Vėjaraupiai – dažnai pasitaikanti virusinė liga, kuria užsikrečia apie 95 proc. visų pasaulio gyventojų. Prieš keletą metų pradėjęs mažėti Kauno miesto gyventojų sergamumo vėjaraupiais rodiklis praėjusiais metais vėl padidėjo. Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenimis, kauniečių sergamumo vėjaraupiais rodiklis 2006 m. sudarė 35,9, o 2007 m. – jau 43,0 atvejus 100 000 gyventojų.
Vėjaraupiai – viruso sukeliama infekcinė liga, kuria dažniausiai serga vaikai. Vėjaraupiais galima užzikrėsti oro-lašeliniu būdu, per seiles, tiesioginio kontakto keliu ir, retais atvejais, per placentą. Vėjaraupių (varicella) virusas dažniausiai sukelia dvi ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę (herpes zoster). Paprastai, užsikrėtus minėtu virusu, susergama vėjaraupiais.
Vėjaraupiams būdingas slaptasis (inkubacinis), 9-21 dienas trunkantis ligos periodas, kol po kontakto su ligoniu išryškėja ligos simptomai. Praėjus slaptajam ligos periodui, pakyla temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti; ligonio plaukuotoje galvos dalyje ir įvairiose odos vietose atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta papulėmis (odos iškilimais). Jau pirmą parą papulės virsta plonasienėmis pūslytėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, centre kiek įdubusiomis, apsuptomis raudono lankelio. Per 1-2 dienas pūslytės apdžiūsta ir virsta rudais šašeliais, kurie nukrinta per 1-3 savaites. Vėjaraupių ligos metu matomi visi bėrimo elementai (dėmelės, papulės, pūslytės, šašeliai). Ligonį beria 2-5 dienas. Ligonis dar gali užkrėsti kitus 5 dienas po to, kai atsiranda paskutinis šviežias bėrimas. Pasveikstama per 10-15 dienų.
Vėjaraupiai – pavojinga liga, nes gali sukelti net gyvybei pavojų keliančias komplikacijas, teigia Nijolė Kriaučiūnienė, KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė. Vėjaraupių virusinė infekcija kelia ypač didelį pavojų žmonėms, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi: sergantiems ŽIV infekcija, vartojantiems steroidinius hormonus ar imuninę sistemą slopinančius vaistus.
Persirgus šia liga susidaro nepastovus imunitetas visam likusiam gyvenimui, nes virusas išlieka nugaros smegenų mazgeliuose. Kas penktas žmogus, kada nors sirgęs vėjaraupiais, suserga juostine pūsleline (herpes zoster). Skiepai yra vienintelė priemonė padedanti išvengti vėjaraupių, jų galimų komplikacijų bei juostinės pūslelinės.
Rekomenduojama skiepyti:
visus 15-16 mėnesių amžiaus vaikus;
visus anksčiau nesirgusius vaikus nuo 16 mėnesių iki 13 metų (ypač lankančius ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigas);
visus, patiriančius didelę kontakto su šia infekcija riziką: medicinos darbuotojus, ikimokyklinių įstaigų darbuotojus, mokytojus, studentus, moteris, planuojančias nėštumą;
dažnai keliaujančius asmenis;
visus nesirgusius, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Nuo 2002 metų skiepai nuo vėjaraupių rekomenduojami ir Respublikos Nacionaliniame skiepų kalendoriuje, tačiau skiepijimas minėta vakcina yra mokamas. Rekomenduojama skiepyti vaikus kartu su vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Vyresni nei 12 metų asmenys, neskiepyti anksčiau ir nesirgę vėjaraupiais, skiepijami dviem vakcinos dozėmis su vieno mėnesio pertrauka.
