Mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad vartodami kai kuriuos maisto papildus žmonės gali sutrumpinti savo gyvenimą, praneša BBC.
Milijonai žmonių visame pasaulyje vartoja antioksidantų papildus – vitaminus A ir E ar beta-karotiną.
Analizuodami dešimtis ankstesnių tyrimų Kopenhagos universiteto darbuotojai išsiaiškino, kad vitaminai gali ne pavėlinti, o atvirkščiai – paankstinti mirties datą.
Maisto papildų pramonės ekspertas pareiškė, kad tokios išvados yra klaidingos, tačiau mitybos specialistai sutinka, kad pasitikėti vien tik maisto papildais negalima – būtina subalansuota dieta.
Maisto papildai yra populiarūs jau keletą dešimtmečių, bet iki šiol nėra išaiškinta tikslios jų teikiamos naudos žmogaus organizmui.
Pagal įvairias teorijas kai kurie vitaminai, galbūt netgi vartojami kaip maisto papildai, gali apsaugoti kūno audinius nuo „oksidacinio streso”, kurį sukelia laisvieji radikalai.
Užfiksuoti kai kuriomis ligomis, tarp jų vėžiu ir širdies ligomis, sergančiųjų audinių pažeidimai, tačiau nuostata, kad vitaminai gali apsaugoti žmones nuo šių ligų, yra gana kontroversiška.
Kopenhagos universiteto komanda peržiūrėjo daugiau nei 815 klinikinių tyrimų apie vitaminų A, E, C, beta-karotino ir seleno poveikį organizmui. Jie pasirinko 68 tyrimus, kurių metodai geriausiai galėjo sudaryti detalų vaizdą apie vitaminų teikiamą naudą ar žalą. Sudėjus jų rezultatus gautas vienas plataus masto tyrimas.
Ši analizė parodė, kad antioksidantų vartojimas nei sumažina, nei padidina ankstyvos mirties tikimybę. Tačiau jiems pašalinus dar 21 tyrimo rezultatus, kurie nesuteikė konkrečių įžvalgų, išvados pasikeitė akivaizdžiai.
Tarp seleno ir vitamino C vartotojų mirties rizika liko nepakitusi, tačiau kiti maisto papildai itin didino ankstyvos mirties tikimybę.
Beta-karotinas šią riziką didino 7 proc., vitaminas E – 4 proc., o vitaminas A – net 16 proc.
Mokslininkai rašo: „Mūsų išvados prieštarauja stebėjamųjų tyrimų išvadoms, teigiančioms, kad antioksidantai gerina sveikatą.”
Jie mano, kad tam yra keletas paaiškinimų. Esminis yra tas, kad laisvųjų radikalų dirbtinis pašalinimas trukdo imuninės sistemos natūraliam gynybiniam mechanizmui, todėl ateityje organizmas nebesugeba normaliai pasipriešinti infekcijoms.
Kopenhagos universiteto tyrėjai pripažino, kad šiems teiginiams galutinai pagrįsti dar būtini tolesni tyrimai, todėl paskatino kolegas pradėti aktyviau nagrinėti šią problemą.
