Sausio 22d. Trečiadienis

Savaitės pokalbis. Andrej Suchomlinov. Stambumo epidemija netruks ateiti ir iki mūsų

Peržiūrų skaičius: 23284
Savaitės pokalbis. Andrej Suchomlinov. Stambumo epidemija netruks ateiti ir iki mūsų

Antropologas, Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros doktorantas Andrejus Suchomlinovas sako, kad tai, kokio ūgio ir svorio mes esame, lemia daugybė dalykų, kartais, atrodytų, tiesiogiai nesusijusių su žmogaus kūnu ar jo maistu. Mūsų seneliai buvo lieknesni ir mažesni nei mes, nes, pasak A. Suchomlinovo, valgė blogesnį maistą ir brendo vėliau. Tiesa, geras bei gausus maistas, kaip ir ankstyvas brendimas kiša mums koją, visuomenė ima storėti. Augimo ribą mes jau pasiekėme, bet storumo – ne. Tai, pasak mokslininko, baugina.

Žmonės dabar yra didesni ir stambesni nei prieš šimtą metų. Kodėl esame tam tikro ūgio ir svorio? Kas lemia augimą, brendimą ir stambėjimą?

Visus žmogaus kūno matmenis lemia daugybė įvairių veiksnių. Yra vidiniai ir išoriniai veiksniai. Vidiniai – tai tie, kurie yra mūsų genuose, na, o išoriniai – aplinkos veiksniai. Žmogaus augimą lemia viskas: klimatas, mityba, apšvietimas, badas arba atvirkščiai – maisto perteklius, avarijos, tarkim, tokios, kaip Černobylio.

Šiuo metu žmonės yra gerokai didesni nei prieš šimtą metų, tai tiesa. Tarkime, 1925 metais Lietuvos paaugliai buvo beveik 15 centimetrų mažesni nei dabar. Toks nemenkas skirtumas yra todėl, kad mes valgome kitokį maistą nei tarpukario Lietuvos gyventojai, vaikai anais laikas taip pat bręsdavo vėliau. Brendimą skatina šviesa, stresas, kurio dabar daug daugiau, gausus maistas. Dėl šių priežasčių per šimtmetį brendimas paankstėjo bent dvejais metais, vaikai išstypo.

Bendras žmonių ūgių skirtumas per šimtmetį nėra toks ryškus, bet tam tikrais amžiaus laikotarpiais, ypač paauglystėje, jis itin išryškėja.

Gimdamas žmogus paveldi tam tikrą ūgio intervalą, tarkime, aš gimiau ir mano genuose buvo "parašyta", kad būsiu tarp 185 ir 190 cm ūgio. Jei sąlygos, kuriomis žmogus auga, būna blogos, jis pasiekia žemesnę intervalo ribą, jei geros – aukštesnę. Pastaruosius 100 metų žmonės augo vis aukštesni. Kiekviena karta buvo aukštesnė už prieš tai buvusią, statistikoje tai gana gerai matyti.

Tiesa, pastaruosius 20 metų augimas sustojo, Vakarų pasaulis jau pasiekė savo ūgio ribą. Dabar auga tik tų tautų, valstybių žmonės, kurie gyveno blogiau, bet dabar jau gali sau leisti valgyti geresnį maistą, gyventi geresnėmis sąlygomis.

Kai kurie mokslininkai net kalba apie Vakarų pasaulyje gyvenančių žmonių retardaciją, atvirkštinį augimo procesą. Žmogus kūnas – įdomus mechanizmas, bet jis negali apgauti gamtos, žmonės nebus didesni, nei gamta ir genai jiems leido.

Sakote, kad žmonės, bent jau tie, kurie gyvena aukšto išsivystymo lygio valstybėse, pasiekė savo ūgio ribą, o kaip yra su svoriu? Vakarų visuomenės storėja, tai nemenka bėda JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Kada mes pasieksime ir ar pasieksime savo stambumo ribą?

Tai, koks yra žmogaus svoris, 50 proc. lemia genai, o 50 proc. priklauso nuo žmogaus, jo gyvenimo būdo, išsilavinimo. Greitą arba lėtą medžiagų apykaitą mes paveldime, yra teorija, kad jos greitį lemia tai, kaip vystosi vaisius moters gimdoje.

Jei žmogus žino, kokia jo medžiagų apykaita, tuomet jis gali rinktis, ką ir kaip valgyti, sportuoti ar gyventi ir atrodyti taip, kaip lėmė genai. Būdami studentai matydavome labai daug pacientų, kurie būdavo itin stambūs. Pacientai dažniausiai sakydavo, kad jie daug nevalgo. Ir tai – tiesa. Didžiausia stambių žmonių klaida – ne didelis maisto kiekis, bet dažnas užkandžiavimas. Labiausiai kenkia užkandžiai, saldūs gazuoti gėrimai ir nuolatinis užkandžiavimas tarp pietų ir vakarienės, vakarienės ir naktipiečių. Jei žmogus storėja, vadinasi, jis kalorijų suvartoja daugiau, nei jų reikia, kito mechanizmo nėra.

Baisoka pripažinti, bet manau, kad Lietuvos laukia toks pats likimas, kaip ir Didžiosios Britanijos, JAV. Ten yra daug itin stambių žmonių, netruks ši epidemija ateiti ir iki mūsų. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad labai skiriasi maistas, kurį valgome mes, ir tas maistas, kurį valgė mūsų tėvai arba seneliai.

Dabar maisto yra daugiau, jis – kitoks. Anksčiau nebuvo greitojo maisto, dabar jo – apstu, o tai – kalorijų bomba. Neseniai buvau viename seminare, kur kolegos amerikiečiai pasakojo, kad pas juos greitojo maisto kavinėse galima rasti tokio maisto, kurio porcijoje bus 3 tūkstančiai kilokalorijų. O tai – daugiau nei suaugusiam vyrui reikia suvartoti per visą dieną.

Taigi, menkai judantis žmogus, suvalgęs tokią porciją, gauna dviejų dienų maisto normą. Tokiame maiste yra visko: riebalų, baltymų, cukraus.

Žinoma, storėjama ne tik nuo greitojo maisto. Mokslininkai apskaičiavo, kad per pastaruosius 50 metų situacija maisto rinkoje itin pasikeitė, anksčiau brangus, todėl ir retai perkamas produktas mėsa neįtikėtinai atpigo. Dabar mes galime nusipirkti daug daugiau mėsos nei mūsų tėvai ar seneliai, taip pat galime kilogramais pirkti saldainius, gerti pigius gazuotus gėrimus. O štai vaisiai ir daržovės – pabrango.

Mūsų seneliai maitinosi labai sveikai, nes mėsos valgė nedaug, laikydamiesi bažnytinių regulų dažnai pasninkavo, valgydavo sezonišką maistą. Jokia dieta nėra tokia veiksminga, kaip valgymas pagal Bažnyčios reikalavimus, taip mūsų seneliai ir darydavo, todėl buvo lieknesni, sveikesni nei mes.

Kodėl žmonės mėgsta greitąjį maistą? Ar Lietuvoje tokia pat bloga padėtis, kaip, tarkime, Didžiojoje Britanijoje?

Į Lietuvą greitojo maisto tradicijos atėjo prieš dvidešimt metų. Daugelio jos nepaveikė, nes valgymo įpročiai jau buvo suformuoti, bet dabartinė vaikų ir paauglių karta savo valgymo įpročius jau formuoja greitojo maisto kavinėse, todėl tai – pavojinga.

Jei nuvesite vaiką į greitojo maisto kavinę kartą per porą savaičių – jam nieko nenutiks, bet jei vesite jį ten kas antrą dieną – gerai nebus. Dažnai valgant tą patį maistą formuojasi supratimas, kas yra skanu, o kas – ne. Mūsų liežuvis atpažįsta penkis pagrindinius skonius. Yra toks dalykas, kaip visiems skanus maistas, kuriame yra daug cukraus, rūgštumo, druskos ir natrio gliutamino. Toks maistas – smūgis visiems mūsų skonio receptoriams, ir jis negali būti neskanus, nes jame yra visko.

Tokį maistą gamina visi greitojo maisto restoranai. Vokiečių kolegos pasakojo apie bandymus: nuėjo mokslininkai į greitojo maisto restoraną, nusipirko įvairiausio maisto, grįžę tą maistą sudėjo į skirtingus mikserius ir suplakė. Apie eksperimentą nieko nežinoję ir suplaktą skirtingą maistą ragavę studentai negalėjo atskirti, kur koks maistas, nes visų skonis buvo vienodas.

Stambumo, persivalgymo epidemija pamažu ateina ir į Lietuvą. Didelės apimties studijų dar nėra, bet jau yra įrodymų, kad vaikai stambėja, keičiasi. Tiesa, paaugliai išlieka liekni, nors mergaitės pamažu stambėja. 2001 metais lietuvės paauglės buvo liekniausios paauglės išsivysčiusiame pasaulyje, dabar taip nėra. Kol kas tai nėra blogai, bet stambėjimo tendencija yra.

Ar gali būti, kad dauguma lietuvių staiga taps itin stambūs? Ar tai priklauso tik nuo maisto ar ir nuo aplinkos, išsilavinimo?

Nemanau, kad visi žmonės staiga ims ir sustambės. Labiau tikėtina, kad visuomenė išsisluoksniuos. Bus žmonių, kurie gyvens sveikai ir valgys tik sveiką maistą, bus tokių, kurie valgys daug ir viską. Užsienyje jau dabar stebint žmones galima pasakyti, kokiam socialiniam sluoksniui jie priklauso, netrukus taip bus ir pas mus.

Visa tai priklauso ne tik nuo finansų, bet ir nuo išsilavinimo, inteligentiškumo. Inteligentiški, geriau išsilavinę tėvai labiau domisi tuo, ką ir kaip valgo jų vaikai. Daug ką lemia ir pinigai.

Tiesa, besivystančiose šalyse turtingi žmonės yra stambesni už neturtinguosius, na, o išsivysčiusiose – atvirkščiai. Vis dar yra nemažai šalių, kur stambumas asocijuojasi su turtu, tai ypač aktualu Polinezijoje, kai kuriose Afrikos valstybėse.

Ką galime ir turime padaryti, kad mūsų visuomenės neištiktų Didžiosios Britanijos ar JAV likimas?

Gerai tai, kad mokyklose nebėra greitojo maisto automatų. Lietuvoje vaikai nėra beviltiškai nutukę, nes situacija mokyklose ir darželiuose – gera. Yra tam tikros normos, kiek vaikas turi gauti kalorijų, darželiai ir mokyklos to laikosi. Manau, kad maistas ir tam tikri jo gaminimo standartai nesikeitė daugelį metų, o tai šiuo atveju – gerai.

Tiesa, mokykla ir darželis neišgelbės, jei šeimoje nebus įskiepyti tam tikri valgymo įpročiai, ritualai. Gerai, kai šeimos kartu pietauja, vaikai į mokyklas nešasi namuose gamintų sumuštinių. Visur kalbama, kad pirmas veiksnys, kaip atrodys vaikas – jo motinos išsilavinimo lygis. Kiek tėvai žino apie mitybą, tiek žinių perduoda savo vaikams.

Užsienyje net daromos studijos, kurios tyrinėja žmones, jų supratimą apie maistą. Yra tokių tėvų, kurie nesupranta, kad vaikui suvartoti kelis tūkstančius kilokalorijų per parą ir nuolatos užkandžiauti – žalinga.

Kaip visuomenė, valdžia reaguoja į visuomenės stambėjimą? Kaip tai vertina politikai, medikai?

Valdžia, medikai dabar yra labai susirūpinę storėjančia visuomenė. Šiek tiek antsvorio turintys žmonės nebaugina, bet tie, kurie antsvorio turi daug, paprastai serga cukriniu diabetu arba yra į tai linkę, jie ne tokie darbingi, o jų gydymas – brangus. Valstybei tai kainuoja nemažus pinigus, todėl daugėjant tokių žmonių didės išlaidos medicinai, daugės problemų.

Užsienyje yra kuriamos įvairios programos, kaip sumažinti nutikimą, ypač daug dėmesio skiriama vaikams, nes jei vaikai būna itin stambūs vaikystėje, jie tokie bus ir vėliau. Kuo anksčiau tas pasireiškia, tuo blogiau.

Tiesa, kol kas jokių rezultatų tos programos neduoda, ir aš nežinau, ar kada duos, nes žmonių gyvenimo tempas – nesikeičia. Žmonės turi mažai laiko, patiria daug streso, neturi laiko valgyti visavertį, gerai pagamintą maistą, mažai juda, nes visur važiuoja mašina.

Natrio gliutaminas klaidina mūsų alkio ir sotumo centrą smegenyse. Jo yra beveik visame maiste, o mūsų alkio ir sotumo centras nereaguoja į tai, kad žmogus pavalgęs, todėl ir storėjama.

Suaugęs žmogus, kurio kūno masės indeksas didesnis nei 25, turi antsvorio, o tas, kurio didesnis nei 30, yra nutukęs. Tiesa, su vaikais yra kitaip, nes priimtų normų, koks yra vaiko antsvoris arba nutukimas tam tikrame amžiuje, – nėra. Tiksliau yra, bet labai įvairių.

Todėl skaitant straipsnius apie vaikų nutukimą reikia žiūrėti, koks tyrimo metodas buvo naudojamas, nes duomenys dažnai būna nepalyginami. Yra Pasaulio sveikatos organizacijos, JAV normos... Kyla klausimas, ką daryti. Ar naudoti senus standartus, pagal kuriuos lygindami matysime, kad kasmet smarkiai daugėja nutukusių vaikų, ar standartus nuolatos atnaujinti prisitaikant prie to, jog mes nuolat stambėjame.

Tiesa, naujagimių svoriui, manau, tai neturi įtakos, jų ūgiui ir svoriui įtaką daro motinos organizmas, tai, kaip motina gyvena ir valgo. Naujagimio dydis parodo praėjusios kartos augimo veiksnius.

Kalbėjosi Jūratė Važgauskaitė

Nuskausminamieji nėštumo laikotarpiu gali lemti vaisingumo sutrikimus

Nuskausminamieji nėštumo laikotarpiu gali lemti vaisingumo sutrikimus

Nestiprių nuskausminamųjų vaistų vartojimas nėštumo laikotarpiu gali iš dalies būti priežastis, kodėl pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai padaugėjo vyrų vaisingumo sutrikimų. Skandinavijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei vieną nestiprų...


Pirštai ir sportas

Pirštai ir sportas

Žmo­gaus veržlu­mo ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo lygį ga­li­ma nu­sta­ty­ti pa­gal ro­do­mo­jo ir be­vardžio pirštų il­gių san­tykį. "Ty­ri­mai pa­rodė, kad...


Dėmesio: apsinuodyti galima ir parduotuvėse nesaugiai laikomais biriais produktais

Dėmesio: apsinuodyti galima ir parduotuvėse nesaugiai laikomais biriais produktais

Prekybos centruose mažiausiai apsaugoti yra birūs produktai, nes jie dažnai laikomi didelėse atvirose dėžėse ar krepšiuose. Jų dugne produktai dažnai užsistovi, nes yra pildomi pilant šviežius produktus ant viršaus. Į nesupakuotų birių produktų...


Daugiausiai bakterijų rūšių gyvena ant dilbio, o mažiausiai – už ausies

Daugiausiai bakterijų rūšių gyvena ant dilbio, o mažiausiai – už ausies

Ant žmogaus odos gyvena 100 kartų daugiau įvairiausių rūšių bakterijų, nei buvo manoma anksčiau, praneša "The Independent", su nuoroda į naujausią straipsnį žurnale "Science". "Jei kūno dalis lyginsime su ekosistemomis,...


Moterims siūlo bėgiojimą iškeisti į futbolą

Moterims siūlo bėgiojimą iškeisti į futbolą

Siekiančioms sustiprinti savo fizinę formą moterims, mokslininkų teigimu, reikėtų rinktis futbolą, o ne bėgiojimą. Teigiama, kad žaidimo fizinė dinamika yra ideali ir norinčioms rečiau sirgti širdies ligomis. Dėl žaidimo socialumo bei jo teikiamo...


Rūkymas pradeda žudyti nuo pirmo užsitraukimo

Rūkymas pradeda žudyti nuo pirmo užsitraukimo

Vos keli cigaretės užsitraukimai per keliolika minučių gali sukelti genetinius pažeidimus, susijusius su vėžio išsivystymu, skelbia naują tyrimą atlikę JAV mokslininkai. Mokslininkai savo išvadose teigia, jog "poveikis yra toks greitas, kad...


Ėduonis – viena iš galimų plikimo priežasčių

Ėduonis – viena iš galimų plikimo priežasčių

Gra­na­dos (Is­pa­ni­ja) uni­ver­si­te­to me­di­kai plik­ti pradėju­siam žmo­gui pa­ta­ria at­kreip­ti dėmesį į dantų svei­ka­tą. Moks­li­nin­kai...


Hepatitas C aukas renkasi tyliai

Hepatitas C aukas renkasi tyliai

Specialistai turi pagrindo įtarti, kad 0,5-1 proc. Lietuvos gyventojų yra užsikrėtę hepatito C virusu. Nemažai žmonių to net nežino. Hepatitas - labai klastinga ir pavojinga lėtinė kepenų liga. Hepatito C virusas sukelia lėtinį kepenų uždegimą, ir...


Detoksikacijos programa kas tai?

Detoksikacijos programa kas tai?

Pasaulis, kuriame mes gyvename, yra labai užterštas. Kalti mes patys, todėl šiandien kvėpuojame užterštu oru, valgome maistą su pesticidais ir hormonais ir esame nustebę bloga savijauta, jaučiame galvos, sąnarių skausmus, alergija, mieguistumas,...


Muzikinių vaistų receptas nuo visų ligų

Muzikinių vaistų receptas nuo visų ligų

Skambant muzikai žmogus neretai apsieina be tabletės, o ir sunkiai sergantį ligonį lengviau slaugyti. Garsais ir ritmais iš tiesų galima sukelti tam tikrų organizmo reakcijų – tiek girdint juos, tiek muzikuojant patiems. Skirtingai negu...


Vitaminas C gali apsaugoti nuo sepsio

Vitaminas C gali apsaugoti nuo sepsio

Viena vitamino C injekcija gali ne tik užkirsti kelią sepsiui atsirasti, bet ir sustabdyti jau prasidėjusią šią pavojingą ligą, rodo Kanadoje atliktas tyrimas. Dėl bakterijų sukeltos infekcijos sepsis gali prasidėti bet kurioje organizmo dalyje ir...


Garas malšina stresą ir priverčia pamiršti vaistinę

Garas malšina stresą ir priverčia pamiršti vaistinę

Viena iš nedaugelio priklausomybių, darančių stebuklingą poveikį žmogaus fiziniam kūnui ir dvasiai – tradicinė garinė pirtis. Tikriems pirčiams tai – kur kas daugiau, nei prausimasis. Kodėl žmonės eina į pirtį? Ne vienas nori...


Kovas – kadagio mėnuo

Kovas – kadagio mėnuo

Kovo mėnesio krūmas – paprastasis kadagys, dar vadinamas ėgliu. Šį augalą pirmajam pavasario mėnesiui priskyrė garsioji žolininkė Eugenija Šimkūnaitė. Anot jos, neblogai koviuku gimti: jau daug šviesių dienų, saulė ilgiau danguje pabūna....


Ką svarbu žinoti apie kokybišką miegą?

Ką svarbu žinoti apie kokybišką miegą?

Kiekvienam iš mūsų labai svarbu po darbo dienos tinkamai išsimiegoti, kad pailsėję ir energingi galėtume vėl "kibti" į darbus. Dažnai net nesusimąstome, koks miegas yra svarbus žmogaus organizmui. Net trečdalį gyvenimo žmogus praleidžia...


Atsargiai! Lietuvą pasieks lieknėjimo tabletės, galinčios pastūmėti į savižudybę

Atsargiai! Lietuvą pasieks lieknėjimo tabletės, galinčios pastūmėti į savižudybę

Populiarios lieknėjimo tabletės, kurių veiklioji medžiaga rimonabantas mažina apetitą ir slopina alkį, jau uždraustos JAV, nes išsiaiškinta, kad šis medikamentas gali pastūmėti į savižudybę. Tačiau Europos Sąjungoje rimonabantą leista pardavinėti...


Egzaminą geriau išlaikyti padės stiklinė vandens

Egzaminą geriau išlaikyti padės stiklinė vandens

Svarbiausia sėkmės laikant egzaminą sąlyga gali būti labai paprasta ir pigi: pasak mokslininkų, pakanka išgerti stiklinę vandens. Mokslininkai nustatė, kad tų moksleivių, kurie prieš egzaminą išgeria stiklinę vandens, rezultatai būna iki 30 proc....


Tyrimas: testosteronas nesukelia agresijos

Tyrimas: testosteronas nesukelia agresijos

Naujo tyrimo rezultatai paneigė įsisenėjusį mitą, jog testosterono hormonas sukelia agresiją, praneša naujienų agentūra AFP. Pasirodo, kad šis hormonas padeda siekti socialinio statuso gerinimo. Tyrimo metu buvo stebimos 120 moterų. Jo rezultatai...


Vyrams labai naudingi riešutai (I dalis)

Vyrams labai naudingi riešutai (I dalis)

Pasak vyrų, riešutai – ne maistas. Geriausiu atveju - užkandis. Neteisūs esate mielieji, taip manydami. Skirtingų rūšių riešutai turi begalę naudingų savybių, kurios be abejonės, organizmui reikalingos. Specialistai tvirtina, jog per dieną...


Kraujospūdžio reguliavimas veikia ir atmintį

Kraujospūdžio reguliavimas veikia ir atmintį

Vyresnio amžiaus žmonėms per greitai sumažinus kraujospūdį, gali nukentėti jų gebėjimas aiškiai mąstyti. Tokią išvadą padarė tyrimus atlikę Izraelio mokslininkai. Jie nustatė, kad vyresni negu 70 metų žmonės, kurių nors šiek tiek didesnis...


Vitaminas B senatvei gali suteikti daugiau džiaugsmo

Vitaminas B senatvei gali suteikti daugiau džiaugsmo

Senatvėje vartojant daugiau vitamino B6 ir B12, sumažėja tikimybė, kad išsivystys depresijos simptomai, rodo Čikagoje atliktas tyrimas. Vitamino B6 arba B12 vartojimą kaskart padidinus po 10 mikrogramų, rizika, jog metų laikotarpiu išsivystys...


10 faktų apie cholesterolį

10 faktų apie cholesterolį

Cholesterolio lygis mūsų kraujyje - vienas iš požymių, kiek ilgai ir kaip sveikai gyvensime. Sumažinus cholesterolio kiekį iki normos, rizika susirgti širdies ligomis sumažėja nuo 5 iki 30 proc. Cholesterolis, kaip galimas širdies - kraujagyslių...


Skiepų reikšmė užkrečiamųjų ligų profilaktikoje

Skiepų reikšmė užkrečiamųjų ligų profilaktikoje

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad nuo daugelio užkrečiamųjų ligų galima apsisaugoti laiku pasiskiepijus. Skiepijimas yra toks efektyvus, kad baigiame pamiršti, kuo pasireiškia tos ligos, nuo kurių vaikus apsaugo skiepai....


Hipokratas ir žolelės

Hipokratas ir žolelės

Nors didysis Antikos laikų gydytojas Hipokratas ir laikomas šiandieninės mūsų medicinos tėvu, turbūt nedaug kas yra girdėjęs apie jo naudotus medicininius augalus ir vaistines žoleles. Visame pasaulyje studentai, būsimieji gydytojai, duoda...


Alergija – grėsmingas sveikatos priešas

Alergija – grėsmingas sveikatos priešas

Paskutinį vasaros mėnesį vilioja saulės vonios ir norisi visur suspėti. Tačiau net per atostogas būtina rūpintis sveikata. Vienas didžiausių geros savijautos priešų – alergija. Dabar vis daugiau žmonių kenčia nuo alerginių susirgimų, kurie...


Omega-3 ir vitaminas E gali pagerinti autistų kalbą

Omega-3 ir vitaminas E gali pagerinti autistų kalbą

Kartu vartojant omega-3 polinesočiąsias rūgštis ir vitaminą E, gali pagerėti autizmu sergančių ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų kalbėsena, rodo JAV atliktas tyrimas. Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą...


Įgėlus bitei galima numirti per 15 minučių

Įgėlus bitei galima numirti per 15 minučių

Uodams ir bitėms įgėlus labai niežti ir skauda. Vis daugiau žmonių alergiški vabzdžių įkandimams, nuo kurių gali ištikti staigi mirtis. Šiemet kaip niekada daug uodų. Dėl to kaltas vėlyvas pavasaris, staiga sušilęs oras ir drėgmė. Visi uodai iš...


Vitamino D pakankamumas leidžia lengviau pakelti skausmą

Vitamino D pakankamumas leidžia lengviau pakelti skausmą

Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas atskleidė, jog vitamino D kiekis chronišką skausmą patiriančio paciento organizme yra susijęs su tuo, kiek jam reikia narkotinių vaistų tam skausmui numalšinti. Ši išvada laikomas svarbia,...


Arbatos gėrimas sumažina insulto tikimybę

Arbatos gėrimas sumažina insulto tikimybę

Los Andželo Kalifornijos universiteto (UCLA) atliktas tyrimas, kurį rėmė Didžiojoje Britanijoje esantis Lipton arbatos institutas, atskleidė, jog išgeriant tris ar daugiau žalios ar juodos arbatos puodelius per dieną insulto tikimybė sumažėja...


Vėjaraupiai – dažnai pasitaikanti pavojinga liga

Vėjaraupiai – dažnai pasitaikanti pavojinga liga

Vėjaraupiai – dažnai pasitaikanti virusinė liga, kuria užsikrečia apie 95 proc. visų pasaulio gyventojų. Prieš keletą metų pradėjęs mažėti Kauno miesto gyventojų sergamumo vėjaraupiais rodiklis praėjusiais metais vėl padidėjo. Kauno...


Vis daugiau lietuvių serga onkologinėmis ligomis

Vis daugiau lietuvių serga onkologinėmis ligomis

Išgirsti diagnozę, jog susirgai vėžiu – daugumos žmonių baimė. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, visoje Lietuvoje kasdien beveik 50 žmonių išgirsta, kad jie susirgo vėžiu. Vienas iš Lietuvos sveikatos programos tikslų...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9