Gydytojai patyrė: pasklidus žiniai apie žinomo žmogaus ligą ar ankstyvą netikėtą mirtį, padaugėja sveikata susirūpinusių žmonių. Kodėl tai tampa efektyviausia profilaktikos priemone?
Kas yra normalu?
Ar mūsų šalies sveikatos sistema palanki sveikatai išsaugoti? Vienas vokiečių gydytojas, paprašytas palyginti ligonius savo šalyje ir Lietuvoje, pasakė: vokiečiai eina pas gydytojus, kol dar yra sveiki, o lietuviai – kai nebeišgydomi.Ar mes galime išsitirti sveikatą, jei nieko neskauda, kūno temperatūra normali, negriūvame eidami?
„Maždaug prieš mėnesį viena ponia reikalavo ištirti ją nuo galvos iki kojų, visą kūną. Reikalavo tyrimų kompiuteriniu tomografu, magnetinio rezonanso aparatūra”, – Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius pasirinko ironišką pavyzdį, kaip kai kurie gyventojai rūpinasi savo sveikata, ir pabrėžė, kad normalūs žmonės tokių norų nereiškia.
Norint pasitikrinti sveikatą pirmiausia reikia užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Bet jis be ligos simptomų neskirs jokių tyrimų, nebent parašys siuntimą psichiatro konsultacijai. Kelios profilaktinės programos yra skirtos tik atitinkamo amžiaus sulaukusiems žmonėms.
O ką daryti norintiesiems išsaugoti gerą sveikatą arba užbėgti ligai už akių pirmojoje jos stadijoje? Profesorius L.Valius pabrėžė, kad šeimos gydytojas gali skirti standartinį kraujo tyrimą, bet jo rezultatai bus normos ribose, jei žmogus nejaučia jokių ligų simptomų. Profilaktiškai galima pasitikrinti cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje ir šiuos tyrimus šeimos gydytojas paskirs, jei, anot L.Valiaus, pacientas to neprašys kas savaitę.
Sunerimo, mirus muzikantui
Pasinaudoti net ir šia pačia menkiausia galimybe pasitikrinti nemokamai sveikatą tikrai verta, nes yra labai daug ligų, kurios savo juodą darbą atlieka be jokių simptomų. Viena tokių ligų – hepatitas.
Kaunietė Genovaitė Sakalauskė sunerimo, mirus buvusiam „Vairo” muzikos grupės lyderiui, dainininkui ir muzikantui Edmondui Čivinskui. Moters nerimas nebuvo be pagrindo: kaip ir muzikantui, jai prieš daugiau nei dvi dešimtis metų buvo perpiltas kraujas.
„B ir C virusais užsikrečiama per kraują ir jo produktus. Tik prieš šešiolika metų įdiegta perpilamo kraujo kontrolės sistema, aptinkanti abu virusus, todėl dabar donorų kraujas yra saugus. Anksčiau to nebuvo. Be to, tais laikais nebuvo vienkartinių švirkštų ir kitų instrumentų”, – galimas užsikrėtimo priežastis pakomentavo Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.
Taigi logiška, kad G.Sakalauskė nusprendė išsitirti savo kepenis. Juolab kad jautė silpnumą, buvo pakilusi kūno temperatūra. Pasidalijusi savo įtarimais dėl hepatito su savo šeimos gydytoju, gavo siuntimą infektologo konsultacijai. Užsiregistravo pas šį specialistą Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje.
Kodėl reikėjo mokėti?
„Gydytoja infektologė Dalia Vasiliauskaitė, daug nesigilindama į siuntimą ir mano negalavimus, pirmiausia pradėjo manęs klausinėti, kokių tyrimų noriu. Parodė ligoninės direktoriaus įsakymą, pagal kurį tyrimai yra mokami. Pabrėžė, kad labai svarbu tiksliai surašyti kainas ir tai darė labai atidžiai, nes, sakė, suklydus tektų jai pačiai sumokėti”, – pasakojo G.Sakalauskė.
Ji stebėjosi, kodėl šeimos gydytojas akcentavo, kad pirminiai specifiniai kraujo tyrimai yra nemokami, tačiau gydytoja dar kartą parodė ligoninės direktoriaus įsakymą.
„Paskyrus tyrimus, visa mano konsultacija baigėsi. Tiesa, dar davė termometrą pasimatuoti kūno temperatūrą ir paaiškino apie skiepų privalumus, jei nebus rasta antikūnų”, – guodėsi G.Sakalauskė.
Kainavo 117 litų
Keturi paskirti mokami tyrimai kainavo 117 litų. Tik vienas, penktas, buvo nemokamas. Moteris džiaugiasi, kad atsitiktinai turėjo pinigų, nes buvo galima atsiskaityti tik grynaisiais.
„Gavau čekį, bet jame tyrimai nebuvo įvardyti, tik nurodytos atskiros penkios kainos. Viena jų – kraujo paėmimo. Neaišku, kas buvo atlikta nemokamai. Taigi, jei neturi pinigų, tai net ir paprasčiausių tyrimų tau neatliks”, – padarė išvadą G.Sakalauskė ir apgailestavo, kad mokamus tyrimus būtų atlikusi visai netoli namų esančioje gydymo įstaigoje be jokių eilių.
Po kelių dienų ligonė vėl nuėjo pas gydytoją D.Vasiliauskaitę sužinoti tyrimų rezultatų. Jie buvo geri, taigi gydytoja rekomendavo tik įvairius mokamus skiepus ir dar kartą išsamiai paaiškino apie jų naudą.
„Manau, kad specializuota valstybinė gydymo įstaiga daugiau dėmesio turėtų skirti ne komercijai, o ligų diagnostikai ir prevencijai”, – pasidalijo mintimis G.Sakalauskė.
Ligoninių verslo planas
Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Konsultacinės poliklinikos vyr. ordinatorė Vilija Petrulienė ir „Kauno dienai” patvirtino: visi imunologiniai tyrimai dėl hepatito yra mokami. Net ir tuomet, kai ligonis turi šeimos gydytojo siuntimą.
„Siuntimas atleidžia nuo mokesčio už gydytojo konsultaciją, kuri ligonių kasų įkainota 34,7 lito”, – tikslino gydytoja V.Petrulienė.
Ji vardijo, kad vienas hepatito antikūnų nustatymo tyrimas kainuoja brangiau, nei mokama už gydytojo konsultaciją, todėl gydymo įstaigos, atlikdamos juos nemokamai, bankrutuotų.
Tačiau kuo dėtas ligonis, ne vienus metus dirbęs ir mokėjęs sveikatos draudimo mokesčius? Beje, jam reikia sumokėti ne tik už tyrimą, bet ir jam atlikti reikalingas priemones.
„Jei ligonis yra užsikrėtęs hepatitais B arba C, tuomet tyrimai atliekami nemokamai”, – paaiškino gydytoja V.Petrulienė. Ar G.Sakalauskei būtų grąžinta suma už tyrimus, jei jų atsakymai būtų buvę kitokie? Suprantama, tai – retorinis klausimas. Ligonei buvo atliktas tyrimas dėl ŽIV infekcijos, ieškota B ir C hepatito virusų. Medikė tvirtina, kad pacientė su pasiūlymu sutiko. Ar ji galėjo nesutikti?
„Pacientė buvo siųsta konsultuoti dėl neaiškios kilmės karščiavimo, todėl jai būtų užtekę nemokamo biocheminio kraujo tyrimo”, – pabrėžė vyr. ordinatorė.
Vadinasi, specialistų raginimai potencialius hepatito virusų nešiotojus pasitikrinti sveikatą yra tik pačių nešiotojų asmeninis reikalas? Tačiau vienas žmogus gali užkrėsti visą visuomenę. Hepatito tyrimai nemokamai atliekami gydantis ligoninėje. Ar tai valstybei pigiau?
Kada reikia mokėti už gydymo paslaugas
Pacientas pats turi susimokėti už paslaugas, įtrauktas į mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Pavyzdžiui, už hormoninį tyrimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti civilinį ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimą, už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą bei implantavimą ir keletą kitų paslaugų. Gali būti paprašyta susimokėti, jeigu nenorima laukti eilėje tam tikro tyrimo arba procedūros. Taip pat pacientui gali tekti mokėti už paslaugas, kai sveikatos priežiūros įstaiga yra išnaudojusi lėšas, numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa, ir įstaigos administracija matomoje vietoje yra paskelbusi, kad laikinai dėl lėšų trūkumo negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų, o apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pacientas, norėdamas skubiai gauti paslaugą, sutinka pats už ją mokėti.
Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa