Ditel

Skiepai nuo vėžio – be euforijos

Vakcina nuo viruso, sukeliančio vėžį, medikus dalija į dvi stovyklas, o jų pacientėms, net ir susimokėjus 1,5 tūkst. litų, nesuteikia šimtaprocentinių garantijų išvengti šios ligos.

Reikia 20 milijonų

Prieš keletą metų sukurta vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), sukeliančio vėžį, Lietuvoje vis dar kaitina aistras: privalo valstybė ją kompensuoti, ar ne? Pritariantieji kaltinami korupcija, kritikuojantieji – žiauriu abejingumu šalies piliečių sveikatai.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas ragina: jei valstybė skirtų apie 18–20 mln. litų per metus vakcinai nuo ŽPV kompensuoti, būtų galima paskiepyti visas Lietuvoje gyvenančias 11–13 metų mergaites ir ateityje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėtų penkis kartus. Tačiau šio komiteto pirmininkas Antanas Matulas, išreikšdamas savo asmeninę nuomonę, susilaiko. „Ar šiai vakcinai kompensuoti išleisti milijonai duos pakankamai naudos, dar neaišku, nes ilgalaikio jos poveikio tyrimų nėra”, – dvejoja politikas A.Matulas, turintis gydytojo akušerio ginekologo diplomą.

„Vakcinacija – nediskutuotinas klausimas. Pasaulyje tai tampa privaloma, Australijoje net berniukai skiepijami, kad užaugę neperneštų infekcijos moterims, ir tai yra ligų prevencija”, – tvirtai įsitikinusi Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.

Saugo nuo kelių tipų

Vėžys – baisi liga. Nepaisant medikų budrumo, pastangų, medicinos mokslo pasiekimų, gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 500 moterų, maždaug pusė jų miršta nuo šios ligos. Sergamumas šios lokalizacijos piktybiniais navikais tarp kitų, kuriais serga moterys, užima ketvirtą vietą po odos, krūties ir gimdos vėžio.

Gimdos kaklelio vėžys nebūtų sulaukęs tiek dėmesio ir reikalavimų investuoti į jo profilaktiką, jei nebūtų buvusi sukurta vakcina nuo ŽPV. Tai, kad šis virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, įrodęs vokiečių mokslininkas Haraldas zur Hausenas pernai apdovanotas Nobelio premija.

Yra nustatyta 120 ŽPV tipų. Iš jų 15 sukelia gimdos kaklelio vėžį.

Skiepytis patartina jaunoms 11–13 metų mergaitėms, dar neturėjusioms lytinių santykių. ŽPV plinta būtent lytiniu keliu.

Atbaido vakcinos kaina

Uostamiestyje nuo ŽVP skiepija ne viena įstaiga. Pacienčių antplūdžiu jos pasigirti negali. Mergaičių tėvus ar merginas atbaido gana aukšta vakcinos kaina.

Viena dozė kainuoja nuo 360 iki 445 litų, priklausomai nuo gydymo įstaigos ir vakcinos pavadinimo. Imunitetas įgyjamas po trijų dozių. Pirmąkart pasiskiepijus, tai kartoti reikia po vieno ir po penkių mėnesių.

Vakcina švirkščiama į raumenis.

Pasak bendrovės „Viloja” direktorės Danguolės Valatkienės, jų įstaiga per mėnesį sulaukia 3-4 klienčių, norinčių pasiskiepyti nuo gimdos kaklelio vėžio. Dažniausiai medikai atveda savo dukras ar anūkes.

„Medikai suvokia, kad investuoja į artimųjų sveikatą, tad didelė kaina neatbaido”, – tikino D.Valatkienė.

Jauniausiai čia paskiepytai pacientei buvo 12 metų, vyriausiai – 37.

Geriau pasitarti su gydytoju

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Akušerijos–ginekologijos skyriaus Nr.1 vedėja Irina Bondarenko abejojančioms dėl skiepų efektyvumo pateikia pagrindinį argumentą – 99 proc. atvejų, kai nustatomas gimdos kaklelio vėžys, aptinkamas 16 arba 18 tipo ŽVP.

Viena iš vakcinų nukreipta būtent prieš šiuos agresyviausius tipus, taip pat turi kryžminę apsaugą nuo dar dviejų – 45 ir 31 ŽPV tipų. Jie užima trečią ir ketvirtą vietas pagal paplitimą, sergant gimdos kaklelio vėžiu.

Pasiskiepijusios kitos farmacijos kompanijos sukurta vakcina merginos ir moterys įgyja imunitetą keturioms ŽPV atmainoms, kurios sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio bei 90 proc. lytinių organų karpų atvejų.

Pasak I.Bondarenko, apsisprendusiosm pasiskiepyti, prieš tai darant geriau pasitarti su gydytoju, nebūtinai akušeriu-ginekologu. Pakilusi temperatūra, tam tikros ligos, nėštumas, galima kitų skiepų revakcinacija – tai priežastys, kai būtina gydytojo konsultacija.

Gydytojas taip pat turėtų patarti, kuri vakcina pacientei labiau tinka, nes esama įvairių niuansų. Kol skiepijasi, moteris negali pastoti. Įvairių klausimų dažnai iškyla ir pačioms pacientėms.

Nors skiepai rekomenduojami jaunoms, dar neturėjusioms lytinių santykių mergaitėms, I.Bondarenko manymu, prasminga skiepytis ir vyresniame amžiuje. Būtent tada būna antrasis gimdos kaklelio vėžio sergamumo pikas. Tik prieš tai reikėtų pasitikrinti, ar moteris nėra užsikrėtusi ŽVP.

Pasak medikės, gimdos kaklelio vėžys kasmet jaunėja. Pernai gydytoja sulaukė poros vos pilnametystės sulaukusių pacienčių, kurioms buvo nustatytas šis onkologinis susirgimas.

Kaip ir dauguma Lietuvos akušerių-ginekologų, I.Bondarenko pritaria idėjai mergaites skiepyti valstybės lėšomis.

Vakcinos nauda abejoja

Yra ir kitaip manančių medikų. Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė vakcinacija nesižavi. „Šią naujovę vertinu kontroversiškai, nes įrodymų, kad vakcina apsaugo nuo vėžio, nėra. Nesakau, kad skiepyti nereikia, bet dabartinėje ekonominėje situacijoje prioritetai yra kiti”, – tvirtino prityrusi onkologė.

„Šiuo metu nežinoma, kokia po skiepijimo būna apsaugos trukmė. Atlikus klinikinius tyrimus buvo nustatyta, kad nepertraukiama apsauga 15–25 metų moterims po pirmosios vakcinos dozės tęsiasi maždaug 5,5 metų. Kartotinės dozės(-ių) poreikis nebuvo tirtas”, – rašoma vienos iš vakcinų anotacijoje.

Sveikatos apsaugos ministerijoje jau patvirtinta Nacionalinė imunoprofilaktikos programa 2009–2013 m. Joje siūloma, esant finansinėms galimybėms, į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių įtraukti mergaičių skiepijimus ŽPV vakcina nuo 2011 arba 2012 metų.


Raimondas Šiaulys, Klaipėdos universitetinės ligoninės Ginekologijos Nr.2 skyriaus vedėjas, ginekologas–onkologas

Valstybė nekompensuoja gana brangių skiepų nuo ŽVP. Tad pasiskiepijusių merginų skaičius – lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek iš tikrųjų turėtų skiepytis.

Gimdos kaklelio vėžys – labai grėsmingas ir sunkiai gydomas, dažniausiai paliečiantis darbingo amžiaus moteris. Tad valstybė nemažai praranda. Profilaktinė medicina mūsų šalyje – podukros vietoje. Kol kas mes gesiname tik gaisrus. Jei valdžia žiūrėtų į ateitį, turėtų kompensuoti skiepus. Bet naivu apie tai kalbėti, kai galvojama net apie patikros programų, padedančių išsiaiškinti jau dabar sergančiuosius, stabdymą.

Ryšys tarp ŽVP ir gimdos kaklelio vėžio – aiškus ir nediskutuotinas. Ne veltui tai įrodęs vokiečių mokslininkas apdovanotas Nobelio premija. Žinoma virš šimto ŽVP fagotipų, bet tik keli iš jų yra sukeliantys onkologinius susirgimus. Tad prasminga skiepytis būtent nuo šių fagotipų, užkertant kelią vėžiui. Bet esama tam tikrų niuansų: abi vakcinos pradėtos gaminti prieš 5 ir 8 metus. Tai per trumpas laikas nustatyti imunizacijos trukmei. Kitas niuansas – gimdos kaklelio vėžiu susergama ir neužsikrėtus ŽVP. Onkologai savo praktikoje susiduria su atvejais, kai gimdos kaklelio vėžiu suserga lytinių santykių neturėjusi moteris. Kodėl taip nutinka, iki galo nėra aišku.

Bet ne visi ŽVP nešiotojai suserga vėžiu, net turėdami vėžį sukeliantį štamą. Tačiau vakcina neatleidžia nuo būtinybės ir toliau tikrintis.

Efektyviausia skiepytis jaunoms ir neturėjusioms lytinių santykių merginoms, nes jos dar nespėjo užsikrėsti ŽVP. Kai kurių žinomų pediatrų manymu, skiepyti reikėtų ir ir berniukus, kurie taip pat yra šio viruso platintojai.

Aš esu „gaisrų gesintojas”. Darbo praktikoje susiduriu su daug jaunų moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu. Nors liga gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Gimdos kaklelio vėžio išsivystymas trunka apie 10 metų. Kasmet mūsų skyriuje dėl invazinio gimdos kaklelio vėžio operuojame apie 20 pacienčių. Joms daromos radikalios, labai traumuojančios operacijos, kurios galimos tik tada, kai gimdos kaklelio vėžys yra pirmos stadijos. Apie 80 pacienčių dėl vėlesnių vėžio stadijų nebegalime taikyti chirurginio gydymo, tad skiriamas chemospindulinis gydymas. Ir tiek pacienčių yra vos vienoje ligoninėje.


Kas yra ŽPV?

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – lytiškai plintanti liga. Dauguma žmonių, užsikrėtusių ŽPV, dažniausiai nepajaučia jokių simptomų, infekcija praeina savaime.

Kai kurie ŽPV viruso genomai gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir vulvos, makšties, išangės ar varpos vėžį. Kiti, vadinamieji, nedidelės rizikos viruso tipai gali sukelti švelnius pakitimus ar genitalijų karpas – pavienius arba daugybinius guzelius, atsirandančius genitalijų srityje. Genitalijų karpos kartais gali būti kalafioro formos.


Kaip diagnozuojama ŽPV infekcija?

Daugumai moterų ŽPV infekcija diagnozuojama remiantis Pap testo – citologinio gimdos kaklelio tyrimo – rezultatais, rodančiais gimdos kaklelio vėžį ar priešvėžinius pakitimus šioje srityje. Dauguma (70 proc.) nežymių gimdos kaklelio audinio pakitimų per kurį laiką išnyksta, tačiau trečdalis negydomų pakitimų per 10 metų gali progresuoti iki onkologinės ligos. Reguliaraus Pap testo atlikimas gali užkirsti kelią vėžiui. Testą rekomenduojama atlikti bent kas trejus metus. Manoma, jog reguliarūs Pap testai išsivysčiusiose šalyse padėjo sergamumą gimdos kaklelio vėžiu sumažinti trečdaliu, kai kur – net pusiau.


Kaip išvengti ŽPV?

Viruso nešiotojai gali būti ir vyrai, ir moterys. Geriausias būdas apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeliamų komplikacijų – tai rizikos veiksnių vengimas. Tikimybę užsikrėsti šiuo virusu mažina vėlyvi lytiniai santykiai, ištikimybė, vienas ir pastovus lytinis partneris, atsitiktinių lytinių santykių vengimas.

Tiems, kurie yra seksualiai aktyvūs ir neturi ilgalaikių abipusiškai monogaminių santykių, patartina sumažinti lytinių partnerių skaičių ir pasirinkti partnerius, kurie turi mažiausią tikimybę būti užsikrėtę ar užsikrėsti ŽPV genitalijų infekcija. Nepatartina rinktis tokių partnerių, kurie iki tol buvo turėję daug ir nepastovių lytinių santykių.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE