Bemiegės naktys prie vadovėlių. Tokia kasdienybė laukia abiturientų. Medikų manymu, egzaminai bei jų keliamas stresas yra naudingi. Bet tik tada, kai neperlenkiama lazda.
Kenkia ilgalaikis stresas
Ar egzaminų sukelta įtampa bei stresas gali tapti rimtų ligų priežastimi? Gydytojai atsako teigiamai. Bet suskumba pridurti – ne visiems ir ne visada.
Stresas gyvenimui suteikia pikantiško skonio, įsitikinusi Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo Psichosomatinio skyriaus vedėja Jolanta Baliūnienė.
Psichoterapeutės manymu, kiekvienam žmogui naudinga savyje turėti 40 proc. sveikos agresijos, 30 proc. – žaismingumo ir gebėjimo nesureikšminti problemų bei 30 proc. – mokėjimo prašyti užuojautos.
„Mokytoja, parašykite geresnį pažymį, kitą kartą aš pasistengsiu, atsiskaitysiu” – tokią formulę bei pavyzdį, kaip teigiamo streso nepaversti kenksmingu, paminėjo J.Baliūnienė.
Medikės teigimu, kiekvienam iš mūsų reikalingas adrenalinas.
„Stresas pats savaime nėra pavojingas, – tęsė gydytoja. – Kenkia tik ilgalaikis, užsitęsęs stresas. O tai jau kelia neurozinius susirgimus, psichosomatines ligas”.
Psichoterapeutė pabrėžė, kad būtina įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus bei juos atpažinti. Būtent jie išduoda užsitęsusį stresą, kai reikia imtis priemonių arba kreiptis į specialistą.
Ligos pasirenka aukas
Pasak psichoterapeutės, neigiamas emocijas žmogaus organizmas įprastai „perdirba”. Suveikus kompensaciniam mechanizmui, jos „išsapnuojamos”. Tad daug išgyvenimų paliekama tiesiog sapnuose.
Bet užsitęsus stresui, kompensacinis mechanizmas nebeveikia. Tuomet išsivysto generalizuotas nerimo sutrikimas, nemiga. Naktimis kamuoja košmarai, kankinantys sapnai, o kartais – šlapinimasis į lovą. Gali atsirasti neramių kojų sindromas.
Medikų pastebėta, kad stresas dažniausiai paveikia emociškai bei fiziškai nusilpusiuosius. Moterys labiau pažeidžiamos ir greičiau reaguoja į neigiamą žinią prieš menstruacijas. Vyrai dažniau būna sudirgę po užsitęsusių linksmybių. Kitą dieną juos labai greitai galima išvesti iš pusiausvyros.
Pasak J.Baliūnienės, reakcija į stresą priklauso nuo genetikos ir įgytų bei išmoktų elgesio taisyklių vaikystėje. Tad kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai.
Psichoterapeutė prisiminė atliktus tyrimus, kai aiškintąsi, dėl kokių priežasčių žmonės pakartotinai patenka į nelaimingus atsitikimus.
Pasirodė, kad į tokias situacijas pakliūva impulsyvūs, nekontroliuojantys savęs, gyvenantieji šia diena. Tačiau atsidurti tokiose situacijose gali ir susitvardantys, iš pažiūros ramūs, nerodantys savo emocijų žmonės. Abiejų grupių atstovai dažniau sirgdavo įvairiomis širdies ligomis, juos ištikdavo infarktas.
Kiti nuo streso suserga psichosomatinėmis ligomis, iš kurių gali išsivystyti insultai, infarktai, bronchinės astmos, reumatiniai artritai. Nors šios ligos būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau lemti jų atsiradimą gali ir vaikystėje, jaunystėje patirti stresai.
Pasak J.Baliūnienės, jaunesniems dažniau atsiranda generalizuotas nerimas, depresinės būsenos, kartais – polinkis į savižudybę. Šie sutrikimai dažniausiai diagnozuojami iki 30 metų.
Į ligoninę – dėl įtampos
Ligoninės Psichosomatiniame skyriuje nuolat gydoma po kelis moksleivius ar studentus, kurie neatlaiko egzaminų įtampos, adaptacijos svetimame mieste ar studentiško krūvio. Šiuo metu ligoninėje yra trys tokie jaunuoliai.
Psichoterapeutė minėjo, kad mokyklos baigimas ar mokslų pradžia taip pat yra stresas, kuris vertinamas 26 balais. Palyginimui, atostogos arba Kalėdos streso skalėje vertinamos 12 balų, skyrybos – 73, artimo žmogaus mirtis – 100.
Tad nereikėtų numoti ranka į kūno siunčiamus signalus, o prireikus pasitarti su tėvais, artimais žmonėmis arba specialistu.
J.Baliūnienė paminėjo, kad abiturientui galima patarti gerti nervus raminančių arbatų, nepamiršti kitų atsipalaidavimo būdų. Moksleiviui labai svarbu gerai išsimiegoti.
Miego kokybę gerina pasivaikščiojimai, šilta vonia. Paskutinę naktį prieš egzaminus būtina skirti poilsiui, o ne knapsėjimui prie vadovėlių.
Jei kankina nemiga, irzlumas, iš ryto atsikeliama nepailsėjus, galima vartoti migdomuosius. Tik reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, nes šie vaistai būna skirtingo poveikio.
Dieną prieš egzaminus taip pat geriau skirti poilsiui. Kad nenutiktų taip, jog lemiamu momentu visos žinios išgaruos iš galvos. Psichoterapeutė paaiškino, kad tai jau pervargimo bei išsekimo požymis.
Padėti sau, o ne kenkti
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Šeimos medicinos skyriaus vedėja Lilija Jokubauskienė nelinkusi abiturientų gąsdinti gresiančiomis ligomis.
„Jeigu teisingai mobilizuojamos jėgos, jaunas ir sveikas organizmas pajėgus atlaikyti egzaminų stresą”, – įsitikinusi gydytoja.
Tik nereikėtų piktnaudžiauti rūkymu, energiniais gėrimais. Patariama visavertė mityba, geras miegas, poilsis.
Ar egzaminų krūvis gali išprovokuoti ligas? Pasak L.Jokubauskienės, tai labai individualu. Jaunimą dažniau kamuoja ūmios problemos. Pasitarus su gydytoju galima užbėgti rimtesnėms ligoms už akių.
Stresas, pavasaris, mitybos bei dienos režimo nepaisymas, rūkymas gali išprovokuoti opaligę. Tačiau šiuo metu Lietuvoje esama puikių profilaktinių vaistų, padedančių išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip skrandžio plyšimas.
Klausant gydytojo nurodymų, opaligė išgydoma per porą savaičių. Tik vos pajutus pirmuosius požymius: skausmą viršutinėje skrandžio dalyje, galimą pykinimą, apetito stoką – reikėtų suskubti pas gydytoją.
Medikė įspėjo, jog prieš egzaminus energinius gėrimus vartojantys jaunuoliai daro didžiulę klaidą, nes jų poveikis apgaulingas. Iš pradžių gėrimai organizmui tarsi suteikia energijos, nors iš tiesų tik sudirgina. Vėliau prasideda slopinimo fazė, kai išsekęs organizmas pareikalauja dvigubos poilsio dozės.
Kaip atlaikyti egzaminų stresą?
Padeda pokalbiai su draugais, tėvais
Neužsisklęsti savyje, o dalytis savo rūpesčiais
Mėgautis laisvalaikiu, smulkmenomis
Nesureikšminti situacijos, žaismingiau ją vertinti
Skatinti pasitikėjimą savimi
Daugiau judėti, sportuoti
Sveikai maitintis
Paisyti dienos režimo
Planuoti dieną
Neatidėlioti darbų, kylančių problemų, konfliktinių situacijų sprendimo
Realiai vertinti savo galimybes
Stresas vertinamas balais
Artimo žmogaus mirtis 100
Skyrybos 73
Egzaminai 26
Atostogos arba Kalėdos 12
Užsitęsusio streso požymiai
Pilvo deginimas
Stiprus nerimas
Nemiga
Galvos, nugaros skausmai
Spaudimas krūtinės ląstoje
Kas yra generalizuotas nerimas?
Žmogų kamuoja susirūpinimas, įtampa ir nervingumas, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai, drebulys, nesugebėjimas atsipalaiduoti, svaigulys, prakaitavimas, padažnėjęs ir sustiprėjęs pulsas, burnos džiūvimas, skrandžio skausmai. Požymiai gali tęstis kelis mėnesius ir dažnai kartotis.
Daliai pacientų gali prisidėti depresija, tada didėja savižudybės rizika. Generalizuotas nerimas kartais komplikuojasi panikos sutrikimu, ligoniai gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais.
