Kovo mėnesį penkių didžiausių Lietuvos miestų pradinėse mokyklose atlikta apklausa parodė, jog apie 10 procentų pradinukų į mokyklą išeina nevalgę.
Apklausoje dalyvavo apie 400 trečiokų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio bei Šiaulių.
Nors mitybos specialistai ir vaikus, ir suaugusiuosius ragina jokiu būdu nepraleisti pusryčių, vieni vaikai pavalgyti nespėja, kitiems to nepasiūlo tėvai, o dalis jų prisipažįsta, kad šaldytuve tiesiog nebuvo ko valgyti. Tačiau ir papusryčiauti spėjantys vaikai anaiptol ne visada maitinasi tinkamai. Apklausą atliko bendrovė „Unilever”.
„Tinkamai papusryčiauti – labai svarbu. Iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai – todėl joms reikia itin daug energijos. Iš kurgi jos gauti, jei vaikas į mokyklą išeina tesuvalgęs šaltą jogurtą ar sūrelį, o juolab – nieko nevalgęs?”, – stebėjosi gydytoja dietologė Virginija Vilemienė. Anot jos, nepusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti.
Ne itin džiuginantys apklausos rezultatai paskatino „Unilever” mitybos institutą pradinėse Lietuvos mokyklose inicijuoti paskaitėles vaikams apie pusryčių naudą ir sveikos mitybos pagrindus. Paskaitas skaitė didžiųjų Lietuvos miestų mitybos specialistai.
Paskaitų metu su pradinukais bendravę mitybos specialistai vienu balsu tvirtino, kad bandelė ar jogurtas, kuriuos pradinukai nurodė valgantys dažniausiai, nėra pakankamas energijos šaltinis dienos pradžiai.
„Per pusryčius būtina gauti ne tik baltymų ar angliavandenių, bet ir riebalų bei vitaminų. Tą pačią bandelę užtepus margarinu, moksleivis gautų ne tik vitaminų A, E, D, bet ir augalinių riebalų, būtinų besivystančiam organizmui”, – sakė V. Vilemienė. „Pavyzdžiui, keturios riekelės duonos, užteptos sviestu, galėtų suteikti net 30-50 procentų organizmui būtinų riebiųjų omega 3 ir omega 6 rekomenduojamos dienos normos. O jei dar pridėtume natūralios mėsos, varškės ar varškės sūrio, žuvies, gautume puikų derinį prasidedančios mokslo dienos startui”, – vardino ji.
Specialistės nuostabą sukėlė tai, jog nors patarimų apie sveiką mitybą pastaraisiais metais nešykšti nei spauda, nei televizijos laidos, apklausa atskleidė, jog realybėje jų mažai paisoma. Deja, pilnaverčius pusryčius vaikams reta mama gamina pati. Pasirodo, daugiau nei pusė vaikų pusryčius „ruošia” patys. Vaikams tapo įprasta geriausiu atveju suvalgyti tai, ką randa šaldytuve. „Mano nuomone, tėvai pasirenka lengviausią kelią – duoda vaikams pinigų ir taip paskatina juos rinktis greitą, bet mažai vertingą maistą”, – komentavo specialistė.
Remiantis dietologų rekomendacijomis, gausiausiai ir kaloringiausiai turėtų būti valgoma per pusryčius ir pietus, o vakarienė turėtų būti lengva. Tačiau apklausa parodė, jog yra atvirkščiai.
„Suprantu, kad šiuolaikiniai tėveliai užsiėmę. Tačiau jūsų augančioms atžaloms būtini pilnaverčiai pusryčiai, kuriuose pakaktų visų svarbiausių medžiagų – ne tik baltymų, angliavandenių bet ir natūralių, sveikatai reikalingų augalinių riebalų, vitaminų”, – sakė V. Vilemienė.
Specialistės teigimu, apklausa parodė, jog daugelis moksleivių nevalgo vien dėl to, kad jų šeimose apskritai nepusryčiaujama – taigi, nuo mažens skiepijamos netinkamos mitybos tradicijos. Jos manymu, jei visa šeima rastų laiko susėsti prie pusryčių stalo, didžiulės naudos turėtų ir vaikai, ir jų tėvai.
Remiantis specialistų rekomendacijomis, pusryčiams vaikas turėtų suvalgyti ne tik jogurtą, bet ir sumuštinį su žuvimi ar sūriu ar šiltos košės. Juolab, kad ir daugelis vaikų nurodė, jog ryte mielai rinktųsi sumuštinį, dribsnius su pienu ar košę.
