Karščiai ypač pavojingi po vėsaus pavasario, kol organizmas dar neužgrūdintas. Specialistai įspėja, kad perkaisti galima ir esant neaukštai oro temperatūrai, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai įspėja, kad nėra tikslių rekomendacijų, kokia oro temperatūra yra pavojinga, todėl karštą vasaros dieną sveikata būtina rūpintis patiems.
Sveikatos specialistė Justina Satkevičiūtė pastebi, kad žmonės vasarą nukenčia dėl saulės smūgio, dėl perkaitimo (šilumos smūgio), dėl nudegimų. Deginantis svarbu naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF). Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia. Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru nuo saulės, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos.
Kūno temperatūra pakilo iki 38 – 41 laipsnių karščio, oda paraudo ir karščiuoja, svaigsta galva, spengia ausyse, sutriko pusiausvyra, kankina troškulys bei mieguistumas – tai pirmieji simptomai, kad saulės voniomis lepinotės per daug. Užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus, aptemsta sąmonė, o kartais žmogus trumpam netenka sąmonės ar ištinka koma.
Kaip apsisaugoti? Svarbiausia – renkitės šviesiais drabužiais, dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Nebūkite fiziškai aktyvus ir mažiau būkite karštyje: fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, kai karšta judėkite gerokai lėčiau negu paprastai, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.
Nepamirškite: vanduo padeda. Gerkite dažniau nei troškina: geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vanduo, venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį. Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą bei nesineškite į paplūdimį greitai gendančių produktų.
Pastebėjus perkaitimo požymius J.Satkevičiūtė siūlo nelikti vienam ir prašyti aplinkinių pagalbos. Skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą; atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, vėdinkite nukentėjusįjį vėduokle, skepetaite, ventiliatoriumi ar kita po ranka pasitaikiusia priemone.
Apipurkškite ar suvilgykite nukentėjusiojo veidą vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu, jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus, pvz.. vandens su citrinos sultimis.
Jei nukentėjusysis be sąmonės, nedelsiant guldykite ant šono, vėdinkite, negirdykite, kvieskite medicinos pagalbą ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Dažnai saulės intensyvus veikimas į organizmą yra lydimas odos nudegimu. Tokiu atveju nudegimo vietą apdenkite drėgna skepetaite, o jei tokios galimybės neturite, tiesiog apriškite nudegimo vietą kuo švaresniu medžiagos gabalu.
