Monetos, auskarai, peiliai ir šakutės – visa tai pavyko aptikti žmogaus kūne. Nuo nelaimingų atsitikimų, kurių priežastis – praryti daiktai, ypač reikia saugoti vaikus.
„Patekę į ertminius organus daiktai gali ne tik pažeisti paviršinius organo audinius, bet ir pradurti organo sieneles. Tokiu atveju gydoma tik operacija. Laiku nesuteikus pagalbos, galima ir mirtis”, – įspėja gydytojas endoskopuotojas Dobilas Stučinskas, per savo praktiką iš pacientų organizmų traukęs varžtus, vinis, sages, šaukštus, peilius, netgi tušinukus, adatas su siūlais. „Turiu visą kolekciją šių radinių”, – intriguoja D.Stučinskas.
– Ko gero, dažniausiai svetimkūnių randate vaikų organizmuose?
– Taip. Kūdikių ir vaikų nelaimingų atsitikimų statistika byloja, kad smulkūs daiktai, esantys vaiko aplinkoje, – pavojingi. Noras pažinti daiktą, bandant išbandyti jo skonį dedant į burną neretai baigiasi tuo, kad vaikas praryja savo tyrinėjimų objektą. Jei daiktais yra aštriabriaunis ar didesnio diametro (tai gali būti metalinės monetos, žiedai ir kt.), jis dažniausiai įstringa stemplės susiaurėjimo ar perėjimo į skrandį vietose. Vaikui ima skaudėti krūtinę, pradeda intensyviai tekėti seilės. Dažnai jis negali nuryti skysčių, vemia.
– Kokias procedūras atliekate svetimkūniui patekus į vaiko organizmą?
– Visais atvejais būtina kvalifikuota pagalba. Norint saugiai pašalinti svetimkūnį, vaikai stacionarizuojami. Taikant bendrinę nejautrą, kaip ir atliekant chirurgines operacijas, gydytojas lanksčiu endoskopu, skirtu virškinimo sistemai tirti, panaudodamas pro aparatą įvedamus instrumentus, turi saugiai, nepažeisdamas sienelių, ištraukti svetimkūnį.
– Ar mažasis pacientas iškart išleidžiamas namo, ar jam skiriamas papildomas gydymas?
– Jeigu nėra komplikacijų, vaikas jau kitą dieną išrašomas į namus. Jeigu svetimkūnis yra pažeidęs audinius (tai gali padaryti adatos, aštrios sąsagos, auskarai ir kiti aštriabriauniai daiktai), tada laukia ilgesnis gydymas.
– Kaip svetimkūnis atsiduria suaugusiojo kūne?
– Svetimkūnis suaugusiojo organizme gali atsirasti dėl išsiblaškymo ar skubėjimo. Kartais senyvi pacientai, neturintys dantų ar jų protezų, nesukramto maisto, ir tai tampa dažna stemplės nepraeinamumo priežastimi. Atskirą asmenų grupę sudaro žmonės, turintys psichinių problemų, arba kaliniai. Peilių ašmenys, šaukštų kotai, termometrai, pieštukai, metalinės lovos spyruoklės į žmogaus organizmą patenka specialiai juos praryjant.
Būna, kad žmonės, pamėgę gydytis įvairiais žolelių antpilais, užpilais ar bičių pikio tinktūromis, sudaro sąlygas žolelėms ir pikiui suformuoti skrandyje didžiulius darinius (beozarus), kurių skrandis nepajėgus pašalinti. Todėl vystosi uždegimai, opos, sumažėjo skrandžio tūris. Beozarus pašalinti endoskopais yra labai sunku. Nepasisekus susmulkinti į žmogaus organizmą patekusio svetimkūnio, kartais jį tenka šalinti chirurgiškai.
– O maistas stemplėje įstringa tik skubant valgyti?
– Ne tik dėl to. Pacientai gali turėti susiaurėjusią stemplę dėl išsivysčiusių randų, likusių po cheminių stemplės nudegimų. Neretai kad ir nedideli maisto gabalėliai ar netikėtai į organizmą patekęs kietas daiktas, pavyzdžiui, slyvos, vyšnios kaulas, įstringa susiaurėjusioje stemplės srityje ir sukelia ūmų nepraeinamumą. Jei tokie pacientai užsimiršta ir valgo netinkamą maistą, susitinka su medikais ne vieną kartą.
– Kokie svetimkūniai yra ypač pavojingi?
– Kartą iš skrandžio teko šalinti stiklinio butelio šukę. Ji sukėlė smarkų kraujavimą, kuris galėjo baigtis mirtimi. Neretai pasitaiko, kad stemplėje įstringa įvairūs kaulai. Tai vienos pavojingiausių situacijų. Aštrūs kaulo kraštai ir smailūs žuvies ašakos galai gali pradurti stemplės sieną. Pajutus, kad gerklėje įstrigo kaulas ar ašaka, neverta bandyti nustumti svetimkūnį į skrandį ryjant duoną ar panašiai. Būtina kreiptis į gydytojus! Teko stebėti labai smarkų kraujavimą, žuvies kaului pradūrus stemplės sieną ir aortą.
