Vasariško nedarbingumo sindromas, arba kaip dirbti vasarą

Biuruose jau prasidėjo ar prasidės metas, kai laukiama vasaros atostogų, kolegos kiekvieną rytą kalendoriuose užbraukia dar po vieną dieną, likusią iki jų, šurmuliuoja, dalijasi įspūdžiais, džiūgauja dėl būsimų malonumų... Turbūt kiekvienam darbuotojui iki skausmo pažįstamas jausmas, kai reikia susikaupti dirbti, o norisi išlėkti kuo toliau nuo darbo rūpesčių, tvankaus biuro ir perpildyto žmonių minių ir automobilių spūsčių miesto. Vieni svajoja apie šaltą ir gaivinantį baseiną, kiti – apie atostogas kaime, dar kiti – apie pajūrį ir smagias Baltijos bangas ar kelionę į užsienį. Taigi svajojama apie viską, bet tik ne apie tvankų biurą ir darbą, kai kolegoms atostogaujant teks dirbti už kelis.

Už lango bus karšta vasara, tačiau darbus kažkam reikės padaryti, be to, ne tik padaryti, bet ir padaryti gerai. Tad kaip susikaupti dirbti biure tiems, kurie liks jų pavaduoti arba šią vasarą atostogų apskritai neturės? Remiantis tyrimais, pastebėta, kad:

1) beveik 61 proc. darbuotojų dirbdami vasarą skundėsi sumažėjusiu darbo tempu, pablogėjusia motyvacija;

2) 26 proc. tyrime dalyvavusiųjų skundėsi per dideliu darbo krūviu, nes reikėjo pavaduoti kolegas, todėl per darbo dieną nepavykdavo padaryti savo tiesioginio darbo;

3) 13 proc. darbuotojų džiaugėsi, kad darbo metu turėjo galimybę eiti apsipirkti, susitvarkyti asmeninius reikalus. Jie paminėjo, kad tuo metu kolektyve buvo padažnėjusios rūkymo, kavos gėrimo pertraukėlės.

Organizacijų psichologai, tyrinėdami darbo vasarą ypatumus, šį reiškinį įvardija paprastai – atostogų, arba vasariško nedarbingumo, sindromu.

Pagrindiniai šio sindromo požymiai:

– nesugebėjimas susikaupti (tyrimais nustatyta, kad daugiausia klaidų padaroma vasaros mėnesiais, ypač liepą ir rugpjūtį);

– sulėtėjęs darbo tempas (darbuotojai skundžiasi, kad tą patį darbą padaro per dvigubai ilgesnį laiką);

– nerimas, irzlumas (net menkiausios smulkmenos, į kurias anksčiau nebuvo reaguojama, sukelia sumaištį);

– padidėjęs nuovargis (darbuotojai skundžiasi, kad jaučiasi pavargę jau darbo dienos pradžioje);

– "voverės rate" jausmas (žmogus dirba visą dieną, bet darbo dienos pabaigoje mato, kad iš tiesų nieko svarbaus nepadarė).

Kodėl tai atsitinka būtent vasarą

Sociologai tvirtina, kad temperatūros padidėjimas bent vienu laipsniu aukščiau 22 sumažina darbingumą 3,6 procento. Kai termometro stulpelis siekia 32 laipsnius pagal Celsijų, darbingumas sumažėja 36 procentais.

Kalbant apie vasariško nedarbingumo sindromą, pirmiausia reikėtų prisiminti kiekvieno iš mūsų fiziologiją. Iš tiesų, nugalėti vasaros tingulį yra tas pats, kas bandyti įveikti savo prigimtį. Turbūt daugelis darbuotojų susidūrė su beviltiškumo jausmu: nors darbo stalas apkrautas dokumentais, o monitorius apklijuotas ryškiausiais priminimo lapeliais, dirbti yra tiesiog neįmanoma... Pastebėta, kad vasaros tingulys ypač apima darboholikus ir karjeristus. Jie visus metus intensyviai dirba, o artėjant vasarai dažniausiai praranda jėgas.

Gydytojų nuomone, vasariško nedarbingumo priežastis – sutrikusi bioritmų pusiausvyra. Paprastai skiriami išoriniai (gamtos) ir vidiniai (žmogaus) bioritmai. Žmogus jaučiasi geriausiai, kai šie bioritmai sutampa. Žiema – laikas, kai organizmui prisitaikant prie atšiaurių gamtos sąlygų reikia maksimaliai mobilizuotis, taip vasarą jis jaučiasi išsekęs ir jam reikia poilsio. Be to, karštuoju metu kraujas sutirštėja, jo mažiau patenka į smegenis, todėl sulėtėja mąstymas, žmogui sunku sukoncentruoti dėmesį.

Specialistai sutaria, kad kiekvienas žmogus turi vidinį laikrodį, pranešantį, kad jau atėjo laikas atostogauti. Atostogos daugeliui susijusios su šiltuoju metų laiku, nes tai kiekvienam įdiegiama jau nuo vaikystės (mokyklos, vėliau universiteto atostogos būna vasarą).

Psichologai, aiškindamiesi darbo ir savimotyvacijos vasarą ypatumus, dažnai mini terminą "kurortinio miesto fenomenas". Pavyzdžiui, Palangos miesto gyventojai (vietiniai) nuolat stebi poilsiautojus. Jiems atrodo, kad visi aplinkui juos atostogauja, nors iš tiesų vargiai kuris palangiškis įsivaizduoja, kad tingiai alų lauko kavinėje geriantis, šortais ir sportiniais marškinėliais vilkintis verslininkas prieš tai 10 metų kone 24 valandas per parą dirbo be atostogų. Panašiai šis fenomenas veikia ir darbuotojus, dirbančius vasarą biuruose. Jie mato, kaip kiekvieną savaitę kas nors iš kolegų išeina atostogauti, todėl dažniausiai net aštriau nei reikėtų įsivaizduoja, kad visi, išskyrus juos, atostogauja, o jiems tenka tokia sunki dalia – vasarą dirbti už visus.

Tačiau, nepaisant fiziologijos, apmaudo ir pavydo kolegoms, net ir likusiems biure darbuotojams galima susitvarkyti darbo aplinką ir produktyviai dirbti ir vasarą. Dar daugiau – organizacijų psichologų nuomone, darbas vasarą gali turėti neįtikėtinų privalumų ir naudos karjerai.

Kad darbas būtų veiksmingesnis, pirmiausia rekomenduojama nusistatyti tiek savo, tiek ir kolegų vasaros darbo taisykles. Tai galėtų būti:

– Darbo vietos pakeitimas. Kadangi saulėtą dienos dalį praleidžiame darbe, biurą galima papuošti ir atgaivinti gyvų gėlių puokštele, ypač jeigu gėlės bus darbuotojo mėgstamos spalvos. Paveikslėlį su paplūdimiais, palmėmis ir kitokiais egzotiškų kraštų privalumais kompiuterio darbalaukyje galima pakeisti į darbingą nuotaiką skatinančius miesto peizažus, gyvūnų atvaizdus, žmonių portretus. Gerai nuotaikai palaikyti ypač rekomenduojami linksmi, spalvingi paveikslėliai, besišypsantys ar besijuokiantys žmonių veidai, augintinių nuotraukos.

– Kiekvienos dienos darbo planas. Dažnai darbuotojams, likusiems biure vasarą, būna sunku susikaupti ne tiek dėl pačios vasaros, šilto oro, o dėl to, kad nebelieka griežtos disciplinos (dauguma kolegų, vadovas atostogauja), ir prireikia kur kas daugiau savimotyvacijos suplanuotiems darbams atlikti. Viena geriausių ir paprasčiausių savimotyvacijos priemonių – parengti kiekvienos dienos darbo planą. Specialistai jį rekomenduoja parengti darbo dienos išvakarėse (likus 10–15 minučių iki darbo dienos pabaigos). Darbo dienos planas ne tik padės grąžinti discipliną ir atsikratyti jausmo, kad "diena praėjo, o nieko naudingo nebuvo padaryta", bet ir motyvuoti save siekti plane numatytų darbų. Atlikus darbus (galbūt anksčiau laiko), reikėtų save apdovanoti, o per dieną darbų nepadarius (pavyzdžiui, nesugebėjus susikaupti, dirbus nereikšmingus darbus) – nubausti, pavyzdžiui, neišeiti iš darbo tol, kol visi plane numatyti darbai nebus padaryti.

– Darbų prioritetų nustatymas. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai tenka dirbti ne tik savo darbus, bet ir pavaduoti atostogaujančius kolegas. Prioritetų nustatymas padės nepraleisti svarbiausių darbų ir išvengti streso darant kelis darbus vienu metu.

– Pietūs. Viena svarbiausių vasaros darbo taisyklių – pietų pertrauka gamtoje. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas pietauja kavinėje, tuomet rekomenduojama rinktis staliuką lauke. Jeigu neišeina pietauti kavinėje, puikią nuotaiką grąžins ir darbingumą įkvėps pietūs gamtoje, t. y. artimiausiame parke ant suolelio, bet jokiu būdu ne biure. Tokie pietūs gamtoje gali būti ir puiki likusio darbe kolektyvo subūrimo forma. Be to, pietūs gamtoje turi ir dar vieną neabejotiną privalumą – skatina pajudėti (ėjimas iš / į darbo vietą), pasidžiaugti saule ir šiluma.

– Galimybė pakoreguoti savo darbo grafiką. Siekiant pailginti dieną, darbą galima pradėti ne nuo 8 val. kaip įprastai, o nuo 7 val. ir pabaigti 16 valandą. Arba kiekvieną dieną darbą pradedant nuo 7 val. ir dirbant iki 17 val., iš sutaupytų valandų patrumpinti penktadienio laiką. Taigi tokia darbo grafiko korekcija leistų ne tik pailginti darbo dieną, bet ir pridėti daugiau laiko prie savaitgalio.

– Sportas. Tai – vienas geriausių būdų pailsėti po darbo dienos. Tam puikiai tiktų pasivaikščiojimas parke, ypač nuslūgus dienos karščiams, kiti mielai pasirinktų baseiną ar vandens telkinį, treti žaistų lauko tenisą ir pan. Tačiau, kad ir kokia būtų sporto rūšis, specialistai rekomenduoja tai daryti gamtoje, gryname ore. Jeigu negalite ištrūkti į gamtą po darbo, vietoj rytinės kavos žvalumui, energijai ir gerai nuotaikai pakelti kuo puikiausiai galėtų pasitarnauti kelionė į darbą pėsčiomis.

– Būsimų atostogų įspūdžių aptarimas su grįžusiais kolegomis. Kažkas grįžo iš Turkijos, kažkas – iš Egipto, o galbūt kažkas tiesiog šiaip smagiai praleido laiką kaimo turizmo sodyboje. Veiksminga, nebrangi kolektyvo bendravimo forma galėtų būti, pavyzdžiui, kiekvieno kolegos, grįžusio iš atostogų, įspūdžių pasidalijimas. Tokius susibūrimus galima paversti teminiais, pavyzdžiui, "Turkija", "Egiptas" ir pan. Kiekvienas ne tik galės pamatyti nuotraukas, išgirsti pasakojimą ir pasijausti tarsi pats būtų buvęs ten, bet ir kartu bent valandžiukei pailsėti, atsikvėpti ir pabėgti nuo kasdienybės.

Vasaros darbo taisyklių gali būti daugiau ir dar įvairesnių, tačiau organizacijų psichologai pirmiausia rekomenduoja keisti savo požiūrį. Ta pati situacija vienam gali kelti teigiamų jausmų, o kitam – tik neigiamų. Taigi, užuot pavydėję kolegoms dėl atostogų, net ir čia galite įžvelgti privalumų, pavyzdžiui, dėl mažesnio šurmulio biure pagaliau susikaupsite, prie Jūsų neprieis ir neišblaškys kolega, vadovas atostogaus, todėl bus galima jaustis laisviau ir t. t.

Darbo vasarą privalumų yra tikrai daug ir labai įvairių:

– Sumažėjusios (taigi ir nebevarginančios) transporto spūstys, klientų eilės parduotuvėse, kavinėse. Kitu metu norint patekti į darbą reikėdavo vienos valandos, vasarą tą patį atstumą galima įveikti per 20 minučių. Vadinasi, likusį laiką galima ilgiau pamiegoti ar kitaip turiningai išnaudoti. Visuomeninio transporto priemonės vasarą taip pat būna tuštesnės, daugiau sėdimų vietų, todėl laimi tie, kuriems reikia važiuoti ilgiau: kelionės nebereikia praleisti stovint arba atsisėdus ginčytis su kitais keleiviais, kodėl ne jiems teko sėdima vieta.

– Paprastesni, daugiau galimybių kūrybiškumui suteikiantys aprangos reikalavimai. Jeigu biure nėra kondicionierių, dažnas vyras, jei nėra klientų, nusimeta švarką. Moterys turi daugiau galimybių derinti aprangos spalvas, detales. Neretai bendrovėse ypač vasarą būna laisvos aprangos dienų, kuriomis darbuotojai gali nedėvėti oficialios aprangos.

– Galimybė prisiderinti prie natūralaus gamtos ritmo ir neprievartauti savęs. Specialistai pastebėjo, kad žmonėms paprasčiau atsikelti be žadintuvo tada, kai atsibudus jau būna šviesu. Todėl vasarą pabudimas iš miego rytais yra natūralus, o žmogus jaučiasi labiau pailsėjęs ir žvalesnis. Kadangi dienos taip pat ilgesnės, net ir pasibaigus darbo metui, dažnas dar gali suspėti paiškylauti su draugais prie ežero ar pan. Be to, vasarą Lietuvoje organizuojama daug nemokamų ir smagių švenčių (Joninės, Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės ir t. t.). Todėl savaitgalį ar net darbo dienos vakarą galima pasimėgauti koncertu ar tiesiog smagiai praleisti vakarą žmonių būryje.

– Turiningesnis poilsis. Tikriausiai dažnas pastebėjo, kad kuo poilsio laiko yra mažiau, tuo jis planuojamas skrupulingiau ir praleidžiamas įdomiau. Ir atvirkščiai – kuo daugiau laiko atostogoms (ypač jeigu jos praleidžiamos Lietuvoje), tuo labiau žmonės nepastebi, kaip ir kur prabėga laikas, o kai ateina atostogų pabaiga, supranta, kad laiko jau nebeliko ir rytoj reikės ruoštis į darbą.

– Likusiems vasarą darbe darbuotojams nereikės keiksnoti likimo, blogo oro (ištikus nesėkmei), o grįžus iš atostogų kovoti su neturiningų vasaros atostogų sindromu, kaip jų kolegoms, ką tik grįžusiems iš atostogų. Pastebėta, kad neturiningų vasaros atostogų sindromas dažniau pasitaiko vasarą, tačiau ne per kitų sezonų atostogas.

– Galimybė patinginiauti ir likti nenubaustiems. Dažniausiai vasarą darbo tempas ir darbų krūvis labai sumažėja. Visi darbuotojai (ir vadovai) mintimis jau nuo pavasario pabaigos pradeda atostogauti. Prasidėjus vasarai, prasideda tikrosios darbuotojų, vadovų, klientų atostogos. Vadinasi, darbuotojai, liekantys biuruose, jau nebeprivalo taip griežtai kaip iki šiol siekti nustatytų tikslų, sumažėja vadovų kontrolė. Visiems aišku, kad, atėjus rudeniui, kiekvienam darbuotojui bus iškelti nauji tikslai, todėl vasarą liekantys biuruose darbuotojai turi galimybę būti nestebimi, patinginiauti ir likti nenubausti.

– Ir svarbiausias darbo vasarą privalumas – idealus metas, kai galima atkreipti į save neatostogaujančių vadovų dėmesį. Biure liekantys ir už kolegas dirbantys darbuotojai turi puikių galimybių išbandyti naujas funkcijas, kurių iki šiol nedarė, nes su jomis kuo puikiausiai susitvarkė šiuo metu atostogaujantys darbuotojai. Todėl pavaduojančiam kolegą darbuotojui svarbiausia yra ne parodyti, kad jis moka dirbti už kelis, o įrodyti, kad gali atlikti sudėtingesnius darbus nei darė iki šiol. Tas pats žmogus, dirbdamas ne vasarą, tokios galimybės dažniausiai neturi, nes kolegos ir vadovai jį įpratę matyti kaip konkrečios srities specialistą ir retai turi laiko pagalvoti, kad tas žmogus galėtų turėti užslėptų talentų.

Kiekvienas darbuotojas, pakeitęs požiūrį, atrastų darbo vasarą privalumų ir būdų, kaip smagiai praleisti laiką pasibaigus darbo dienos metui. Ir turbūt daugelis nustebtų, kad iš tiesų likusiems vasarą darbe darbuotojams ne taip jau ir nepasisekė.