Nobel biocare

Susipykti kartais netgi sveika

Su vyru gyvename jau 10 metų. Anksčiau sutardavome gerai, o pastaruoju metu ėmėme bartis net dėl niekų. Susipykę nusileisti nenorime nei vienas. Tada prasideda „nekalbadieniai”. Žengti pirmą žingsnį po kelių tylos dienų sunku. Norėčiau žinoti, kaip tokią situaciją vertina psichologai ir ką jie pataria?

Raminta

Psichologė Irena Ramoškaitė:

– Konfliktas, kad ir kur jis vyktų ir kiek asmenų į jį įsitrauktų, traumuoja žmogų – jei ne fiziškai, tai dvasiškai tikrai. Net tie, kurių iš kantrybės neišveda darbiniai konfliktai, labai jautriai reaguoja į sutuoktinio pašiepiamą žvilgsnį arba aštresnį žodį. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vienas partnerių pradeda elgtis agresyviai, kitam dėl to labai skaudu. Ir kuo žmonės artimesni, kuo labiau myli vienas kitą, tuo smūgiai skausmingesni. Daug lengviau ir paprasčiau atitolusiems vienas nuo kito partneriams. Neturinčios dvasinio artumo poros išoriškai gyvena taikų ir ramų gyvenimą, nes jau neberūpi vienas kitam ir nebeturi dėl ko pyktis.

Retsykiais susipykti netgi sveika. Psichologai laikosi pozicijos, kad konfliktai reikalingi žmogaus kaip asmenybės raidai, taip pat poros santykiams tobulinti.

Paprasčiausias kelias – kontroliuoti savo pyktį ir konfliktinėse situacijose elgtis nuoširdžiai, atvirai kalbėti apie tai, ką iš tikrųjų jaučiate.

Svarbiausia, nepulti sutuoktinio, nes puolamoji intonacija užgauna, o palaukti, kol aistros nurims.

Jeigu jaučiate artėjant įsiūčio priepuolį, išeikite į kitą kambarį ar dar geriau kur pasivaikščioti, kad ir į parduotuvę, o pykčiui atlėgus, pagalvokite, kuo būtent esate nepatenkinti ir pasikalbėkite, kaip galima problemą išspręsti.



TAIP PAT SKAITYKITE