klausytų. Tai padaryti nėra paprasta. Be bendradarbiavimo ir darbo su savimi nieko nebus. Jeigu su svetimais žmonėmis, kurių galbūt daugiau ir nepamatysime, stengiamės būti kiek įmanoma kultūringi ir pagarbūs, tai šeimoje, su artimaisiais, visiškai atsipalaiduojame. Iš kur ta savybė? Juk pats didžiausias pavojus – netinkamas elgesys su artimaisiais, o ne su tais, kuriuos pamatome gal tik kartą gyvenime. Jeigu manome, kad namiškiai savi žmonės ir viską supras, pradeda kauptis problemos, kyla pasibjaurėjimas, pyktis, prasideda isterikos, apsižodžiavimai ir skandalai.

Artimuosius reikia gerbti, tai yra, būti išauklėtam, kultūringam ir atsargiam. Reikia labai gerai žinoti savo ir giminaičių pareigas, kurios kyla iš vyro, moters, motinos, tėvo, senelių prigimties. Mūsų reikšmę gyvenime lemia tam tikri dėsniai, ir mes turime pagal juos gyventi.

Pagal giminių elgesio taisykles elgtis reikia ir su savo vaikais. Negalima leisti, kad vaikas pamatytų jūsų nervų priepuolį arba kai esate nusirengę. Pamačius, kad klostosi nepalanki situacija, vaiką reikia labai švelniai ir taktiškai išprašyti iš tos vietos. To neįmanoma suvaidinti, reikia ugdyti atitinkamas savybes. Dorinių savybių ugdymas reikalauja nuolatinio darbo su savimi ir vaiką skatina daryti tą patį. Vaikų noras mėgdžioti tėvus visada stipresnis negu noras išpildyti kokį jų prašymą. Bet labai svarbu, kad jie klausytų.

Labai svarbus dar vienas momentas: jeigu pasakėte vaikui, kad ką nors darysite, būtinai turite tai padaryti. Ir jeigu reikalaujate iš vaiko tam tikro elgesio, tai ir patys turite taip elgtis.

Negalima su vaiku gudrauti, jo apgaudinėti. Vaikas iki septynių metų pagrindinį dėmesį skiria ne tėvų žodžiams, bet jų poelgiams. Jūs jį apgavote, ir jis padaro išvadą: apgaudinėti galima ir reikia.

Jeigu su vaiku kalbama šiurkščiai, jis reaguoja ne į tai, kas pasakyta, bet į šiurkštumą. Netikras vaiko ego veikia kaip veidrodis, jis mano, kad reikia būti šiurkščiam. Vaikas nesupranta iki septynerių metų jautrus tik tam, kas slypi už žodžių. Jeigu tėvų negeros mintys, vaikas nors ir nesupras, apie ką jie šneka, jaus negerumą ir verks. Ne dėl to, kad kaprizinasi, bet kad jaučia neteisybę.

Reikia skirti klusnumą nuo klausymosi. Tai skirtingi dalykai. Vaikas dažnai paklūsta tik tam, kad išvengtų bausmės. O jeigu jis klausosi, vadinasi, nori suprasti, kas jam sakoma, ir atitinkamai elgtis. Kai pasieksite tokio bendravimo su vaiku, nebus jokio reikalo griebtis dar kokių nors priemonių – įtikinėjimo ar bausmės. Vaikas turi visišką laisvę apsispręsti, ką jam daryti, ir jeigu padarys klaidą, reikia labai subtiliai nurodyti, ką jis daro ne taip, kas iš to išeis ir kaip reikia daryti, kad būtų geriau.

Vaiko laisvė

Vaikui reikia duoti veiksmo laisvę. Žmogus negali gauti žinojimo iš teorijos. Vedos sako, kad žinojimą galima gauti klausantis žmogaus, turinčio praktinį patyrimą. Tikrasis žinojimas gaunamas per praktiką. Ir jeigu vaikas padaro nedidelę klaidą, reikia tik džiūgauti, o ne bartis, nes gauname galimybę paaiškinti jam ne tik šią klaidą, bet ir rimtesnius dalykus remdamiesi jo paties tik ką gautu patyrimu. Bet jeigu jūs prieš tai aprėkėte ir pasakėte, kad nedrįstų taip daryti, vaikas nesupras, kad suklydo dėl to, jog elgėsi neteisingai. Jeigu vaikui draudžiama ką nors daryti, jis mano, kad vis dėlto galima, tik reikia, kad tėvai nesužinotų. Jis nepadaro išvados, jog taip daryti negalima. Vaikas dažnai nesusimąsto apie savo poelgius, galvoja apie tėvų prievartą. Bet jeigu jis pasielgė blogai ir tai pajuto, reikia būtinai išaiškinti, kodėl taip atsitiko.

Labai gera priemonė – modeliuoti įvairias situacijas, o paskui jas paaiškinti. Sakykim, tėtis pavaizduoja, kaip kyšteli ranką į ugnį ir kaip skauda. Paskui labai rimtai sako: „Matai, kaip pavojinga žaisti su ugnimi”. Vaikas taip pat rimtai pritaria: supratau. Žaidimas jam yra realybė ir praktinius įgūdžius jam galima perduoti bendraujant būtent toje realybėje.

Berniukų ir mergaičių auklėjimo ypatumai

Pagal vedinų koncepciją skirtingų lyčių vaikai auklėjami skirtingai. Berniukui reikia diegti atsakomybę prieš visuomenę, būsimą žmoną, būsimus vaikus ir ugdyti jo intelektą. Mergaitė auklėjama taip, kad taptų gerąja namų dvasia, puikiai išmanančia visus šeimyninius reikalus ir santykius. Vedinų kultūroje mergaitę namuose auklėdavo mama, kuriai dažnai padėdavo jos draugės, nusimanančios įvairius moteriškus darbus. Kasdien jas matydama, mergaitė perimdavo jų elgseną, charakterio savybes.

Berniukus nuo penkerių metų atiduodavo į dvasinę mokyklą, kur jais užsiimdavo dvasinis mokytojas – žmogus, turintis pačias dorybingiausias savybes. Baisiausias dalykas vaikui būdavo ne neišmoktos pamokos, o atsikalbinėjimas prieš dvasinį mokytoją ir nepagarba jam. Čia labai svarbu suprasti, kad auklėjimas yra didelis mokslas, o ne nurodymai ką nors padaryti.

Vaikas visada linkęs sekti tuo žmogumi, kuris sąžiningas, atsakingas, geras, paprastas, nuolankus, erudtas, asketas, tvirtas ir panašiai. Vaikas, patekęs į tokią terpę, kur kultivuojamas praktiškas bei realizuotas žinojimas, jau nuo vaikystės darosi panašus į savo dvasinį mokytoją. Jo poelgiai rimti ir apgalvoti, jis supranta, kas yra sąžiningumas ir pareiga, kuo vyras skiriasi nuo moters, supranta, kad turi globoti moterį, ir dar daug ką.

Dvasinėje mokykloje vaikas būdavo auklėjamas iki dvidešimt penkerių metų. Ten jis gaudavo visas reikalingas žinias ir įgydavo profesiją pagal individualias savybes, tapdavo puikiausiu specialistu. Baigęs dvasinę mokyklą, dvidešimt penkerių metų vyras būdavo pakankamai brandi asmenybė.

Bausmės

Bausmių būna įvairių. Sakykim, bausmė pasitelkiant prievartą – ją irgi reikia kartais panaudoti. Yra įvairių vaikams draudžiamų dalykų, kurių pasekmės būna labai skaudžios ir už kuriuos tėvai turi bausti.

Paplitusi bausmė pliaukštelėjimas per užpakalį nėra labai baisi, tik reikia atsiminti, kad toje kūno vietoje yra žmogaus užsispyrimo centras, kuris į tokią bausmę reaguoja įvairiai. Baudžiant dešine ranka, į centrą persiduoda emocija, su kuria jūs tai darote. Jeigu tuo metu jūs jam jaučiate gailestį ir švelnumą, vaikas iš karto sušvelnėja, nusiramina ir nesiliaus jūsų gerbęs. Tačiau jeigu jūsų emocijos tuo metu bus negatyvios, rezultatas bus neigiamas: vaikas ims pykti, rėkti ir ožiuotis. Taip auklėjant galimi du variantai: vaikas susirgs arba ims jūsų nekęsti. Jis arba paklus ir atsiprašys, arba susirgs, bet neatsiprašys, kartu užgniauždamas savo pyktį jums iki geresnių laikų.

Taigi prievartos kilmė gali būti dvejopa: iš pareigos jausmo bei meilės ir iš pykčio.

Yra tobulesnė bausmė: atsisakymas bendrauti. Ją galima taikyti visiems šeimos nariams. Tačiau su jais nesipykstama, jais rūpinamasi ir toliau. Ši bausmė efektyvi tik tada, kai vykdoma be jokių kompromisų, nes vaikas visokiais būdais stengsis suminkštinti tėvus, tuo pat metu visai neatgailaudamas dėl savo netikusio poelgio, už kurį su juo dabar nebendraujama. Jūsų užduotis – nenusileisti, kol jis pagaliau nepaklaus, kodėl nenorima su juo kalbėti. Tada švelniai ir taktiškai paaiškinkite, kodėl taip elgiatės. Vaikas išklausys ir padarys reikiamas išvadas. Toks auklėjimas ugdo vaiko intelektą.

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE