AJURVEDA – tai Indijos holistinė medicinos sistema. Susiformavusi maždaug prieš 5 tūkstančius metų Ajurveda yra laikoma seniausiu pasaulyje žinomu medicinos mokslu.
Žodis „Ajurveda” sudarytas iš dviejų sanskrito kalbos žodžių: ājus – gyvenimas ir veda – žinios arba pažinimo mokslas. Gyvenimas – ājus yra susijęs su gerove, laime, vargu ar skausmu. Ajurvedos tradicija tiesiogiai siejama su mentaline būsena, žmogaus kūnu, juslėmis ir siela. Čia daug kalbama apie gyvenimo kilmę, ryšius tarp gyvasties principo ir materijos, genetikos taisykles, mitybą, sveiko ir ilgo gyvenimo taisykles, ligas ir jų diagnozes, ligų priežastis ir gydymą, nuodų, apsinuodijimų ir priešnuodžių teorijas, gydytojo santykį su pacientu ir pan.
Harmoningi žmogaus santykiai su gamta yra svarbi šios holistinės sveikatos sistemos sąlyga. Skirtingai nuo Vakarų medicinos, kuri remiasi tuo, kad sergantis žmogus ligą gauna iš išorės, tradicijų besilaikantys Indijos gydytojai, ligą laiko žmogaus ir aplinkos disharmonijos rezultatu. Ajurvedos tradicinio gydymo tikslas yra ligos priežasties pašalinimas, o ne pačios ligos gydymas.
Ajurvedos požiūris į kūną, skiriasi nuo mums žinomų nūdienos požiūrių. Ajurvedoje žmogaus kūnas – tai ne vien organų sistemų ir audinių masė, bet sudėtingas mechanizmas, susidedantis iš nesuskaitomos daugybės funkcijų. Jas, vykstančias fiziniame ir psichiniame lygmenyse, Ajurveda įvertina ir aprašo.
Aiškindama žmogaus kūno funkcinį sudėtingumą, Ajurveda pateikia kelias esmines doktrinas. Pagrindinė arba visa ką sudaranti doktrina, vadinama pañca-mahābhūta – „penki didieji elementai”, teigia, kad žemė ir visa, kas joje yra – tai penkių pagrindinių elementų: žemės, vandens, ugnies, oro ir eterio – įvairiausių derinių produktas. Žmogaus organizme penki elementai sudaro tris svarbiausias biologines energijas, žinomas pavadinimu dosa (doša).
Visi penki elementai egzistuoja visur, todėl jie egzistuoja ir kiekviename žmoguje. Visi Žemėje esantys objektai, natūralūs laiko ciklai (dienos, laikotarpiai ar pats gyvenimas) klasifikuojami remiantis penkiais elementais. Pavyzdžiui, žmogaus gyvenimo ciklas skirstomas į vaikystę, kurios metu vyksta fizinis augimas (vyrauja vanduo ir žemė), brandos laikotarpį, kuriame vyksta veikla ir pasikeitimai (ugnis), ir senatvę, kurios metu apribojamas judrumas, o kūnas silpnėja (vyrauja eteris ir oras). Oras gali būti šaltas ir lietingas (vyrauja vandens ir žemės elementai), karštas ir sausas (ugnies, oro elementai) arba vėjuotas ir vėsus (oras ir eteris) ir pan. Žmogaus kūne eterio yra burnoje, nosyje, kvėpavimo takuose, pilve, krūtinės ląstoje, virškinimo traktate. Oras, kaip judesio elementas, žmogaus organizme reiškiasi raumenų judesiais, širdies pulsavimu, plaučių veikla, nerviniais impulsais ar net ląstelių judėjime. Ugnies ir šviesos šaltinis, kuris Saulės sistemoje yra Saulė, žmogaus kūne yra medžiagų apykaita ir metabolizmas. Ugnis veikia virškinimo sistemoje, taip pat akies tinklainėje, sugeriančioje šviesą. Žmogaus temperatūra, virškinimo procesai, mąstymas ir regėjimas – visa tai yra ugnies funkcijos. Vanduo, kuris yra svarbus audinių, organų ir įvairių sistemų funkcionavimui, pasireiškia kaip skrandžio sulčių ir seilių liaukų sekrecija, gleivinė, plazma ir protoplazma. Žemė yra penktasis ir paskutinis visatos elementas, iš kurio atsiranda kietosios kūno struktūros – kaulai, kremzlės, raumenys, sąnariai, oda ir plaukai.
Pagrindiniai elementai – eteris, oras, ugnis, vanduo ir žemė – turi konkrečias savybes, požymius ir daro tam tikrą poveikį mūsų kūnui ir protui. Visi objektai ir medžiagos – šių elementų mišiniai, bet juose yra vienas vyraujantis elementas, jų identifikacijos ir klasifikavimo pagrindas. Žmogaus organizme penki elementai jungiasi įvairiomis proporcijomis, suformuodami tris pagrindines biologines energijas, došas, kurios atsispindi fizinėje ir psichologinėje žmogaus sandaroje.
Vāta doša sudaryta iš oro ir eterio elementų. Ji atsako už visas su judėjimu susijusias kūno funkcijas: kvėpavimą, apytaką, judrumą, mintis ir kt. Emociniame lygmenyje vāta atsako už tokias pozityvias emocijas kaip kūrybingumas ir lankstumas. Jos negatyvūs aspektai yra baimė ir nerimas. Pitta došą sudaro ugnies elementas. Ji atsako už medžiagų apykaitą, troškulį ir maisto virškinimą. Gyvenimo patirtis taip pat kaupiama pitta došos dėka. Emocijų srityje ši biologinė energija siejama su drąsa, ambicija, pykčiu ir išdidumu.
Kapha došą sudaro vandens ir žemės elementai. Ji atsako už sukibimą ir formuoja kūno struktūrą. Ji valdo tokias emocijas kaip meilė ir atsidavimas, godumas ir pavydas.
Kiekvienam būdingas įgimtas unikalus šių trijų došų derinys – tridoša. Nors visos Ajurvedos idėjos yra reikšmingos, tačiau tridošos (elementų, veikiančių kūne) koncepcija yra esminė. Visi kiti šio mokslo aspektai, tokie kaip patarimai dėl mitybos, ligų diagnostika, pacientų priežiūra ir gydymas, sveikatos palaikymas, mankšta ir pan., aiškinami remiantis trijų došų veikla. Nesuprantant tridošos esmės, sunku nustatyti tikslią diagnozę ar pasirinkti gydymo priemones. Tridošos disbalansas yra visų fizinių negalavimų ir ligų priežastis. O liga, kurią sukelia tridošos disbalansas, veikia pirmiausia kūną, po to – protą. Nors došos yra tik trys, bet jų disbalanso sukeliamų negalavimų – tūkstančiai.
Pagal Ajurvedą, pirmoji savęs ir kitų gydymo sąlyga yra trijų došų supratimas ir įvertinimas, nes kiekvieno žmogaus sandarą nulemia jam būdingas došų derinys. Kiekviename skirtingu laipsniu pasireiškia vāta, pitta ir kapha. Bet daugumos žmonių sandaroje dominuoja viena šių biologinių energijų (pagrindinė doša).
Kituose straipsniuose papasakosime kaip nusistatyti savo kūno došą, papasakosime kiekvienos došos būdingus bruožus bei patarsime, kokį maistą vartoti, kaip ilsėtis ir t.t.
