Spalio 1-oji yra skiriama atkreipti dėmesį į vieną pagrindinių kepenų virusinių susirgimų – hepatitą. Jis dar vadinamas „tyliuoju žudiku”, nes žmonių, nešiojančių hepatitą B ir C daugėja. Bet jie patys apie tai nežino. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir gyventi nieko nejausdamas net 20-30 metų, kol nepasireiškia kitos kepenų ligos. Nesiimant gydymo, hepatitas gali sukelti kepenų cirozę, kepenų vėžį ir mirtį.
Remiantis Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 2008 m. užfiksuota 20 naujų susirgimų hepatitu A, hepatitu B – 90, hepatitu C – 43 atvejai. 2009 m. sausio-liepos mėn. laikotarpiu hepatitu A susirgo jau 10 žmonių, hepatitu B – 32, o hepatitu C – 28 asmenys. Nustatytas ir vienas hepatito D atvejis. Kauno apskrityje 2008 m. naujų sergamumo hepatitu A atvejų buvo 2, hepatitu B – 16, hepatitu C – 7 atvejai. Realus susirgusiųjų skaičius gali būti daug didesnis, nes kai kurie žmonės nežino, kad jau yra užsikrėtę.
Hepatito A infekcijos šaltinis yra sergantis infekcija žmogus. Virusai, išsiskyrę su išmatomis ar pro burną, užkrečia aplinką ir plinta per užterštą maistą, geriamąjį vandenį, nešvarias rankas. Didelio infekcijos paplitimo šalyse (Egipte, Tunise, Maroke, Pietų Amerikos šalyse, Indijoje, Tailande) riziką užsikrėsti didina geriamas iš čiaupo vanduo, nepasterizuotas pienas, valgomi moliuskai, mišrainės, nelupti vaisiai, termiškai neapdorotos ir neluptos daržovės, ledo gabalėliai kokteiliuose ir pan. Užsikrėsti galima ir homoseksualinio sąlyčio metu ar vartojant intraveninius narkotikus.
Šia infekcija dažnai užsikrečia vaikai, nes jie dar nėra įgudę laikytis švaros, todėl užkratas nuo įvairių aplinkos daiktų per nešvarias rankas patenka į burną. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Normalus sveikimo laikotarpis trunka apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka ir iki 6 mėn. Imunitetas įgyjamas persirgus ar pasiskiepijus.
Siekiant išvengti užsikrėtimo šia infekcija labai svarbu laikytis asmens higienos – pasinaudojus tualetu, prieš valgio gaminimą, prieš valgant plauti rankas su muilu, naudoti tinkamai termiškai paruoštą maistą; prieš valgant, vaisius ar termiškai neapdorotas daržoves nuplauti švariu tekančiu vandeniu ir nulupti; naudoti saugų geriamąjį vandenį.
Hepatito B virusas perduodamas kontaktuojant su sergančio žmogaus krauju ir kitais organizmo skysčiais lytiniu, transplacentiniu būdu, vartojant intraveninius narkotikus, buitiniu kontakto keliu (įsidūrus, įsipjovus). Lietuva priklauso hepatito B vidutinio paplitimo sričiai. Simptominis hepatitas (gali būti ir besimptomis) pasireiškia silpnumo jausmu, blogu apetitu, pykinimu, dešiniosios pašonės skausmu, maudžiančiu ir „laužančiu” sąnarių skausmu ir kt. Liga paprastai trunka 1-2 mėn., mirštamumas nuo ūminio hepatito siekia 1 proc. Ligai progresuojant, hepatitas sukelia kepenų cirozę ir net kepenų vėžį ar nepakankamumą. Liga yra labai sunkiai gydoma. Dauguma sergančiųjų hepatitu B pasveiksta. 5-10 proc. užsikrėtusiųjų šis virusas išlieka visą gyvenimą.
Nešiotojai gali nugyventi visą savo gyvenimą be jokių klinikinių požymių. Tiek nešiotojai, tiek infekuoti asmenys, neturintys klinikinių požymių, gali užkrėsti kitus asmenis. Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas. Norint išvengti užsikrėtimo, rekomenduojama pasiskiepyti, ypatingai žmonėms, dažnai turintiems kontaktą su kitų žmonių organizmo skysčiais (medikams, hemodializės pacientams ir kt.). Reikia vengti kontakto su krauju, nesinaudoti kitų asmenų dantų šepetėliais, skutimosi reikmenimis. Narkomanai turi naudoti tik sterilius švirkštus ir adatas.
Hepatitu C užsikrečiama per sergančio žmogaus kraują (vartojant intraveninius narkotikus, perpilant kraują). Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu būdu. 60-80 proc. atvejų ligoniai, sergantys virusiniu hepatitu C, bloga sveikata visai nesiskundžia. Kitiems gali pasireikšti įvairūs ligos požymiai: nuovargis, apetito stoka, pykinimas, karščiavimas, lengvi pilvo skausmai, odos ir akių obuolių pageltimas, šlapimo patamsėjimas. Susirgus ūminiu hepatitu C, tik 10-15 proc. ligonių pasveiksta, likusiems (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėn.) vystosi lėtinis hepatitas C, iš jų – 50 proc. liga progresuoja į kepenų cirozę, kitiems – komplikuojasi kepenų vėžiu. Hepatito C virusas žmogų žudo iš lėto. Ypač svarbu anksti nustatyti užsikrėtimą lėtinio virusinio hepatitu C ir nedelsiant pradėti gydymą, nes tik tokie ligoniai turi daugiau galimybių pilnai pasveikti ir išvengti sunkių kepenų komplikacijų. Vakcinos nuo šio hepatito nėra, tad pagrindinės profilaktinės priemonės yra vengimas naudotis svetimais asmeninės higienos įrankiais (skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir pan.), rekomenduojama naudoti asmenines apsaugines priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, tyrimus, kai yra kontaktas su paciento krauju.
Hepatitu D užsikrečiama taip pat kaip ir hepatitu B. Susergama, kai organizme jau yra hepatito B antigenų arba kartu su hepatitu B. Vakcina nuo hepatito B apsaugo ir nuo hepatito C, tačiau neapsaugo žmonių, jau prieš tai sirgusių hepatitu B ir turinčių išlikusią infekciją.
Hepatitai diagnozuojami atliekant kraujo tyrimus. Tad Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras siekdamas, kad virusiniai hepatitai būtų kuo anksčiau diagnozuojami, skatina visus Kauno apskrities gyventojus pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę šia liga. Esant sveikiems derėtų pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, tokiu būdu apsaugant tiek save, tiek ir aplinkinius nuo kepenis žalojančio viruso.
