Lietuvoje daugėja paauglių, kurie vartoja narkotikus. Patys narkomanai sako, kad svaigintis jie pradeda dėl nesaugios aplinkos ir problemų šeimoje.
Specialistai pripažįsta, kad padėti psichotropines medžiagas vartojantiems vaikams yra sunkiau nei suaugusiems. Šiuo metu vienoje iš reabilitacijos įstaigų besigydantis jaunuolis sako, kad pirmą kartą heroino pavartoja draugų kompanijoje, kai buvo penkiolikos metų.
„Viskas prasidėjo nuo alkoholio. 15 ar 16 metų pradėjau gerti. Išgėrinėjau draugų kompanijoje ir vienas draugas atsinešė heroino. Nugalėjo smalsumas ir noras kažką naujo pabandyti”,- pasakoja narkomanas.
Jaunas vyras įsitikinęs, kad artimiausia aplinka, o ypač šeima, turėjo lemiamą įtaką jo pasirinkimui, tapusiam rimtu gyvenimo išbandymu.
„Tėvas grįžta namo girtas, ką nors aiškina, pastoviai ką nors peikia, ką nors keikia. Tarp tėvų nuolat kyla barniai. Nemiela tokiuose namuose būti”, – sako jis.
Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikų bandė kone kas penktas šešiolikmetis, tačiau į gydymo įstaigas kreipiasi vos vienas kitas.
„Lietuvoje yra 18 proc. 15-16 m. paauglių, kurie nors kartą gyvenime yra bandę narkotinių medžiagų, bet tai nereiškia, kad jie yra ligoniai. Dažnai jie yra eksperimentuotojai”, – sako Audronė Astrauskienė, Narkotikų kontrolės departamento direktorė.
Per pastaruosius 3 metus paauglių, nors kartą bandžiusių psichotropines medžiagas, padaugėjo nuo 12 iki 18 proc. Pasak specialistų, padėti priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turintiems paaugliams – sudėtinga. Būtina garantuoti psichologinės pagalbos prieinamumą, bendrauti su visa šeima, taikyti prevenciją, narkotikų bandžiusiems, bet priklausomybės dar neįgijusiems vaikams.
Šiuo metu pagalba psichotropines medžiagas vartojantiems nepilnamečiams suteikiama visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiose pedagoginėse tarnybose, su vaikais dirba ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, specialiai paaugliams ir jaunimui skirtas reabilitacijos centras įkurtas Ukmergėje.
