Nors mieste ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų daugėja, pacientams iš to menka nauda – gauti siuntimą reabilitaciniam gydymui ne taip paprasta, o jį gavus, ne visada sulaukiama kokybiškų paslaugų.
Egzistuoja susitarimai
Tu man ligonį, aš tau – tam tikrą atlygį. Tokie susitarimai tarp gydytojų ir teikiančiųjų reabilitacijos paslaugas yra vieša paslaptis. Tačiau dėl jų neretai kenčia pacientas.
Egzistuojančių susitarimų tarp gydytojų ir reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų nepaneigė ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Zelenienė. Ji sakė stebinti nemažai faktų, kai reabilitaciniam gydymui siunčiamiems ligoniams medikai tiksliai nurodo, kurią įstaigą rinktis.
Tačiau neretai jie ligoniui pakiša kiaulę – paslauga kai kuriose įstaigose ne visada būna tinkama.
Kiekis nerodo kokybės
Ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų dabar pridygo kaip grybų po lietaus. Uostamiestyje šiuo metu veikia 10 tokių įstaigų. Kai kurios jų turi nemažą darbo patirtį, kitos duris atvėrė vos prieš kelias savaites ar planuoja tai padaryti artimiausiu metu.
Reabilitologai pripažįsta, kad norint padėti ligoniui neužtenka išsilavinimo – reikia patirties ir praktikos.
Gausėjant tokių įstaigų Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Nijolė Šostakienė kaip problemą įvardijo specialistų stygių.
O netinkamai atlikta procedūra neduos trokštamų rezultatų. Tokiais atvejais pacientas vėl priverstas ieškoti pagalbos.
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Vladimiras Rožnovas pasakojo, jog kartais tenka sulaukti pacientų skundų dėl prieš tai nepasiteisinusios reabilitacijos kitoje įstaigoje.
„Kol gavome licenciją reabilitacijai, nuėjome kryžiaus kelius. Kiek žilų plaukų atsirado! – braukdamas per galvą bandė juokauti V.Rožnovas. – Dabar bet kokia įstaiga, nusipirkusi kelis aparatus, gali teikti reabilitacijos paslaugas. Nenuostabu, kad dėl specialistų patirties stokos pacientas nesulaukia efekto.”
TLK specialistė paaiškino, kad reabilitacijos paslaugas teikianti įstaiga už atitinkamą kainą privalo suteikti tam tikrą kiekį procedūrų per dešimt dienų. Tačiau nėra konkrečiai nurodyta, kokiomis sąlygomis ir kaip jas teikti.
Sumažintų išlaidas vaistams
Pasak V.Rožnovo, šiandien vis aštresnė problema – ne tik abejotinos kokybės reabilitacijos paslaugos, bet ir įvestos Ligonių kasų kvotos.
Kartais skubama žmogų operuoti, nors jam praverstų konservatyvios gydymo priemonės. Pavyzdžiui, stuburo tempimo aparatas kartais padeda išvengti operacinio stalo ligoniams, kuriems diagnozuota stuburo išvarža.
Pasak N.Šostakienės, dar ne visi gydytojai įvertina reabilitacijos naudą. Arba ją skiria nenustatę tikrosios skausmo priežasties.
„Tokie plonyčiai niuansai kaip tikslus skausmo pobūdžio nustatymas nulemia procedūrų sėkmę. Jei specialistas paskiria tinkamas procedūras, žmogui visada pagerėja. Priešingu atveju, problema tik paaštrėja”, – sakė vedėja.
V.Rožnovas apgailestavo, kad dėl to, jog mažėja pediatrų, nukenčia vaikai. Esą šeimos gydytojai nelinkę taip rūpintis mažaisiais pacientais, kad prireikus pasiūlytų atitinkamas procedūras.
„Tinkama reabilitacija padeda ne tik geriau jaustis, bet ir sumažina išlaidas medikamentams”, – įsitikinęs gydytojas, patariantis žmonėms aktyviau kovoti dėl savo teisės į reabilitacinį gydymą.
Liga – ne rodiklis
Tačiau kovok nekovojęs, pinigų reabilitacijai kasmet skiriama vis mažiau. Prieš dešimtmetį sveikatą stiprinančių procedūrų už nedidelę priemoką galėjo tikėtis ir sveikesni, o dabar net sunkūs ligoniai ne visada pakliūna į laimingųjų sąrašą.
TLK atstovė atvira – daugiausiai skundų sulaukiama būtent dėl to, kad ligoniai negauna siuntimų reabilitacijai.
„Net jei sergama ta pačia liga, tai nereiškia, kad visi ir važiuos į sanatoriją. Liga – dar ne rodiklis. Turi būti tam tikras sunkumo laipsnis, atlikti reikiami tyrimai”, – sakė ji.
Pasiteiravus, pagal kokius kriterijus gydytojas skiria siuntimą, D.Zelenienė pradėjo vardyti indeksus keisčiausiais pavadinimais.
„Jų variacijų yra labai daug, ir prie kiekvienos ligos atskirai. Todėl nurodžiusiam savo ligą interesantui ne tik negalime pasakyti, ar priklauso reabilitacija, bet ir sunku paaiškinti, kodėl ji nepriklauso”, – tęsė specialistė.
Profilaktika – už savus litus
Didesnių šansų reabilitaciniam gydymui turi vaikai, o štai vyresnio amžiaus pacientams tokios galimybės apribotos.
„Reabilitacija pas mus – tik sunkiems ligoniams. Tarybiniai laikai baigėsi, kai vos ne visi važiuodavo į sanatorijas. Rusijoje iki šiol laikomasi tradicijos rūpintis ir sveikais. Bet mūsų valstybė nepajėgi”, – sakė D.Zelenienė.
Gydytoja N.Šostakienė akcentavo, kad pacientai dažnai neskiria reabilitacijos nuo sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos procedūrų.
Reabilitacija skirta ligos ar traumos sutrikdytoms funkcijoms grąžinti ar iš dalies kompensuoti, aiškino N.Šostakienė. Būtent tokiems ligoniams skiriamos TLK lėšos, o sveikatai stiprinti skirtas paslaugas žmonės perka iš savo kišenės.
Kiek dažnai ligonis gali tikėtis reabilitacijos? D.Zelenienė paaiškino, kad sirgdamas tam tikra liga žmogus galėtų kartą per metus gauti reabilitacijos paslaugas.
Tačiau realybė kitokia. Dėl pinigų stygiaus reabilitacinis gydymas kasmet skiriamas vis kitam pacientui.
Antanas Šatas, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacinių įstaigų asociacijos prezidentas
Reabilitacinės įstaigos negauna fiksuoto biudžeto, tad veikia rinkos dėsnis: kiek pacientų priimame, tiek pinigų gauname. Be to, skirti pinigai padalyti į daug dalių, nes reabilitacines paslaugas teikiančių įstaigų daugėja. Aktyviai dirbančios įstaigos juos išnaudoja, o kitos – ne. Nepanaudoti pinigai dingsta bendrame katile. Reabilitacines paslaugas galėtų gauti daugiau žmonių, jei būtų nustatyti prioritetai, nes ne visomis ligomis sergant šios procedūros būna efektyvios.
Ne visi gydytojai supranta reabilitacijos naudą. Juk ir Sveikatos apsaugos ministerija kol kas tėra ligų gydykla. Trūksta platesnio holistinio požiūrio, kad reabilitacija kartais efektyvesnė nei vaistai.
Dar vienas aspektas – liūto dalis tenka stacionarinei, o ne ambulatorinei reabilitacijai. Per krizę įjungta žalia šviesa planinei reabilitacijai ir kartais nukenčia skubiai operuotas ar ūmiai susirgęs ligonis. Negaliu paneigti, kad neegzistuoja savitarpio susitarimų tarp gydytojų ir įstaigų. Bet tai turi ir racionalumo grūdą. Geriau ligonį siųsti į žinomą ir kokybiškas paslaugas teikiančią įstaigą nei nežinomą. Bet jei veikia tik principas „perku – parduodu” – blogai. Tai jau nelegalus „biznis”.
Klaipėdoje ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikia
Jūrininkų ligoninė
Universitetinė ligoninė
Apskrities ligoninė
Sveikatos priežiūros centras
Jūrininkų sveikatos priežiūros centras
Medicinos centras „Salvija”
Kardiologinė klinika „Testas”
Kuncų ambulatorinė klinika
Bendrovė „Regsana”
Medicinos centras „Lorna”
Miesto gydymo įstaigoms reabilitacijai skirta
pernai – 22 mln. 614 tūkst. Lt
šiemet – per 13 mln. 221 tūkst. Lt
iš jų vaikams – per 1 mln. 575 Lt
suaugusiesiems – per 11 mln. 646 Lt
Privatiems gydymo centrams – 26 tūkst. 301 Lt
iš jų vaikams – 3 tūkst. 926 Lt
suaugusiesiems – 22 tūkst. 375 Lt
Pirminės sveikatos priežiūros centrams – per 1 mln. 645 Lt
iš jų vaikams – 528 tūkst. 116 Lt
suaugusiems – 536 tūkst. 445 Lt
