Ditel

Septynios judėjimo formulės

Mechanizavus bei automatizavus gamybą ir buitį, žmogus sunaudoja tik apie 5 proc. tų fizinių pastangų, kurių jam reikėjo XIX a. pradžioje. Dėl to atsirado nauja liga – hipodinamija (nepakankamas fizinis aktyvumas). Jos pragaištingas poveikis itin didelis. Įvairūs tyrimai parodė, kad hipodinamija labai kenkia žmogaus organizmui ir gerokai sutrumpina jo gyvenimą. Galbūt tos judėjimo formulės padės nesirgti hipodinamija ir ilgai išlikti žvaliems.

Stovime = deginame kalorijas

Gamta sukūrė žmogų tam, kad jis judėtų, kad dirbtų jo raumenys. Stovėdami mes apkrauname raumenis labiau nei sėdėdami. Stovėjimas – tai sustabdytas kritimas. Kai stovime, mes tarsi krintame į priekį, bet raumenys įsitempia ir neleidžia to daryti. Jeigu žmogus visą laiką sėdi, jį ištinka hipokinezija – nepakankamas judėjimo aktyvumas. Dėl to pirmiausia nukenčia raumenų sistema, jie pamažu atrofuojasi, ir tada net patys elementariausi judesiai, pvz., užlipti laiptais, yra sunkūs.

Nustatyta, kad moteris, sverianti 60 kg, pasėdėjusi 10 min., sudegina 14,4 kkal, o 10 min. stovėdama – jau 15,6 kilokalorijos. Jeigu tas 10 min. ji gulės, neteks tik 10 kkal.

Sportuojam = stiprinam kaulus ir sąnarius

Jei raumenys yra neaktyvūs, kenčia ir kaulai. Kad galėtume judėti, kaulai turi būti stiprūs, nes, pavyzdžiui, bėgant kaulams tenka atlaikyti beveik šešis kartus didesnį kūno svorį. Žmogui senstant sąnariai pasidaro mažiau lankstūs, ypač ryškiai pakinta pečių, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Nuo sąnarių ir stuburi būklės priklauso judesių grakštumas. Darant įvairius judesius per rankų, kojų sąnarius, stuburą išsaugomas ir tobulinamas judrumas. Labai naudinga sukti lanką, energingai judinti rankų ir kojų pirštus, sukti galvą, lankstytis. Kaulus stiprina šuoliukai, plaukimas.

Einam = treniruojam širdį

Širdis – taip pat raumuo ir netreniruojama ji silpnėja. XXI amžiaus rykštė – aterosklerozė ir išeminė širdies liga dažniausiai menko judėjimo padarinys. Pati prieinamiausia fizinių pratimų rūšis – ėjimas. Ypač jis naudingas žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą. Einant puikiai treniruojami raumenys, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos. Ėjimas naudingas tik tada, kai einame greitai. Kai tai daroma lėtai, beveik neapkraunamas organizmas. Todėl geriau eiti trumpiau, bet greitai. Pradėjus vaikščioti pulsas turi būti ne dažnesnis kaip 84 tvinksniai per minutę, distancijos viduryje – 120-140, pabaigoje – 90-100. Jei pulsas dažnesnis, reikia eiti lėčiau.

Judinam kojas = judinam ir smegenis

Kad raumenys galėtų susitraukti, jie turi gauti impulsą – lyg ir įsakymą iš tam tikrų nervinių ląstelių. Toliau impulsas perduodamas į priekines nugaros smegenų šakneles raumenims, kurie ir atlieka judesius. Taigi kiekvienas fizinis veiksmas gimsta galvos smegenų ląstelėse. Keičiant įtemptą protinį darbą į lengvą fizinį,jaudinimas pereina į žievės ląsteles, tvarkančias raumenų darbą. Tuo metu smegenų žievės srityje, kuri susijusi su protiniu darbu, susidaro slopinimo židinys ir ši sritis ilsisi. Taigi raumenų darbas itin svarbus smegenų veiklai lavinti. Mokslininkai, ištyrę daugybės treniruotų bei netreniruotų žmonių atminties ir dėmesio patvarumą, padarė išvadą, kad protinė veikla tiesiogiai priklauso nuo fizinio parengtumo. Taigi jei mažai judama, sulėtėja mąstymas.

Treniruojamės = gelbėjamės nuo cukraligės

Cukrinis diabetas – gana paplitusi medžiagų apykaitos liga. Sergant I stadija organizme trūksta kasos hormono insulino, ir daugiau gliukozės patenka į kraują. Esant II ligos stadijai insulino kraujyje yra, bet ląstelių receptoriai jo nepriima. Taigi gliukozė lieka kraujyje ir jį tirština.

Sergant II stadijos cukriniu diabetu labai padeda judėjimo ir dietos derinimas. Jei nuolatos treniruojamasi, ląstelių receptoriai tampa jautresni insulinui. Be to, ląstelių membranos tampa pralaidesnės. Taigi sergantieji II stadijos diabetu mankštindamiesi pagal gydytojo sudarytą individualią programą pajunta pagerėjimą.

Bėgam = gaminam hormonus

Jei judama nepakankamai, tai neigiamai veikia endokrininę sistemą. Vidaus sekrecijos liaukas teip pat reikia treniruoti. Kai pradedama sportuoti, organizmas gamina daugiau hormonų, aktyvesnė tampa vidinės sekrecijos liauka hipofizė, antinksčių ir skydliaukės veikla. Paskui hormonų išskiriama mažiau, bet ląstelės tampa jiems jautresnės. Ilgainiui tam pačiam pratimui atlikti organizmas eikvoja mažiau jėgų nei anksčiau. Taigi padidėja endokrininės sistemos potencialas. Bėgiojantis žmogus būna energingas, žvalus ir darbingas, tačiau bėgimą, kaip ir vaistus, reikia tiksliai dozuoti. Bėgdamas žmogus neturi jausti nemalonių pojūčių.

Valgom, kad judėtume

Kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti, reikia energijos. Be jos negalimas ir aktyvus gyvenimas. Kiek reikia valgyti? Persivalgymas kenkia sveikatai, tvirtina gydytojai. Ar matėte kada nors nutukusį laukinį gyvūną? Nematėte, nes tokių nėra. Laukinės faunos pagrindinė problema – badas. Per tūkstantmečius kovos su badu mechanizmas susiformavo ir žmogaus organizme. Sočiai valgyti ir persivalgyti žmonės pradėjo maždaug prieš šimtą metų. Taigi kovoti su nereikalingomis kalorijomis kol kas žmogaus organizmas nemoka. Ką daryti? Išeitis viena – nuo stalo reikia nueiti truputį alkanam. Tada nesijaus mieguistumo, organizmas nekaups riebalų. Ir nė akimirkos negalima pamiršti judėti, nes judėjimas – tai gyvenimas.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE