Rekordinius karščius visoje Europoje ir didžiulius gaisrus Rusijoje pakeitęs staigus atšalimas privertė žmones sunerimti dėl pastaruoju metu ypatingai ir net įtartinai padidėjusio grybų derliaus. Visuomenėje pasigirdo kalbų, kad negailestingos kaitros galėjo paveikti grybus ir juos užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.
Skatina onkologines ligas
Radioaktyvias anomalijas tiriančiame Lietuvos radiacinės saugos centre pastebėta, jog grybautojai labiau sunerimo po to, kai žiniasklaidoje pasigirdo kalbų apie galimą radioaktyvių dulkių debesies plitimą po Maskvoje įvykusių gaisrų.
„Buvo atėjusios žinios, kad gaisrai priartėjo iki Briansko srities, kuri po Černobylio liko užteršta. Pasigirdo prognozių, jog jeigu pūs palankūs vėjai, susidarys vadinami radioaktyvių dulkių debesys, kurie galėtų pasiekti ir Lietuvą. Todėl žmonės pradėjo dažniau kreiptis į specialistus, domėdamiesi ar ta radiacija padidėjo”, – iš kur atsirado nepagrįsti gandai, aiškina LRSC direktoriaus pavaduotojas Julius Žiliukas.
Jei tokie grybai patektų ant pietų stalo, jų vartojimas galėtų sukelti labai rimtų sveikatos sutrikimų, kadangi radioaktyvios dalelės pažeidžia ląstelių genetinę informaciją ir padidėja mutacijų tikimybė. O tai skatina onkologinius susirgimus.
Tuo tarpu praėjusį savaitgalį krepšyje 100 baravykų parsinešęs Mindaugas Nariūnas situacijos dramatizuoti nelinkęs. Vyras skeptiškai žiūri į tai, kad nuo grybų galima susirgti onkologinėmis ligomis. „Kaip prieš du metus buvo daug grybų, taip ir dabar jų daug randu. Tikrai nieko keisto nepastebėjau – bent jau dydis nepasikeitė. Ir šiaip netikiu tais gandais, kad grybai gali būti radioaktyvūs. Koks skirtumas nuo ko susirgsi – ar nuo grybo, ar nuo kokio kito augalo?”, – retoriškai užbaigė vilnietis.
Grybų sostinėje Varėnoje gimusi ir užaugusi Simona Pilinkaitė taip pat sako neradusi pagrindo nerimauti ir nieko įtartino grybuose nepastebėjo: „Rinkdama grybus ir naudodama juos maisto ruošimui, marinavimui, nieko išskirtinio nepastebėjau – nei skonio, nei formos, dydžio pokyčių nėra. Šiemet buvo grybingi metai ir kažkokių pokyčių nuo ankstesnių metų nepastebėjau”.
Tačiau S. Pilinkaitė pastebi, kad informacijos apie galimą grybų užterštumą trūksta, dėl to greičiausiai žmonės net nenutuokia, kas jų gali laukti miškuose.
Plika akimi skirtumo nematyti
Vis dėlto, nereikia pamiršti, kad grybai yra vieni iš labiausiai radioaktyviąsias medžiagas pritraukiančių augalų. Ypatingai tuo buvo susidomėta po Černobylio atominės elektrinės sprogimo. Tačiau metams bėgant pastebima, kad radiacinis fonas grybinguose miškuose nekinta ir net mažėja.
Ne išimtis ir šie metai. Specialistai, atlikę kelias ekspedicijas į Lietuvos miškus bei ištyrę įvairių regionų gyventojų atneštus grybus, nieko įtartina nerado.
„Niekas nepakito nuo ankstesnių metų. Tikrai, jei kokius nors pokyčius būtume pastebėję, visuomenė apie tai žinotų”, – pridūrė J. Žiliukas, kuris kiekvienais metais tiria įvairiuose Lietuvos regionuose augančių grybų radioaktyvumo laipsnį.
Plika akimi pamatyti, ar grybas yra kenksmingas – neįmanoma. Jei jis ir turi savyje radioaktyvių medžiagų, vis tiek nei dydis, nei skonio savybės nepasikeičia. Vienintelis būdas jį patikrinti – atlikti specialius radiologinius tyrimus.
Nepaisant to, pecialistai primena, jog grybas grybui nelygus ir skirtingos jų rūšys nevienodai pritraukia radionuklidus. „Švariausios” yra voveraitės, mažiau kenksmingų dalelių kaupia ir tikriniai baravykai. Tuo tarpu labiau onkologines ligas galintys sukelti grybai yra raukšlėtasis gudukas, pilkoji meškutė, žaliuokės, kai kurios baravykinių grybų rūšys, ypač rudakepuris baravykas. Dera prisiminti, kad radioaktyvios medžiagos grybo kūne pasiskirsto netolygiai. Daugiausia jo susikaupia grybo kepurėlėje, mažiau – kotelyje.
Jei vis dėlto kyla įtarimas dėl grybo kokybės, patariama jį tiesiog gerai išvirti. Tokiu būdu teršalų sumažėja nuo 58 iki 82 procentų. O užšaldžius ir po to 2 kartus pamirkius šiltame vandenyje – iki 90 procentų.
Rugsėjis – rekordų mėnuo
Gerai bent tai, kad pastaruoju metu visos šalies miškuose nekenksmingų voveraičių randama rekordiškai daug. Beveik nerastume kelio, kurio pakraščiuose nestovėtų prekiautojai, siūlantys pirkti šiuos populiarius grybus.
„Praeitą savaitę važiuojant iš Neringos į Vilnių, Žemaitijoj dar tiek pardavėjų prie kelio nesu matęs. Vienas šalia kito. Kur tik miškai prasideda, tai voveraičių, raudonviršių, baravykų buvo tiek pridėta pintinėse, kad tiesiog tiek nesu matęs”, – šių metų grybų derliumi stebėjosi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius Ernestas Kutorga.
Mokslininkas pastebi, kad šie metai grybų derliui yra vieni palankiausių. Po rugpjūčio mėnesio kaitrų, kuomet miškuose buvo sausa, staiga prasidėjo atvėsimas ir atsirado drėgmė, sudarė puikios galimybes grybams biologiškai derėti.
„Yra pastebimas tam tikras 5-7 metų cikliškumas. Ir šiemet yra būtent tas laikotarpis, kai yra padidėjęs vaisiakūnių formavimo periodas. Vasarą buvo tam tikras stresas (biologinis terminas – red. pat.), kuris, atsistačius grybams paslankesniems sąlygoms, stimuliavo juos greitai vystytis”, – portalui Zebra. lt sakė gamtos mokslų profesorius. Mokslininkas prognozuoja, kad jeigu vyraus tradiciniai rudeniški orai be naktinių šalnų, ypatingu grybų derliumi dar galėsime džiaugtis iki pat rugsėjo pabaigos.
