„Kokį stresą išgyvename, priklauso nuo mūsų pačių: ar tai, kas vyksta, priimame kaip iššūkį ir renkamės aktyvią veiklą, ar suglembame, nuleidžiame rankas ir pasiduodame,” – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego medicinos centro vadovas gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas.
Šiandien stresu galime pavadinti viską, kas vyksta, kai žmogus nemiega. Kai jums įteikia gėlių, jūs taip pat jaučiate stresą. Būtent streso veikiami žmonės padaro genialius atradimus, sukuria šedevrus arba išsigelbsti per katastrofas. Tačiau egzistuoja ne tik konstruktyvus, bet ir destruktyvus stresas.
Pavojingi pokyčiai
„Lengvas stresas – tai organizmo fiziologinių funkcijų reakcija į dirgiklį. Yra trys jo požymių grupės. Fizinis, kai stipriai plaka širdis, padidėja kraujospūdis, šąla galūnės, spazmuoja skrandį, prakaituojama, trūksta oro, jaučiamas nuovargis.
Psichinio streso metu būna nuotaikos svyravimai, susijaudinama, kankina nerimas, įtampa, žlugimo jausmas. O vėliau jau būna ir elgesio pokyčių: žmogus tampa irzlus, kritiškas, nekantrus, dažnėja pykčio protrūkiai, būna apetito ir miego sutrikimų,” – sakė pokalbininkas, pastebėjęs, kad pavasarį į medikus kreipiasi daugiau žmonių dėl nerimo, depresijos ir nemigos.
Ilgą laiką trunkantis stresas, kai su juo nesusitvarkoma, perauga į ligas. Iš pradžių jaučiamas skausmas širdies plote, suaktyvėja simpatinė nervų sistema, kuri veikia širdies kraujagysles. Ir jeigu jau yra prasidėjusi išeminė širdies liga, didesnė rimtų širdies veiklos sutrikimų tikimybė: krūtinės anginos, mikroinfarkto ir smegenų insulto.”
Nervinis susijaudinimas galvos smegenų žievėje greitai plinta, apima ir tas smegenų sritis, kurios valdo ne tik emocijas, bet ir judesius. Jeigu susijaudinęs žmogus pasivaikščiotų miško taku, jis pamažu nusiramintų. Judėjimas – geras vaistas nuo ilgalaikio susijaudinimo ir psichinės įtampos. Tačiau gydytojas įspėjo soduose triūsiančias moteris, kurios ruošia žemę pasilenkusios, kad jeigu didelis kraujospūdis, nuo fizinio krūvio jis dar padidėja.
Stresas ir taurelė
„Labai nustebau, kai perskaičiau amerikiečių farmakoekonominius tyrimus – miego sutrikimams „gydyti” žmonės daugiausia pinigų išleidžia svaigiesiems gėrimams,”- sakė gydytojas. Nerimui nuraminti ir atsipalaiduoti padeda 30 gramų stipraus gėrimo, mažos dozės teigiamai veikia kraujagyslių sistemą ir veikia kaip antioksidantas. Tačiau išgėrus 80 miligramų gryno alkoholio miegas sutrinka.
„Visas problemas turime išspręsti prieš guldamiesi į lovą, ir gulkimės ne skaityti, ne užkandžiauti ar šnekučiuotis. Todėl reikia nusiraminti ir pasiruošti miegui. Atsipalaidavimui tinka viskas, kas jums malonu: šunelio vedžiojimas, važinėjimasis dviračiu, vaikščiojimas gamtoje, bet turite įsisąmoninti, kad be jūsų pačių nusiteikimo niekas to atsipalaidavimo nesuteiks,” – sakė pokalbininkas.
Vieni žmonės yra atsparesni stresui, ypač tie, kurie sportuoja, mankštinasi. Gydytojas pasakojo, kad Telšiuose dirbanti medikė sergančių sunkia depresija grupei taikė judesio terapiją ir pastebėjo, kad išmokę atsipalaiduoti, mankštą darantys pacientai greičiau sveiksta.
2002 metais atlikti psichinės būsenos ir miego sutrikimų tyrimai parodė, kad į šeimos gydytojus kreipėsi daugiausia našlių ir išsiskyrusių žmonių, o viengungių miegas pasirodė geriausias. 23 proc. lietuvių išvis nekreipia dėmesio į stresą net atsiradus skausmams širdies srityje ir nemėgina pakoreguoti sutrikusio miego. Nustatyta, kad protinį darbą dirbantys vadovai geriau susitvarko su stresu negu darbininkai ir kaimo žmonės.
Miegas ir tabletė
„Dėl miego sutrikimų emocionaliosios moterys kenčia dažniau negu vyrai. Vaistus nuo nemigos reikėtų vartoti epizodiškai, nes tabletė duoda trumpalaikį efektą, vėliau prie vaistų priprantama ir jie neveikia, – sakė gydytojas. – Migdomųjų vaistų sudėtyje paprastai yra antihistamininių medžiagų; daugumą žmonių jos slopina, bet kai kuriuos gali ir stimuliuoti. Ilgai geriami migdomieji gali dar padidinti nemigą. Vietoje raminamųjų sveikiau gerti vaistažolių preparatus, kaip antai Kalifornijos aguonų. Jeigu dėl ligų vartojate kitus vaistus, paklauskite savo gydytojo, ar jie neveikia miego”.
Jeigu naktį troškina, gydytojas pataria gerti pieną, kuris yra natūralus aminorūgšties triptofano šaltinis ir todėl stimuliuoja miegą. Prieš miegą venkite sunkaus maisto, šokolado. Kavos gerti nerekomenduojama jau po pietų.
Jeigu esate jautrus triukšmui, ausis patartina užsikišti, be to, išsiaiškinkite, kokiai temperatūrai esant geriausiai miegate. Išsiaiškinkite, ar jums geriau miegoti su partneriu, ar be jo (galbūt su naminiu gyvūnu). Kai kurie žmonės geriausiai miega ant grindų, o žmonėms, kurie skundžiasi nugaros skausmais, per kieta lova išblaško miegą.
