Nobel biocare

Pavasaris su vištiena – kas sveikiausia?

Įtemptas darbas, stresas, pavasarinis išsiblaškymas paverčia mūsų gyvenimą nuolatiniu skubėjimu. Jame beveik nebelieka laiko ne tik knygai, aktyviam poilsiui, bet ir tokiam mielam užsiėmimui kaip valgymas. Šis malonumas dažniausiai paverčiamas mechaniniu veiksmu. Tačiau nuostabūs vištienos patiekalai turėtų priversti stabtelėti ir didžiausią darboholiką…

Ne tik dėl kiaušinių…

Patiekalų iš paukštienos yra bene visų tautų nacionalinių patiekalų asortimente. Vištiena yra dažniausiai vartojama mėsa daugelyje pasaulio šalių. Mūsų dabartinių vištų, besikapstančių kiekviename kieme, protėviai yra Indijos miškuose gyvenę ir dabar gyvenantys džiunglių paukščiai. Tai turbūt nebuvo labai bailūs paukščiai, jei žmonės sugalvojo juos prisijaukinti. Tai įvyko prieš 5 tūkst. metų. Šiandien galime tik padėkoti tam išminčiui, kurio galvoje kilo ši mintis. Prijaukinti paukšteliai netrukus pasiekė Kiniją, ramiajame vandenyne esančias salas, o šiek tiek vėliau buvo nuvežti ir prie Viduržemio jūros. Iš pradžių paukščiai buvo laikomi ir veisiami tik dėl kiaušinių. Tačiau žmonės greitai pastebėjo, kad specialiai lesinamų naminių paukščių mėsa tampa vis minkštesnė ir minkštesnė. Pirmieji vištienos mėsą įvertino ir pamėgo romėnai. Na, o dabar visas pasaulis neįsivaizduoja kulinarijos be vištienos…

Naudinga ir kūdikiui, ir seneliui

Vargu ar rastume Lietuvoje žmogų, neragavusį vištos šlaunelės, krūtinėlės ar sparnelio. Na, nebent užkietėjusį vegetarą arba vištienos niekintoją. Tačiau tokių — vienetai. Ir gerai, nes praranda tokie žmonės išties nemažai. Tai puikaus skonio, švelnios konsistencijos mėsa, įvairių vertingų maistingųjų medžiagų šaltinis, tinkantis ir kasdieniam stalui, ir prabangiai puotai, ir dietiniams patiekalams. Vištienos sultinys — idealus vaistas nuo peršalimo, pirmas pagalbininkas po sunkių ligų ir operacijų, kartais vadinamas žydišku penicilinu. Maltos vištos krūtinėlės tyrelė — vos ne antrasis kūdikio maistas po motinos pieno. Troškinta ar virta vištiena – puikus dietinis patiekalas sunkiems ligoniams ar išsekusiems seneliams. Be to, vištiena pigesnė už daugelį kitų mėsos rūšių. Dietologai sako, jog tai vienintelė mėsa, kurios galima valgyti vakare, nes ji neapsunkina virškinamojo trakto. Tad jus lankys lengvi ir malonūs sapnai…

Sotu ir sveika

Paukštiena yra švelni, joje daug baltymų, ekstrakcinių medžiagų, bet nedaug riebalų bei jungiamojo audinio baltymų, todėl ją lengva kramtyti. Vištos krūtinėlėje yra net 92 proc. visaverčių (raumeninių) baltymų ir tik 8 proc. jungiamojo audinio baltymų. Be to, šis jungiamasis audinys pasižymi švelnumu ir tolygiu pasiskirstymu visame raumeniniame audinyje. Ypač daug baltymų ir ekstrakcinių medžiagų yra baltoje paukščio mėsytėje. Vištos raumenyse labai daug azotinių medžiagų, dėl kurių vištienos sultiniai būna tokie aromatingi. Būtent dėl savo mitybinės vertės paukštiena dažnai vartojama dietinėje mityboje. Vištienoje yra gerai subalansuotų, žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų amino rūgščių, kurios padeda žmogui jaustis sveikam, sočiam ir energingam. Na, o gausios polinesočiosios riebiosios rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tęsdami pagiriamuosius žodžius vištienai, turime paminėti ir tai, kad kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų (fosforo, geležies) vištienoje yra net 3 kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje. Vištų kepenėlėse randama nemažai vitaminų A, B1, B2, B6, folinės rūgšties. Čia gausu ir mineralinių medžiagų: natrio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, magnio, vario, mangano, seleno cinko. Vištų skrandžiuose, krūtinėlėse daugiau randama baltymų, šlaunelėse ir sparneliuose – sočiųjų riebalų rūgščių, o blauzdelėse – nesočiųjų. Vištų kakliukai pasižymi cinko gausa, o skrandžiuose, šlaunelėse bei sparneliuose yra daug magnio.Labai dažnai vištienos produktus žmonės renkasi intuityviai: mėgstame labiausiai tai, ko mūsų organizmui trūksta. Turbūt todėl vienas renkasi vištos krūtinėlę, kitas dievina sparnelius, o trečiam nėra nieko skaniau kaip apgraužti kakliuką!

Kaip dingsta vitaminai?

Kad ir kokia vertinga būtų vištiena, būtina žinoti, kad netinkamai ją apdoroję galime prarasti didžiąją dalį vertingų medžiagų arba apsunkinti vertingų medžiagų pasisavinimą. Labai dažna klaida, kurią daro nemažai šeimininkių, tai netinkamas užšaldytos mėsos atšildymas. Jokiu būdu negalima atšildyti vištienos greitai ir intensyviai, pavyzdžiui, įmerkus į šitą vandenį ar padėjus ant radiatoriaus… Taip atšildant paukštieną, vitaminų sumažėja iki 30-50 procentų, pakinta mėsos spalva ir skonis, su greitai išsiskiriančiu skysčiu išbėga ir maistinės bei biologiškai aktyvios medžiagos. Be to, greitai atšildant mėsą daug sparčiau dauginasi ir mikroorganizmai. Todėl norint, jog mėsoje išliktų visi vitaminai ir vertingos maistinės medžiagos, reikia rinktis arba neužšaldytą, o tik atšaldytą vištieną, arba taisyklingai ir lėtai užšaldytą produktą atšildyti. Pirmiausiai šaldytą vištieną reikėtų laikyti šaldytuve, 8°C temperatūroje, o paskui – kambario temperatūroje.

Atsargiai – bakterijos!

Vištiena — greitai gendantis maisto produktas, todėl norėdami išvengti apsinuodijimo, salmoneliozės ir kitų ligų bei nemalonumų, turime tinkamai ją laikyti ir atitinkamai termiškai apdoroti. Šviežią vištieną šaldymo kameroje galima laikyti 1-2 paras. Laikydami šaldytuve būtinai stebėkite, kad iš vištos besisunkiantis skystis nepatektų ant kitų produktų. Nupirktą šaldytą vištieną į šaldiklį dėkite tik tuo atveju, jei ji dar nė kiek neatšilo. Pakartotinai užšaldyta mėsa praranda beveik visas savo maistingąsias savybes. Visada prisiminkite, kad išdarinėję žalią vištą, būtinai turite nusiplauti rankas bei nuplauti visą darbo paviršių: stalviršį, lenteles, peilius ir kt. Jokiu būdu ant neplautos lentelės nepjaustykite daržovių ar kitų produktų, kurių termiškai neapdorosite.

Kulinarai rekomenduoja, paruošus vištą kepti, troškinti ar virti, trumpai apskrudinti ją virš ugnies. Tai sveika ir higieniniu požiūriu, ir kulinariniu, nes vištienos paviršiuje susidaro plutelė, kuri toliau gaminant padeda geriau išsilaikyti vištienos skoniui ir aromatui.

Kepti, virti, ar troškinti?

Sveikos mitybos požiūriu vištieną, kaip, beje, ir visą kitą maistą, geriau ne kepti, o virti arba troškinti. Vištienos kepsniai ar vištienos gabaliukai paprastai kepami keptuvėje prieš tai apvoliojus miltuose, džiūvėsėliuose, majonezo tešloje ar pan. Orkaitėje ypač patogu kepti visą vištą arba didelius vištienos gabalus. Mėgstantys nekaloringą maistą, vištą gali kepti aliuminio folijoje, sviestiniame popieriuje ar kepimo maišelyje. Kartu galima kepti daržoves, įpilti truputį sultinio arba vyno. Sezono metu galima pasilepinti ir vištiena, kepta ant grotelių.

Verdant vištieną dažnai iškyla klausimas: „Ar mėsą dėti į verdantį, ar į šaltą vandenį?”

Žinotina, kad 1 kg mėsos reikia 4 l vandens. Jei mėsą įdėsite į verdantį vandenį, mėsa bus skanesnė. Tačiau geresnį ir sodresnį sultinį išvirsite mėsą įdėję į šaltą vandenį. Jūsų valia rinktis… Tikri sveikuoliai ir damos, besilaikančios dietos, galėtų rinktis virimą garuose. Vištiena sudedama ant specialaus puodo skylėto dugno arba tinklelio. Apatinėje puodo dalyje pagal receptą užvirinamos 2 stiklinės vandens ar sultinio. Puodas uždengiamas ir kaitinama. Drauge garuose galima virti ir daržoves. Sveikiau nebūna…

Troškinant mėsa apdorojama savo sultyse, įpilant truputėlį skysčių. Skystis gali būti kartu verdamų daržovių sultys, vynas ar padažas. Tai priklauso nuo recepto.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE